Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2021-04-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-23-1036/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
II-23-1036/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00667-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pareiškėjas
J. V., V. V.
Pažeidėjas
R. D.
Institucija
BĮ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.II-23-1036/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00667-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant pareiškėjoms J. V., V. V., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. D., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Ritai Daugevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. V. ir V. V. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo R. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2020 m. spalio 2 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) R. D. nubausta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 150 eurų bauda. R. D. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji 2020 m. liepos 7 d. 8 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vedžiojo keturis šunis be antsnukių, jų nesuvaldžiusi jie užpuolė ir sužeidė J. V. šunį. Šiais savo veiksmais ji pažeidė 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. A27(1)-3344 dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 46 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

J. V. ir V. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir R. D. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, skirti maksimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 300 eurų. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui minimali nuobauda buvo paskirta dėl to, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Institucija nusprendė, jog egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Institucija vertino, kad R. D. nukentėjusį šuniuką nuvežė pirminei apžiūrai į veterinarijos kliniką, apmokėjo išlaidas, įsipareigojo padengti tolimesnes gydymo išlaidas, gailėjosi dėl įvykio, atsiprašė. Pareiškėjos nesutinka, kad nagrinėjamu atveju buvo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl ko jai ir buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, kadangi nuoširdaus gailesčio iš R. D. nebuvo, atsiprašymas buvo pasakytas tik praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po įvykio, jis nebuvo nuoširdus, o V. V. iki šiol nėra atsiprašiusi. Taip pat nurodo, kad R. D. ne pati pasisiūlė sužeistą šuniuką vežti pas veterinarus, o tai padarė tik pareiškėjoms pareikalavus ir su dideliu nenoru, praėjus kuriam laikui po įvykio, rodė nepasitenkinimą, šuniukas pirminei apžiūrai buvo atvežtas pas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugą veterinarą, kuris pagalbą suteikė atmestinai, dėl ko šuniuko būklė pablogėjo. Kartu atkreipė dėmesį, kad savanoriškai R. D. neatlygino šuns gydymo išlaidų, šmeižia ir kaltina pareiškėjas nepagrįstais ir išgalvotais dalykais. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes mano, kad nėra nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be kita ko skunde pareiškėjos nurodo, kad ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Institucija ne visai tinkamai nagrinėjo bylą, t. y. V. V. nukentėjusiąja buvo pripažinta tik antro posėdžio metu, įtarimų dėl šališkumu sukėlė ir tai, kad vienas iš Institucijos komisijos narių vis susižvalgydavo su R. D., jai buvo leidžiama pasakoti visai su byla nesusijusius dalykus, o pareiškėjos visada buvo pertraukinėjamos.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjų skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos komisija tinkamai ištyrė administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti nėra jokio juridinio pagrindo. Pareiškėjų skundas patemtas tik deklaratyviais pamąstymais bei asmeninėmis nuoskaudomis, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, teisinio pagrindimo, turinčių įtakos Skundžiamo nutarimo keitimui ir skiriant maksimalią ANK 346 straipsnio 4 dalyje nurodytą baudą. Visi motyvai skiriant asmeniui traukiamam atsakomybėn minimalią nuobaudą išdėstyti Skundžiamame nutarime. Institucija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad R. D. du kartus per komisijos posėdžius atsiprašė J. V., gailėjosi, nuvežė augintinį pas veterinarą, apmokėjo gydymosi ir vaistų išlaidas, taip pat dėjo pastangas užmegzti kontaktą su J. V.. Įvertintina ir tai, kad buvo pripažinta teisė į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka visai pareiškėjų prašomai sumai, o minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas yra pakankama priemonė pasiekti nuobaudos tikslą. Kartu pažymima, kad Institucija administracinio nusižengimo bylą su surašytu administracinio nusižengimo protokolu gavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato. Byloje nukentėjusiąja buvo pripažinta tik J. V., kuri vėliau Institucijai pateikė prašymą jos dukrą V. V. apklausti kaip liudytoją, todėl pirmame posėdyje V. V. buvo apklausta kaip liudytoja. Pabrėžtina, kad gyvūno perdavimo sutartyje šuns globėju nurodoma tik J. V.. Gavus V. V. prašymą įtraukti ją į bylą kaip nukentėjusiąją, jos prašymas buvo patenkintas. Todėl pretenzijos dėl jos apribojimo pasinaudoti jos teisėmis, kaip šuns bendrasavininkės, vertinamos kaip nepakankamai pagrįstos ir turi būti atmestos. Dėl pareiškėjų abejonių Institucijos komisijos šališkumu pabrėžiama, kad į komisijos sudėtį įeina trys valstybės tarnautojai iš skirtingų Institucijos padalinių ir nei vienas komisijos narys nei pareiškėjų, nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nėra nei matęs, nei pažinojęs iki byla buvo pradėta nagrinėti.

J. V. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir papildomai parodė, kad R. D. įvykio metu ir po jo elgiasi neatsakingai.

V. V. teismo posėdžio metu palaikė skundą. Pažymėjo, kad R. D. elgesys buvo nenuoširdus, veidmainiškas, truko geranoriškumo atlyginti žalą.

Administracinėn atsakomybė patraukta R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vedžiojo šunis pagal taisykles, viskas atsitiko netyčia, dėl to labai gailisi. Dabar papildomai mokina šunis kontrolės, juos prižiūri. Mano, kad jai paskirta bauda yra adekvati, taip atsitiko pirmą kartą.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė Rita Daugevičienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs posėdyje dalyvavusius asmenis, daro išvadą, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjų skunde neginčijamos byloje nustatytos faktinės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės bei R. D. kaltė. Skunde keliamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. J. V. ir V. V. vertinimu Institucijos R. D. paskirta 150 eurų bauda, yra per švelni. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies pagrindu baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pareiškėjos nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė vertintina kritiškai, kadangi R. D. gailėjosi ir atsiprašė nenuoširdžiai, vienos iš nukentėjusiųjų išvis neatsiprašė, savanoriškai neatlygino augintinio gydymo išlaidų. Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo bylos, R. D. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje pripažino jai inkriminuojamą nusižengimą, nurodė, kad dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu, ne vieną kartą atsiprašė dėl susiklosčiusio įvykio, todėl teismui abejoti prisipažinimo nuoširdumu ir teigti, kad gailėjimosi faktas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nenuoširdus, nėra jokio pagrindo. Pareiškėjų teiginiai, jog neegzistuoja R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vien dėl to, kad ji savanoriškai neatlygino augintinio gydymo išlaidų yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad padarytos žalos pašalinimas ar savanoriškas nuostolių atlyginimas taip pat yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tuo tarpu tam, kad konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, užtenka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta.

Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad pagal ANK 22 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, tačiau ir atgrasyti juos nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nedarytų administracinių nusižengimų. Pagal teismų praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-929/2021). Individualizuojant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama ne tik į nustatytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į R. D. asmenybę, kad ji nevengė atsakomybės už savo veiksmus, siekdama sumažinti kilusias neigiamas pasekmes pareiškėjų augintinį po įvykio nuvežė į veterinarijos kliniką, apmokėjo išlaidas, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudų tikslus, teismas daro išvadą, kad R. D. paskirta minimali ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda buvo individualizuota tinkamai, kad ji yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra pažeidžianti visuomenės interesus.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjų išdėstytos aplinkybės apie bylą nagrinėjusios Institucijos komisijos šališkumą, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo skirta minimali nuobauda, numatyta inkriminuojamo administracinio nusižengimo sankcijoje, neduoda pagrindo išvadai, jog duomenys buvo tirti ir vertinti neobjektyviai. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas netenkintas ir Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundo netenkinti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas