- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-18-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00983-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir kapitalas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos ir kapitalas“ (pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Contitrans“) ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo A. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Contitrans“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė BUAB „Contitrans“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo A. K. 91 195,24 Eur žalos ir nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas buvo vieninteliu BUAB „Contitrans“ akcininku ir direktoriumi ir nuo 2007 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2012 m. gegužės 29 d.) įvairių ūkinių operacijų pagrindu į savo asmeninę banko sąskaitą ir grynais pinigais iš bendrovės paėmė ir negrąžino jai 91 195, 24 Eur. Tokio dydžio paimtą ir negrąžintą sumą patvirtinta byloje atlikta teismo buhalterinė ekspertizė.
2. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė UAB „Contitrans“ bankroto byloje patvirtinti jo 191 438,83 Eur (661 000 Lt) kreditorinį reikalavimą, kilusį iš 2008 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties Nr. 08/12/01. Nurodė, jog su teismo ekspertizės išvadomis nesutinka, kadangi jame daug neatitikimų. Teigė, kad ieškovei žalos nepadarė, todėl ieškinys neturėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei BUAB „Contitrans“ iš atsakovo A. K. 91 195,24 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 3 523,73 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 2 070 Eur žyminio mokesčio; patvirtino A. K. 191 438,83 Eur kreditorinį reikalavimą UAB „Contitrans“ bankroto byloje.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2004 m. gegužės 2 d. dirbo UAB „Contitrans“ vyr. finansininku, nuo 2004 m. birželio 3 d. – komercijos direktoriumi, o nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo UAB „Contitrans“ direktoriumi. Be to, nuo 2009 m. gegužės 18 d. atsakovas buvo vienintelis šios įmonės akcininkas.
5. Teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos UAB „Contitrans“ iškėlimo (2012 m. gegužės 29 d.) įmonės piniginių lėšų išmokėjimas į asmenines atsakovo A. K. banko sąskaitas pavedimo paskirtyje nurodant „pavedimas“ arba nenurodant jokios konkrečios paskirties ir bendrovės lėšų panaudojimas neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, be to, tvarkant apskaitą nesilaikyta BAĮ 4 straipsnio reikalavimų, dėl ko ekspertas neturėjo galimybės nustatyti, ar visos ūkinės operacijos buvo atvaizduotos apskaitoje. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. baudžiamajame įsakyme taip pat konstatuota, jog atsakovas A. K. bendrovės veikloje naudojo ne tik bendrovės sąskaitas, bet ir savo asmenines sąskaitas, taip pat buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ reikalavimus. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, konstatavus, jog jis, net ir žinodamas apie teisės aktuose įtvirtintą prievolę atskaitingam asmeniui atsiskaityti vyriausiojo buhalterio nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaipo kartą per mėnesį, asmeninėse sąskaitose esančias bendrovės lėšas naudojo bendrovės poreikiams, jų panaudojimo nepateisinant pirminiais apskaitos dokumentais, ir, žinodamas, kad elgiasi neteisėtai, tokiu būdu sukūrė situaciją, kuomet nėra galimybės apskaičiuoti, ar buvo padaryta žala valstybės, savivaldybės biudžetams, ir, jei buvo, tai kokio dydžio.
6. Teismo ekspertizės metu nustatyta, jog pagal avanso apyskaitas laikotarpio pradžiai (2007 m. sausio 1 d.) atsakovas A. K. UAB „Contitrans“ liko skolingas 24 471, 53 Eur ( 84 495,33 Lt). Pagal UAB „Contitrans“ banko sąskaitų, kasos ir avansinės apyskaitos duomenis, buvo nustatyta, kad jo vardu buvo išmokėta 4 338 279,75 Lt (1 256 452,66 Eur) avansų ir su sąlyga, kad pagal kitus dokumentus, kaip nurodyta avanso apyskaitose, buvo gauta 309 939,96 Lt (89 735,85 Eur), viso avansų suma sudaro 4 648 119,71 Lt (1 346 188,52 Eur). Tokiu būdu UAB „Contitrans“ atsakovui A. K. liko skolinga 65 599,12 Lt (18 998,82 Eur). Nustatyta, kad avanso apyskaitose ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai 4 830,91 Eur (16 680,16 Lt) sumai pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal darbo užmokesčio priskaitymų – išskaitymų žiniaraščius A. K. aptariamu laikotarpiu buvo priskaičiuota darbo užmokesčio išmokėjimui 130 543,30 Eur (450 739,92 Lt). Ištyrus banko sąskaitos išrašus, A. K. avansines apyskaitas, nustatyta, kad už minėtą laikotarpį A. K. buvo išmokėta 240 737,36 Eur (831 217,95 Lt) suma, kuri nurodyta kaip darbo užmokestis. Palyginus priskaičiuotą darbo užmokestį išmokėjimui su darbo užmokesčio išmokėjimais nustatyta, kad atsakovui A. K. buvo išmokėta 110 194,05 Eur daugiau darbo užmokesčio (380 478, 03 Lt). atsižvelgiant į tai, kad UAB „Contitrans“ A. K. liko skolinga 18 998,82 Eur (65 599,12 Lt), įmonei padaryta 91 195,24 Eur (314 878,91 Lt) žala.
7. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas, pažeidė savo pareigas bendrovei. Jis neveikė pakankamai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos bei, remdamasis atliktos ekspertizės išvadomis, priteisė ieškovei jos prašomą žalą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
8. Taip pat teismas tenkino A. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei patvirtino jo 661 000 Lt (191 438,83 Eur) kreditorinį reikalavimą UAB „Contitrans“ bankroto byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodo šiuos nesutikimo su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus:
9.1. Skundžiamame sprendime teismas nieko nepasisakė dėl toje pačioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. priimtoje nutartyje pateikto išaiškinimo apie atsakovo kreditorinį reikalavimą. Net ir laikant, kad apeliantas nėra grąžines BUAB „Contitrans“ 91 195,24 Eur, teismas nepagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo, o neįskaitė į ieškovės įsiskolinimą atsakovui (patvirtintą kreditorinį reikalavimą) ir šia suma nesumažino atsakovo kreditorinį reikalavimą.
9.2. Ekspertizės akte pateiktos išvados yra paremtos grubiomis skaičiavimo klaidomis, į atsakovo gautus pinigus tas pačias pinigų sumas įtraukiant du kartus bei tokiu būdu dirbtinai padidinat skolos sumą. Teismo posėdžio metu ekspertė tokių skaičiavimo netikslumų negalėjo paaiškinti, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis šia ekspertize.
9.3. Teismas sprendime apsiribojo deklaratyviu teiginiu, jog šiuo atveju egzistuoja visos atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, tačiau nenurodė kaip konkrečiai šios sąlygos pasireiškė atsakovo veiksmuose.
9.4. Teismas neteisingai apskaičiavo priteistas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos turėjo būti skaičiuojamos nuo pradinio ieškovės reikalavimo – 6 676 854,52 Lt. Taip pat byloje buvo patenkintas atsakovo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kas irgi turėjo sumažinti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
10. Pradinė ieškovė BUAB „Contitrans“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinko, prašė jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė neginčijo atsakovo prašymo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, be to bylos duomenys patvirtinta, kad atsakovas turėjo finansines galimybes suteikti paskolą ieškovei. Nesant ginčo šioje sprendimo dalyje, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kurioje spręstas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nurodytų aplinkybių. Be to, minėta nutartis buvo priimta byloje nesant teismo ekspertizės akto, kuris egzistavo priimant skundžiamą sprendimą.
10.2. Atsakovo argumentas, jog teismas turėjo atsakovo skolą ieškovei įskaityti į ieškovės skolą atsakovui, yra nepagrįstas, kadangi atlikti įskaitymus bankrutuojančiai įmonei draudžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).
10.3. Apelianto argumentai dėl ekspertizės akto nepagrįstumo yra deklaratyvūs ir niekuo neparemti. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantiems asmenims ekspertė paaiškino, kodėl dviejose ekspertizės akto lentelėse yra įrašyta dalis tų pačių sumų bei nurodė, kad jos nėra dubliuojamos.
10.4. Aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo tikslinama (mažinama) ieškinio suma, priklausė nuo paties atsakovo – pareiškiant ieškinį ieškovė neturėjo visų buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos atsakovas tik vėliau pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti ieškinio reikalavimai pagrįstai apskaičiuoti nuo patikslintos ieškinio sumos.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pakeitė ieškovę BUAB „Contitrans“ jos teisių perėmėja UAB „Investicijos ir kapitalas“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
13. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. K. nuo 2004 m. gegužės 2 d. ėjo UAB „Contitrans“ vyr. finansininko, nuo 2004 m. birželio 3 d. komercijos direktoriaus, o nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. direktoriaus pareigas. Taip pat nuo 2009 m. gegužės 18 d. atsakovas buvo vienintelis šios įmonės akcininkas. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1802-527/2012 UAB „Contitrans“ iškelta bankroto byla. Ieškinį šioje byloje UAB „Contitrans“ bankroto administratorius pateikė tuo pagrindu, jog tikrindamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatė laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo momento buvus atsakovo A. K. neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo įmonės turtinę žalą.
14. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta teismo ekspertizė, kuri nustatė atsakovo veiksmais įmonei padarytos žalos dydį – 91 195,24 Eur. Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą atsakovo veiksmuose, priteisė ieškovei prašomą žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, ginčija ekspertizės akto išvadų pagrįstumą, civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo veiksmuose egzistavimą bei teismo sprendimą priteisiant žalos sumą neįskaityti jos į tuo pačiu sprendimu teismo patvirtintą atsakovo kreditorinį reikalavimą pradinės ieškovės bankroto byloje. Taip pat atsakovas reiškia nesutikimą su teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisakys atskirai dėl kiekvieno iš šių atsakovo argumentų pagrįstumo.
Dėl ekspertizės akto pagrįstumo
15. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atlikta teismo buhalterinė ekspertizė. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog pagal byloje surinktus duomenis atsakovas A. K. UAB „Contitrans“ yra skolingas 91 195,24 Eur. Ši suma susidarė iš atsakovui išmokėtų ir paties atsakovo išsimokėtų bendrovės lėšų, kurių panaudojimas įmonės veikloje nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Apeliaciniame skunde atsakovas šią ekspertizės akto išvadą ginčija iš esmės vieninteliu argumentu – jog dalis ekspertizės akte prie išlaidų pagal avanso apyskaitas (7 priedas) skiltyje „Gautas avansas“ įtrauktų sumų taip pat yra įrašytos ir darbo užmokesčio skaičiuoklėje (8 priedas) prie gauto darbo užmokesčio, taip nepagrįstai padidinant atsakovo skolą bendrovei. Susipažinusi su byloje esančiu ekspertizės aktu, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame buvo pateikti ekspertės paaiškinimai, protokolo garso įrašą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
17. Nors nagrinėjamu atveju iš dalies ir sutiktina su apelianto pozicija, kad teismo posėdžio metu ekspertizės aktą surašiusi ekspertė nesugebėjo visiškai aiškiai atsakyti į atsakovo atstovo užduotus klausimus bei paaiškinti tam tikrų sumų sudarymo. Įvertinęs didelę tyrimo apimtį bei paties ekspertizės akto turinį, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto objektyvumu ir patikimumu. Kaip matyti, aptariamas ekspertizės aktas paremtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jame padarytos išvados išplaukia iš tyrimo eigos, skaičiavimai atlikti teisingai. Tuo tarpu, atsakovo keliamos abejonės dėl tų pačių sumų įrašymo į atskiras lenteles buvo išsklaidytos ir paneigtos teismo posėdyje tiek ieškovo atstovo, tiek ir ekspertės paaiškinimų metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šių asmenų pozicija, jog avanso apyskaitų lentelėje (7 priedas) yra nurodytos visos atsakovo avanso apyskaitų sumos, taip pat pažymėta, kokia jų dalis yra pateisinta apskaitos dokumentais, o kokia ne. Būtent tam tikrą dalį atsakovui išmokėtų avansų jis pats avanso apyskaitose nurodė užskaitęs kaip jam mokėtiną darbo užmokestį, todėl akivaizdu, jog šios sumos galėjo atsirasti ir kitoje, ekspertizės 8 priede pateiktoje darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo lentelėje, ir tai nelaikytina atsakovo paimtos ir negrąžintos sumos bendrovei didinimu. Aptariamos sumos avanso apyskaitose laikytos pateisintomis, kaip išmokėtas darbo užmokestis, ir į nuostolių skaičiavimo sumas neįtrauktos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su aptartu apelianto argumentu bei nagrinėjant bylą nesiremti ekspertizės akte padarytomis išvadomis.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo atsakovo veiksmuose
18. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog teismas, apsiribodamas abstrakčiu teiginiu, jog šiuo atveju egzistuoja visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, visiškai nepagrįstai plačiau dėl jų egzistavimo nepasisakė. Nurodo, jog įstatymai nedraudžia įmonei perduoti jos valdymo organui lėšas, o jam jas panaudoti įmonės veiklai vystyti. Tačiau šiuo atveju byloje nebuvo išaiškintos aplinkybės, kur buvo panaudotos šios lėšos, nėra jokių įrodymų apie priežastinį ryšį tarp neva neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat kitų atsakomybės sąlygų egzistavimo. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.
19. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, ex officio (liet. savo iniciatyva) organizuoja kasdienę bendrovės veiklą (ABĮ 37 str. 8 d.), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p.). Šios funkcijos ir yra tos pagrindinės funkcijos, kurios identifikuoja bendrovės vadovą kaip vieną svarbiausių figūrų, dalyvaujančių juridinio asmens veikloje. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1 – 4 dalyse. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.
20. Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).
21. Nors nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo turinyje nėra aiškiai išskirtos bei atskirai aptartos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, bendras šio sprendimo turinio vertinimas visgi leidžia teigti, jog bylos nagrinėjimo metu šių sąlygų egzistavimas buvo įrodytas.
22. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (banko sąskaitų išrašai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos ir ekspertizės aktas) rodo, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos UAB „Contitrans“ iškėlimo atsakovas, veikdamas kaip įmonės komercijos direktorius bei direktorius (vadovas), pasiėmė iš įmonės banko sąskaitų bei kasos pinigines lėšas, kurių panaudojimas įmonės veikloje nebuvo apskaitytas jos buhalterinėje apskaitoje. Ir būtent šie veiksmai laikytini neteisėtais atsakovo veiksmais pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį. Nors atsakovas nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas neišsiaiškino kur šie pinigai visgi buvo panaudoti, teisėjų kolegija pažymi, jog ne ieškovei ar teismui, o būtent atsakovui kilo pareiga įrodyti šių pinigų panaudojimą bendrovės interesais (CPK 178 str.). Tokių įrodymų byloje nesant, bet tuo pačiu egzistuojant pinigų išmokėjimo atsakovui įrodymams, laikytina, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti. Tuo tarpu atsakovo padarytos žalos (nuostolių) dydį patvirtinta byloje atlikta teismo buhalterinė ekspertizė, kurioje nurodyta, jog dėl atsakovo veiksmų UAB „Contitrans“ patyrė 91 195,24 Eur žalą (CK 6. 249 str.). Taip pat laikytina, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir UAB „Contitrans“ patirtos žalos, kadangi būtent atsakovo veiksmai pasiimant įmonės lėšas ir nepanaudojant jų įmonės interesams tenkinti lėmė jog minėta suma sumažėjo UAB „Contitrans“ turto masė (CK 6.247 str.). Kaip minėta, atsakovo kaltė šiuo atveju preziumuojama. Bylos nagrinėjimo metu jis šios prezumpcijos nepaneigė (CK 6.248 str.).
23. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo, kaip vienasmenio įmonės valdymo organo neteisėtus veiksmus, tokiu būdu bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos faktą – lėšų trūkumą, bei dydį, ir skundžiamu sprendimu tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą.
Dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo bei įmonės nuostolių santykio
24. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo toje pačioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. priimtoje nutartyje pateiktu išaiškinimu apie atsakovo kreditorinio reikalavimo vertinimą bei jo santykį su atsakovo veiksmais įmonės veikloje. Net ir laikant, kad apeliantas nėra grąžines BUAB „Contitrans“ 91 195,24 Eur, teismas nepagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo, o neįskaitė į ieškovės įsiskolinimą atsakovui (patvirtintą kreditorinį reikalavimą) ir šia suma nesumažino atsakovo kreditorinį reikalavimą.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pradinės ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad ieškovei neginčijus atsakovo prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas iš esmės neturėjo pareigos aiškintis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytų aplinkybių apie paskolos sutarties prigimtį ir kt. Šalims bylos nagrinėjimo metu pripažinus atsakovo paskolos ieškovei egzistavimo faktą bei byloje esant įrodymams dėl jos realaus suteikimo, teismas neturėjo pareigos dėl to plačiau pasisakyti. Be to, kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovas neginčija ir apeliaciniame skunde.
26. Taip pat nesutiktina su atsakovo argumentu, jog net ir konstatavęs egzistuojant ieškovės nuostolius teismas turėjo pareigą juos įskaityti į atsakovo kreditorinį reikalavimą ir šia suma jį sumažinti, o ne priteisti nuostolius iš atsakovo ir patvirtinti atsakovo kreditorinį reikalavimą BUAB „Contitrans“ bankroto byloje. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Contitrans“ jau buvo iškelta bankroto byla, o vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai, įmonės turtas paskirstomas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Taigi, šios normos paskirtis – užtikrinti, kad po bankroto bylos iškėlimo būtų išsaugotas įmonės turtas, kreditorių reikalavimai tenkinami tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto procedūras, kad būtų apsaugota įstatyme įtvirtinta aukštesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmenybės teisė. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas tampa visiems kreditoriams dalytinu turtu, tai bankrutuojanti įmonė, tenkindama bet kurio kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, kad skolininkas bent iš dalies įvykdys prievoles ir jiems. Šios kategorijos bylose laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, būtent šiai bankrutuojančiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, įskaityti reikalavimus ar kitaip vykdyti šios įmonės prievoles, taip pat draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2008). Šiuo atveju ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytos taisyklės taikytinos ir teismui. Nustatęs, kad kreditorius turi tiek pagrįstą reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, tiek ir skolą, teismas turi tvirtinti visą reikalavimą, o susigrąžinus skolą iš skolininko, ji bus nukreipiama patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytu eiliškumu. Priešingu atveju, teismui atlikus įskaitymą, vienas kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018). Atsižvelgus į paminėtą teismų praktiką, aptariamas apelianto argumentas taip pat atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurioje teismas nutarė priteisti ieškovei iš atsakovo visą už ekspertizės atlikimą sumokėtą sumą – 3 523,73 Eur. Nurodo, jog pradinis ieškovės reikalavimas buvo žymiai didesnis ir būtent nuo jo turėjo būti skaičiuojama patenkinto bei atmesto reikalavimo dalis. Be to, atsakovo kreditorinis reikalavimas byloje buvo patvirtintas visa apimtimi, todėl jis negali būti laikomas pralaimėjusia šalimi.
29. Atsakydama į tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo buvo priteistos tik už ekspertizės atlikimą bei žyminį mokestį, kuo kurio pradinė ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleista. Ieškinio reikalavimas dalyje dėl nuostolių priteisimo buvo patenkintas visa apimtimi, dėl ko atsakovui ir teko pareiga atlyginti visas išlaidas, susijusias su ieškiniu. Tai, kad pradiniame ieškinyje buvo nurodyta žymiai didesnė ieškinio suma, nereiškia, kad ieškovės ieškinys sprendimu tenkintas tik iš dalies, kadangi, vadovaudamasi CPK numatyta galimybe, ieškovė ieškinio reikalavimą patikslino. Dėl to ir šie atsakovo argumentai atmetami.
Dėl apelianto prašymų skirti pakartotinę ekspertizę ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka
30. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas pateikė teismui prašymą skirti byloje pakartotinę ekspertizę bei nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog ekspertizės akte egzistuoja daug skaičiavimo klaidų, kurios turi būti išaiškintos skiriant naują ekspertizę bei nagrinėjant bylą žodiniame teismo posėdyje.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikdamas visą eilę argumentų apie neatitikimus ekspertizės akte prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį atsakovas netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis, kadangi su ekspertizės aktu turėjo galimybę susipažinti bei jį išnagrinėti nuo pat 2015 m. lapkričio mėnesio, kuomet jis buvo gautas teisme. Be to, atsakovo prašymas dėl pakartotinės ekspertizės nėra tinkamai parengtas, kadangi atsakovas nenurodė jokių ekspertų galinčių atlikti pakartotinę ekspertizę, nepateikė duomenų apie ekspertizės kainą, nenurodė kas apmokės ekspertizę ir taip pat nepažymėjo įsipareigojantis už ją apmokėti, todėl tokie atsakovo veiksmai, teismo vertinimu, laikytini bylos vilkinimu. Dėl šių priežasčių aptariami atsakovo prašymai netenkinami.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir iš esmės pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.