Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-18 · Administracinė byla Nr. I-3084-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
I-3084-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01667-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3084-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01667-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų, kamerų plotas sudarė 7,3 kv. m., papildomai šį plotą mažino kamerose esantys baldai, todėl jose laikomiems asmenims teko 1,6 kv. m laisvo patalpos ploto, ir pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Ant kamerų langų buvo įrengtos grotos, todėl pareiškėjas negalėjo išsivalyti langų, buvo ribojamas natūralios šviesos kiekis, nuolat buvo įjungtas dieninis ir naktinis apšvietimas, tačiau elektra buvo ribojama. Sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrinamas asmenų privatumas, pareiškėjas buvo matomas kitų asmenų, esančių kameroje, taip pat pareigūnų. Be to, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta atskira ventiliavimo sistema, klozetuose nenusileisdavo arba blogai nusileisdavo vanduo, tualetinis popierius buvo išduodamas kartą per mėnesį, todėl jo neužtekdavo, jis buvo nekokybiškas. Kamerose esanti spintelė higienos reikmėms ir maistui susidėti buvo pakabinta ant sienos virš radiatoriaus, priešais sanitarinį mazgą, maistas nuo radiatoriaus skleidžiamos šilumos džiūdavo bei sugesdavo. Giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti pareiškėjui maisto. Kamerose nebuvo spintos rūbams susidėti. Administracija suteikdavo nepakankamą kiekį skutimosi peiliukų, dantų pastos, pasivaikščioti gryname ore buvo leidžiamą tik 1 valandą, nors pareiškėjas turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Kamerose nėra tiekiamas karštas vanduo, o nusiprausti duše pareiškėjas galėjo tik kartą per savaitę. Kamerose kaupėsi drėgmė, pareiškėjas negalėjo išsidžiovinti rūbų, o įstaiga drabužius skalbia pagal prašymą, kas du mėnesius. Suteikta patalynė buvo sintetinė, nedezinfekuota, pareiškėjui buvo pasireiškusi alergija. Įstaigoje buvo draudžiama turėti pledus. Suteikiama maisto energinė vertė svyravo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, tokio energijos kiekio pareiškėjui, kaip sportuojančiam asmeniui, nepakako. Lukiškių TI-K yra asbesto, keliančio pavojų sveikatai. Administracija atsisakė siųsti prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino, kad pareiškėjas gaus nuobaudą, jeigu skųsis dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, dvasinius skausmus, depresiją ir sveikatos sutrikimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 9–16) atsakovės atstovas išdėstė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Atsakovės atstovas, paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

3.1. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

3.2. Siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkertant kelią konfliktinių situacijų ir ypatingų įvykių atsiradimui įstaigoje, suimtieji ir nuteistieji per kamerose įrengtas stebėjimo akutes yra nuolat stebimi pareigūnų. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

3.3. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

3.4. Kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m x 0,7 (1,33 kv. m), stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės lentynos, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmėms susidėti. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis apšvietimo normas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl įstaigai dažnai tenka daryti pakartotinį remontą.

3.5. Visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpinamas. Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatas, 8 valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu, tačiau ne pasivaikščiojimui gryname ore.

3.6. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal galiojantį reglamentavimą, yra draudžiama naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K grofruoti ir kiti lakštai iš asbestos, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

3.7. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

4. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

6. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

7. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

8. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje reglamentuota, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

9. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi ir atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

10. Pareiškėjo teigimu jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas kameros plotas, turintis tekti vienas asmeniui.

10.1. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

10.2. Lietuvos higienos normoje 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), nėra nustatytas minimalus vienam kaliniui turintis tekti kameros plotas.

10.3. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

10.4. Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

10.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,48 kv. m ploto kameroje Nr. 110 (1 asm.); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 155 (1–2 asm.); 8,02 kv. m ploto kameroje Nr. 141 (2 asm.); 7,75 kv. m ploto kameroje Nr. 137 (1–2 asm.); 7,28 kv. m ploto kameroje Nr. 148 (1–2 asm.); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 122 (1 asm.); 7,53 kv. m ploto kameroje Nr. 334 (1 asm.); 26,63 kv. m ploto kameroje Nr. 389 (5–6 asm.); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 108 (1 asm.); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 104 (1 asm.); 8,20 kv. m ploto kameroje Nr. 293 (2 asm.); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 198 (2 asm.); 8,02 kv. m ploto kameroje Nr. 135 (1–2 asm.); 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 145 (1–2 asm.); 7,75 kv. m ploto kameroje Nr. 311 (1–2 asm.); 7,78 kv. m ploto kameroje Nr. 319 (1–2 asm.); 34,57 kv. m ploto kameroje Nr. 257 (4, 6–9 asm.). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m (b. l. 9–16).

10.6. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,64 kv. m iki 8,64 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,59 kv. m iki 8,5 kv. m. Vadinasi, Lukiškių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

10.7. Pareiškėjo teigimu, kamerų plotą mažino kameroje esantys baldai. Vis dėlto teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

10.8. Pastebėtina, jog EŽTT ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10)). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais.

11. Pareiškėjo manymu kamerose ant langų esančios grotos trukdė išsivalyti langus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka šiame teisės akte išdėstytus reikalavimus, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

12. Pareiškėjo teigimu kameros neatitiko higienos normų reikalavimų – jose buvo robojamas šviesos kiekis, kameros nebuvo dezinfekuojamos, sienos, lubos ir grindys buvo avarinės būklės, kaupėsi drėgmė.

12.1. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos higienos normos 134:2015, kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

12.2. Kaip minėta, Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).

12.3. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose kamerose buvo laikomas. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. buvo laikomas kamerose Nr. 104, 108, 110, 122, 135, 137, 141, 145, 148, 155, 198, 257, 293, 311, 319, 334, 389 (b. l. 9–16).

12.4. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. NVSC, periodiškai atlikdama sveikatos saugos kontrolę, apšvietimo, drėgmės ar kitų pažeidimų, Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatė (b. l. 32–34, 41–43, 44–45, 46–47, 54–55, 58–60, 63–65, 67–72, 78–80, 84–85, 89–91, 94–101, 102–106, 107–114, 116–117).

12.5. NVSC 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-437(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 110, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. birželio 29 d., buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai (b. l. 38–40). NVSC 2017 m. gegužės 3 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-638(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 110 langų stiklai buvo vizualiai švarūs (b. l. 44–45). Šiuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas kameroje Nr. 110 nebuvo laikomas, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

12.6 NVSC 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-744(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 110 buvo vizualiai nešvarus grindų paviršius (b. l. 48–50). Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 6 d. Rašte Nr. 9-6557 nurodyta, kad suimtieji bei nuteistieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena, t. y. valyti kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius. Tvarkai gyvenamosiose kamerose palaikyti yra išduodamas valymo inventorius. Kamerų gyventojams išaiškinta, kad kameras ir langus valyti turi jie patys (b. l. 53). NVSC 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-1078 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad pakartotinio patikrinimo metu kameroje Nr. 110 grindų paviršius buvo vizualiai švarus ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 54–55). Šiuo atveju Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimas taip pat nustatytas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas, todėl nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

12.7. NVSC 2017 m. kovo 1 d. patikrinimo akte Nr. PA.10-190(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gruodžio 8 d., buvo vizualiai nešvarūs langai (b. l. 75–76). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 6 d. rašte Nr. 9-2730 nurodyta, kad kameroje Nr. 108 langai išvalyti (b. l. 77). Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas nustatytas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas kameroje Nr. 108, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

12.8. Iš pateiktų patikrinimų aktų aiškiai matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, kad šiuo aspektu jo teisės buvo pažeistos.

12.9. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime ,,Dėl L. S. skundo“ nurodė, kad Lukiškių TI-K yra naikinamos pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (b. l. 27–31). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K dezinfekuoja kameras, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K buvo ribojama elektros energija. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl elektros energijos ribojimo yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kokiais būdais elektros energija yra ribojama, be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad dirbtinė apšvieta naudojama tiek dieną, tiek naktį, todėl nurodyti pareiškėjo teiginiai yra prieštaraujantys vieni kitiems ir atmetami kaip nepagrįsti.

14. Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, jis buvo matomas kitų asmenų, esančių kameroje, ir pareigūnų, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija.

14.1. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nenustatomi sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimai. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

14.2. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

14.3. Taigi, teisės aktuose nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendime, priimtame byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15210/07), konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas tinkamai neužtikrina kalinamų asmenų privatumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

14.4. Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Pranešime ,,Dėl L. S. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 27–31).

14.5. Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina buvo įrengta kamerose Nr. 257 ir Nr. 389. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista ne visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., iš viso 161 parą.

14.6. Pirmiau miėnta, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, tačiau šios higienos normos 3 punkte nustatyta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiuo atveju Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato HN 134:2015 17 punktas. Iš byloje pateiktų NVSC patikrinimų aktų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatyta Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (b. l. 32–34, 41–43, 44–45, 46–47, 54–55, 58–60, 63–65, 67–72, 78–80, 84–85, 89–91, 94–101, 102–106, 107–114, 116–117). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

15. Pareiškėjas aiškina, kad kamerų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. kamerose nėra reikiamo dydžio spintelių, spintos, į kamerą nėra tiekiamas karštas vanduo.

15.1. Eksploatavimo taisyklių 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba (14.9 papunktis). Teismas pažymi, kad asmeniniams daiktams laikyti skirtų dėžių įrengimas pagal Eksploatavimo taisykles nėra privalomas, tuo tarpu pareiškėjas neindividualizavo, kurioje kameroje ir kuriuo laikotarpiu jam trūko inventoriaus, reikalingo asmeniniams daiktams susidėti, todėl, įvertinus tai, kad kamerose dažniausiai buvo laikomi du asmenys, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo pagrindu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje turi būti įrengta spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti. Šios spintelės įrengiamos priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos, atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas pažeidė pareiškėjo teises minėtą spintelę įrengdamas šalia sanitarinio mazgo ir radiatoriaus.

15.2. Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad įpareigojimas tiekti karštą vandenį į kameroje esantį sanitarinį mazgą nenustatytas, todėl atsakovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

16. Pareiškėjo manymu Lukiškių TI-K išduodamo maisto kaloringumas tesiekė 1 300– 1 500 kcal, taigi, jam, kaip sportuojančiam asmeniui, nebuvo užtikrintas reikiamas kalorijų kiekis, o draugai ir giminės negalėjo perduoti maisto.

16.1. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, nuostatomis, nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal.

16.2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime ,,Dėl L. S. skundo“ nurodė, kad Lukiškių TI-K valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas, suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (b. l. 27–31).

16.3. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims, be to, pareiškėjas, teigdamas, kad maisto kaloringumas neviršijo 1 300– 1 500 kcal, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pakankamai pagrįstu. Pažymėtina, kad pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktą, kiekvienas suimtasis turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse, todėl tuo atveju, jei pareiškėjui neužteko išduodamo maisto, jis turėjo galimybę įsigyti jo parduotuvėje. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta galimybė Lukiškių TI-K laikomiems asmenims gauti iš laisvėje esančių asmenų maistą. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.

17. Pareiškėjo teigimu, tualete vanduo blogai nusileisdavo arba visai nenusileisdavo. Pareiškėjas šio nusiskundimo nekonkretizavo, nenurodė kameros numerio ir laikotarpio, kuomet negalėjo nuleisti vandens, nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas sutaisyti vandens nuleidimo sistemą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturint duomenų, kada ir kuriose kamerose tualetas buvo techniškai netvarkingas, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

18. Pareiškėjo manymu jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis drabužių skalbimo paslauga tiek kartų, kiek reikia, neužtikrintas būtinas higienos reikmenų kiekis – pareiškėjui nesuteikta dantų pastos, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus buvo duodama kartą per mėnesį ir tik vienas rulonėlis.

18.1. Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

18.2. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nesudarė sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius tiek dažnai, kiek pareiškėjui reikia, vertinti kritiškai, nes Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja, kad tokios paslaugos pareiškėjui turi būti teikiamos nemokamai. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistųjų patalynė ir darbužiai skalbiami nemokamai vieną kartą per savaitę (b. l. 27–31). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, kad jam buvo suteikta teisė skalbti rūbus, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų.

18.3. Pagal Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Be to, suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Lukiškių TI-K patvirtino, kad minėtos higienos priemonės yra išduodamos, o pareiškėjui higienos reikmenys buvo išduoti 2017 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. (b. l. 27–31). Tai patvirtina ir byloje esantis 2017 m. liepos 26 d. pareiškėjo prašymas išduoti higienos priemones (b. l. 25) bei pareiškėjo materialinio buitinio aprūpinimo kortelė (b. l. 26). Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčijam aplinkybės, kad jam buvo išduodamos higienos priemonės, tačiau skundžiasi, kad jų nepakako. Atsižvelgiant į tai, kad išduodamas higienos priemonių kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų.

19. Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K suteikdavo jam galimybę tik 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, nors jis turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

19.1. BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

19.2. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nurodyta, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne laiko praleidimui lauke.

19.3. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore mažiau negu 1 valandą ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise, be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai jam to neleido. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistieji kasdien turi teisę 1 valandą pasivaikščioti lauke (b. l. 9–16), šį teiginį patvirtina ir pats pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad vieną valandą per dieną jam buvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore.

20. Pareiškėjas aiškina, kad Lukiškių TI-K nusiprausti duše galėjo tik kartą per savaitę.

20.1. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, EŽTT apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, nurodęs, kad kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nebuvimas nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.44558/98)).

20.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kad Lukiškių TI-K dušuose nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše iki 15 minučių (b. l. 27–31). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu turėjo galimybę kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po šiltu dušu, todėl Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.

21. Pareiškėjas teigia, kad jam buvo išduodama sintetinė patalynė, kuri nėra dezinfekuojama, todėl jam kilo alergija, buvo draudžiama turėti pledus.

21.1. Lietuvos higienos normos 134:2015 42 ir 43 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Be to, NVSC 2017 m. sausaio 9 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-21 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs, dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Nešvarūs lovos skalbiniai surenkami ir švarūs išduodami pagal sudarytą grafiką kartą per savaitę (b. l. 102–106). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo abejoti atsakovės atstovo teiginiais, kad patalynė Lukiškių TI-K periodiškai dezinfekuojama ir suteikiama naudoti kaliniams švari.

21.2. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 83 punktą, suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė suimtiesiems turėti pledus, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.

22. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K yra asbesto, kuris kelia pavojų sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K 2001 metais buvo veikianti įstaiga, šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu nustatė galimą asbesto buvimą Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas atsakingas institucijas, kurios būtų vertinusios asbesto Lukiškių TI-K pastato konstrukcijose buvimo faktą ir galimą pavojų čia laikomiems asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje yra asbesto, darančio įtaką pareiškėjo sveikatai, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

23. Pareiškėjo manymu Lukiškių TI-K atsisakė siųsti jo prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino, kad pareiškėjas gaus nuobaudą, jeigu skųsis dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė nei kokio pobūdžio prašymus teikė pareigūnams, nei kada juos atsisakyta priimti, nei kada pareigūnai elgėsi nemandagiai ir ar dėl to pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kitas atsakingas institucijas. Teismo vertinimu, vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, todėl yra atmestini kaip neįrodyti.

24. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas kaip neturtinę žalą įvardijo orumo pažeminią, dvasinius skausmus, depresiją ir sveikatos sutrikimą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys, nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

24.1. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, kad pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

24.2. Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 161 parą. Teismo vertinimu, laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas ilgu ir sudarančiu pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, jo trukmę, į aplinkybę, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 450 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas