Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-437-459/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2S-437-459/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09864-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,,Rakštis“
Atsakovas
T. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-437-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09864-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,,Rakštis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,,Rakštis“ ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. V. 749,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo T. V. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą, o jo esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, iš esmės neviršijant priteistos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismo motyvai:

2.1. Nurodė, kad jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad atsakovas ruošiasi realizuoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti disponavimą turtu, ieškovė teismui nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija ,,Rakštis“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundo motyvai:

3.1. Nurodo, kad atsakovas prievolės mokėti mokesčius bendrijai nevykdo nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. ir šių mokesčių nemoka net iš dalies, atsakovui buvo siųsti reikalavimai dėl įsiskolinimo bendrijai, tačiau atsakovas į reikalavimus nereaguoja ir skolos nemoka.

3.2. Nurodo, kad atsakovas veikia nesąžiningai vengdamas mokėti mokesčius, o iš pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog nuo 2017 m. vasario 17 d. Turto arešto aktų registre yra užregistruotas pranešimas apie atsakovo turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apribota disponavimo teisė turtu, tai patvirtina, kad atsakovas veikia nesąžiningai ir kitų kreditorių atžvilgiu.

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Be to, remiantis „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad ieškinys patenkintas 2020 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu.

12. Tačiau vertinant grėsmę palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas veikia nesąžiningai vengdamas mokėti mokesčius ir skolas tiek jai, tiek kitiems kreditoriams ir dėl to yra pagrindas manyti, kad ir teismo metu atsakovas taip pat gali veikti nesąžiningai; nesąžiningumas gali pasireikšti realizuojant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant disponavimą savo turtu, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl vertintina kaip deklaratyvi ir nepakankama konstatuoti grėsmę palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pateikta konkrečių duomenų / įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, būtent turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovas yra skolingas ar turi kitų kreditorių, nereiškia, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukurs, o tik gali padėti išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Tokia teismų praktika suponuoja išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai yra duomenų, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir bando nuslėpti turtą, siekdamas išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovei. Atskirajame skunde ieškovė šių aplinkybių neįrodė.

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė