Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Pradėjus rinkti duomenis apie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą paaiškėjo, kad jo seneliams ir S. Č. bei M. K. tėvams K. ir J. A. priklausiusį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, nuosavybės teise valdo S. Č..

Nurodė, kad J. A., V. mirė 1975 m. sausio 16 d. (mirties liudijimas I-OK Nr. 314267). K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 1996 m. sausio 1 d. ( mirties liudijimas AN Nr. 008777). Seneliai turėjo 4 vaikus: jo tėvą M. A., mirusį 2000 m. vasario 6 d; J. A., mirusį 1980 m. kovo 21 d.; M. K. ir S. Č.. Paveldėjimo atsiradimo metu galiojusio LR CK 573 straipsnis numatė, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės-mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Todėl visą senelių turtą lygiomis dalimis paveldėti turėjo jų vaikai.

Po K. A. mirties pagal 2007 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus Nr. 337V, 339V ir 335V S. Č., M. K. ir jis paveldėjo po 1/3 dalį žemės sklypo, kurio plotas 12,5400 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybėje, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad tuo metu kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo kitam K. A. ir J. A. turtui nematęs reikalo, nes tuo turtu (namu ir ūkiniais pastatais) naudojosi teta S. Č.. Be to jam buvo žinoma, kad neatlikti šio turto kadastriniai matavimai, o be jų negalima išduoti paveldėjimo liudijimų. Tai jam paaiškino tuo metu notare dirbusi D. K.. Tačiau 2013 metų vasarą paaiškėjo, kad dar 2004 m. lapkričio 9 d. notarės D. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą kurio registro Nr. 10428V, pagrindu S. Č. paveldėjo jo seneliams priklausančią sodybą. Tačiau paveldėjimo liudijime nurodoma, jog S. Č. paveldi ne savo tėvų, o savo mirusio sutuoktinio S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), turtą t. y. sodybą (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. (senelių sodybą).

K. A. ir J. A. iki mirties asmeninės nuosavybės teise be kito turto (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybėje turėjo gyvenamąjį namą plane pažymėtą lAlm, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 71,01 (septyniasdešimt vienas ir viena šimtoji dalis) kv.m.; pagalbinio ūkio paskirties pastatą - kluoną plane pažymėtą 211m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 63 (šešiasdešimt trys) kv.m.; pagalbinio ūkio paskirties pastatą - ūkinį pastatą plane pažymėtą 611 m., kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 24 (dvidešimt keturi) kv.m.; pagalbinio ūkio paskirties pastatą - ūkio pastatą plane pažymėto 81Ip, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 126 (vienas šimtas dvidešimt šeši) kv.m.; pagalbinio ūkio paskirties pastatą - ūkinį pastatą plane pažymėtą 911 m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 33 (trisdešimt trys) kv.m.

Nurodė, kad pagal VĮ Registrų centras išrašus ir liudytojų parodymus gyvenamasis jo senelių namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas 1920 metais; kluonas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas 1931 metais; ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas 1945 metais; ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas 1988 metais; ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas 1931 metais. J. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė 1921 m. spalio 25 d. ( Lietuvos centrinio metrikų archyvo pažymėjimas Nr. 20-398). J. A. mirė 1975-01-16, K. A. mirė 1996-01-01. Akivaizdu, kad nurodytas turtas, išskyrus 1988 m. pastatytą ūkinį pastatą sukurtas senelių santuokos metu. Ūkinis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas K. A. esant gyvai.

Pažymi, kad LR CK 4.262 straipsnis nurodo, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Todėl abejoti statinių pastatymo laiku, nurodytu viešajame registre, nėra jokio teisinio pagrindo.

Jam yra žinoma, kad S. Č. ir jo sutuoktinė S. Č. (A.) nepastatė seneliams priklausiusios sodybos, o ir pastatyti negalėjo, nes tuo metu, kai buvo statomas gyvenamasis namas ir dalis ūkinių pastatų, jie dar buvo negimę. S. Č. gimė (duomenys neskelbtini), o S. Č. gimė (duomenys neskelbtini). Be to jam žinoma, kad S. Č. gimė (duomenys neskelbtini) kaime (tai nurodyta santuokos liudijime) ir seneliams priklausančioje sodyboje pradėjo gyventi tik po santuokos su S. 1974 metais.

Dar kartą nurodo, kad jo seneliai turėjo 4 vaikus. Visi vaikai gimė ir augo senelių namuose (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Namą statė jo seneliai, jokių namo dokumentų kiek jam žinoma nebuvo. Sukūrę šeimas sūnus J. ir dukra M. išsikėlė gyventi kitur. M. (miręs 2000-02-06) ir S. liko gyventi tėvų namuose. S. 1974 metais ištekėjo ir į senelių namus atsikėlė gyventi jos sutuoktinis S. Č..

1998 m. gruodžio 16 d. S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė. Dėl jam nesuprantamų priežasčių ir jam nežinomomis aplinkybėmis, Varėnos rajono savivaldybės Matuizų seniūnija 2004-08-18 išdavė pažymą Nr. SR-1-14, kurioje nurodyta, kad jo senelių sodyba priklauso S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

Praėjus mėnesiui nuo seniūnijos pažymos išdavimo, t. y. 2004-09-16, jo senelių K. ir J. A. sodyba buvo įregistruota S. Č. vardu, įregistravimo pagrindu nurodant minėtą seniūnijos pažymą. Po nepilnų trijų mėnesių nuo Matuizų seniūnijos pažymos išdavimo, t. y. 2004-11-22, senelių sodyba įregistruojama S. Č., a. k (duomenys neskelbtini), vardu. Šios registracijos pagrindu nurodomas 2004-11-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 10428V ir 2014-11-09 nuosavybės teisės liudijimas Nr. 10433V.

2004-11-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime Nr. 10428V nurodoma, kad po sutuoktinio S. Č. mirties, S. Č. be kito jam priklausiusio turto, paveldi ir ½ dalį senelių sodybos.

2014-11-09 nuosavybės teisės liudijime Nr. 10433V nurodoma, kad S. Č. yra pergyvenusi savo sutuoktinį S. Č. ir jai priklauso nuosavybės teise pusė bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Toliau nurodoma, kad bendrai į jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio pusės nuosavybės teisė tvirtinama S. Č. šiuo liudijimu, sudaro: gyvenamosios (vieno buto pastatų) paskirties pastatas - gyvenamasis namas, plane pažymėtas IAlm, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso bendras plotas 71.01 kv.m., pagalbinio ūkio paskirties pastatas - kluonas, plane pažymėtas 211m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso užstatytas plotas 63 kv.m., pagalbinio ūkio paskirties pastatas - ūkinis pastatas, plane pažymėtas 611m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso užstatytas plotas 24 kv.m., pagalbinio ūkio paskirties pastatas - ūkio pastatas, plane pažymėtas 811p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso užstatytas plotas 126 kv.m., pagalbinio ūkio paskirties pastatas - ūkinis pastatas, plane pažymėtas 911m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso užstatytas plotas 33 kv.m., esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybėje, t. y. jo senelių statyta ir puoselėta sodyba.

Nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimai S. Č. išduoti. Viena S. Č. paveldėti viso senelių A. turto negalėjo, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Visi A. vaikai ar mirus kuriam vaikui, vaikaičiai, lygiomis dalimis turėjo paveldėti visą senelių turtą. Pažymi, kad žemės sklypus įpėdiniai taip ir paveldėjo. Jis yra vieno iš A. vaikų - M. A. sūnus, todėl teisę paveldėti šį jo seneliams priklausiusį turtą turi ir jis.

Apie 2004-11-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų Nr. 10428V ir 2014-11-09 nuosavybės teisės liudijimų Nr. 10433V išdavimą jam pranešta nebuvo. Apie juos sužinojo tik 2013 m. vasarą kai Varėnos raj. I-ajame notarų biure kartu su kitais bendraturčiais pradėjo nustatinėti naudojimosi tvarką kitu senelių turtu.

2004-11-09 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 10428V ir 2014-11-09 išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. 10433V, išduoti S. Č. vardu dalyje naikintini bei juos panaikinus naikintini ir Nekilnojamojo turto registro 44/1631078 duomenys.

2000-07-18 CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo l0 str. numatė, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Įstatymo 38 str. nustatė kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Civilinio kodekso 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Atsižvelgiant į nurodytas normas, CK 5.8 str negali būti taikomas, o byloje taikomi K. A., S. Č. mirties momentu galioję įstatymai, t .y. 1964 m. redakcijos CK normos. 1964 m. CK 84 str. numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Kodekso 90 str. numatė, kad ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 1.131 str. 1 d.

Nors ieškovas teigia, kad apie nuosavybės teisių įregistravimą S. Č., o vėliau išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu - jos vardu sužinojo tik 2013 m vasarą. Anksčiau , t. y. 2007-01-22 gavo paveldėjimo teisės liudijimą į K. A. žemę, tačiau tvarkyti paveldėjimo į gyvenamąjį namą „nematęs reikalo”, nes žinojo kad nėra padaryta kadastrinių matavimų byla, o pastatais naudojasi ji, atsakovė. Iš tikro, ieškovas visada žinojo kad pastatai priklauso jai nuosavybės teise, nes jo tėvo M. A. sodyba taip pat yra (duomenys neskelbtini) kaime, tik kitoje kelio pusėje. Jo tėvui M. A. buvo pastatyta atskira sodyba buvusioje tėvų žemėje. A. A. tėvas M. niekada nepretendavo į jai priklausantį turtą -gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini) kaime. Šioje sodyboje, kuri dabar jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, ji pragyveno visą gyvenimą sukūrė šeimą, išaugino vaikus. Ieškovas, kuris kartu su ja ir M. K., priėmė palikimą po K. A. mirties, jei būtų pretendavęs paveldėti gyvenamąjį namą ir pastatus, atitinkamai turėjo pareigą daryti ir kadastrinių matavimų bylą. Tačiau jokių realių veiksmų nesiėmė, jos niekada neklausė, ar tokia byla parengta, ar ne. Iš paties ieškovo paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad apie tai, kad šis turtas registruotas jos vardu, jis žinojo jau 2004 m. Jis teigia, kad kalbėjęs su D. K. apie namo paveldėjimą 2004 m. Tačiau D. K. notarų biure jau 2004 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimai į ginčo turtą, todėl apie tai notarė turėjo informuoti ir ieškovą. Tuo labiau, kad jau 2007 m. ieškovas gavo paveldėjimą į K. A. turtą ir jam turėjo būti išaiškinta teisė paveldėti visą mirusiosios turtą. Beje iš ieškovo pateiktų dokumentų kopijų, matyti, kad jos iš UAB Archyvų sistemos išreikalautos jau 2011-07-13. Manytina, kad šiuo laikotarpiu jos ir buvo pateiktos ieškovui. Tačiau kažkodėl jis į teismą tuo laiku nesikreipė, o dar laukė dvejus metus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti ar asmuo apie pažeistą teisę sužinojo vėlai dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t. y. privalu išsiaiškinti, kada apdairus ir rūpestingas žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Šioje byloje apie galimą teisės pažeidimą ieškovas galėjo sužinoti prieš 16-18 metų. Apdairus ir rūpestingas žmogus tvarkytų nuosavybės dokumentus po artimųjų mirties, o negalvotų kad nėra padaryti kadastriniai matavimai, todėl esą nėra reikalo kreiptis dėl turto paveldėjimo, nuosavybės teisių. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastatų paveldėjimo. Tuo tarpu ieškovas po savo senelės, o vėliau tėvo mirties turėjo realias galimybes gauti visą informaciją ir dokumentus, susijusius su turto priklausomybe. Realiai ieškovas visada žinojo, kad šis turtas yra S. Č. nuosavybė, nes K. A. daugelį metų gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, pas savo dukrą M. K., ji nereiškė pretenzijų į šį turtą ir šio turto po savo vyro mirties nepaveldėjo.

Atsakovė nurodė, kad iš 2005-11-18 teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-887-200/2005 dėl giminystės faktų nustatymo, siekiant paveldėti motinos K. A. turtą, matyti kad pareiškėjas toje byloje buvo ir A. A.. Jis nurodęs, kad K. A. nuosavybės teise priklausė 12.54 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Apie kitą, taip pat ir ginčo turtą, kaip priklausantį K. A., ieškovas nenurodęs, nes jis žinojo, kad ginčo turtas priklausė jai, atsakovei, nuosavybės teise.

Ieškovas praleido įstatymų numatytus ieškinio senaties terminus, neprašo jų atnaujinti, nenurodo ir jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis galėjo praleisti šį terminą, todėl nagrinėjant ginčą prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.

Taipogi atsiliepime nurodė, kad iš pateikiamų byloje dokumentų: Alytaus apskrities archyvo pažymos Nr. (7.11)-A-167, išrašų iš ūkinių knygų matyti, kad ji šioje sodyboje (duomenys neskelbtini) gyveno nuo gimimo, 1974-08-24 sudarė santuoką su S. Č.. Po jos tėvo J. A., mir. 1975-01-16 sodyboje liko gyventi ji su vyru ir jos motina K. A., kuri apie 1979 persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ji su vyru kaip ir jos tėvai buvo „K." kolūkio kolūkiečiai. Mirus tėvui, jos vyras S. Č. tapo jų kolūkinio kiemo šeimos galva, o K. A. buvo kolūkio pensininkė. Tai matyti iš įrašų ūkinėse knygose. Jau 1976-1978 ūkio knygoje S. Č. vardu registruotas gyvenamasis namas daržinė, svirnas. Atitinkamai tie patys pastatai nurodyti ir 1986-1990 ūkinėje knygoje, t. y. išvardinta, kad S. Č. priklausė gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, lauko virtuvė-klėtis. Tokie pat įrašai yra ir 1991-1995 m. ūkinėje knygoje. Ji ir jos sutuoktinis visada gyveno šiuose namuose (duomenys neskelbtini) kaime, čia užaugo jų vaikai, dirbo žemę, užsiėmė žemės ūkio veikla, augino gyvulius. Motina K. A. gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2000-02-08 Matuizų seniūno pažyma Nr. 39. Iš išrašų ūkinėse knygose matyti kad jos ir S. Č. šeima sudarė kolūkiečių šeimą (kolūkinį kiemą), todėl visi statiniai priklausė kolūkiečių kiemui. Vadovaujantis iki 1990-07-03 galiojusio 1964 m. redakcijos CK 601 str. numatė, kad mirus kolūkiečio kiemo (piliečio užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje) nariui, paveldėjimas kiemo (piliečio užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos ) turte neatsiranda.

Jeigu mirus kolūkiečio kiemo (piliečio užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje) nariui, kitų kiemo (piliečio užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos) narių nelieka, kiemo (šeimos) turtui taikomos šiame skyriuje (7 skyrius - paveldėjimo teisės) nustatytos taisyklės. Po J. A. mirties kolūkiniame kieme liko gyventi ir dirbti kiti kiemo nariai, todėl paveldėjimas neatsirado, kolūkinis kiemas išliko. Kolūkinis kiemas su visais pastatais ir kitu turtu priklausė likusiems gyviems kolūkiečio kiemo nariams taip pat jai su vyru, jos motinai K. A.. Motinai išvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, kolūkiniame kieme liko tik ji ir jos sutuoktinis S. Č. su vaikais. Jie naudojosi ir valdė nurodytą turtą.

Pažymėjo, kad ginčo turto teisinis registravimas atliktas po S. Č. mirties, valstybės institucijų išduotų pažymų pagrindu pagal archyvines (duomenys neskelbtini) kaimo ūkio knygas. Šių pažymų ieškovas neginčija. Valstybės institucijų patektuose dokumentuose turto savininku buvo nurodomas tik S. Č., todėl nėra jokio pagrindo šį turtą pripažinti K. A. nuosavybe. Tuo labiau, kad K. A. jokių pretenzijų dėl turto registravimo savo vardu nereiškė, neatliko jokių veiksmų, kad įteisintų savo teises į kolūkinio kiemo turtą. K. A. žinojo, kad namas ūkio knygose registruotas žento S. Č. vardu ir su tuo sutiko. Kaip matyti, namo ir kitų pastatų pirminiai kadastro duomenys fiksuoti 1988 m., o 2002-06-01 m. išduota pažyma Nr. 123 dėl naudojamo statinio įregistravimo NTR. Šioje pažymoje pažymėta, kad S. Č. naudojamas namas lAlm, veranda, kluonas, ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) gali būti registruojami NTR.

Gyvenamasis namas ir ūkio pastatai (duomenys neskelbtini) priklausė jai ir S. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors ir registruoti S. Č. vardu. Pagal tuo metu galiojusio CK 132-134 str. kolūkiečio kiemo turtas priklausė visiems kiemo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po S. Č. mirties nurodytą turtą 2004 m. paveldėjo ji, į ½ dalį turto jai išduotas nuosavybės teisės liudijimas.

Apie tai, kad nurodytas turtas yra jos šeimos, ieškovui visada buvo žinoma, jo tėvas M. A. ar pats ieškovas niekada nereiškė pretenzijų dėl šio turto. Po K. A. mirties M. A. ar ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl šio turto paveldėjimo, dėl turto nuosavybės. Todėl visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovas pradėjo ginčyti turto priklausomybę. Mano, kad šiuo metu padidėjus nekilnojamojo turto kainoms, ieškovui atsirado noras be pagrindo praturtėti kito asmens sąskaita.

Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti K. A. nuosavybės teisę į pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, kurią ieškovo manymu K. A. turėjo paveldėti kaip įstatyminė įpėdinė po savo vyro mirties. Nėra jokio įstatyminio pagrindo tenkinti tokį ieškinio reikalavimą ir pripažinti nuosavybės teises K. A.. Tuo labiau, kad nėra pareikšti reikalavimai dėl palikimo priėmimo po J. A. mirties, ieškovas nepateikia ir įrodymų, kad K. A. galėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. A. turtą. K. A. nėra išreiškusi valios paveldėti turtą po J. A. mirties. Svarstytina, ar palikimą galėjo priimti ir mirusiojo vaikai. Nes nuosavybės teisė pagal paveldėjimo teisės normas, gali atsirasti tik paveldėjimo teisės liudijimo, nuosavybės teisės liudijimo pagrindu, o šiuo atveju, tokie dokumentai notaro išduoti į ginčo turtą dar 2004 m. jos vardu. Ieškovo tėvas M. A. mirė 2000-02-09, t. y. po savo motinos K. A. mirties. Jis taip pat nereiškė jokių pretenzijų dėl jai priklausančio turto, neginčijo turto priklausomybės jos vardu. Tuo labiau, kad šiuo turtu ieškovas niekada nesinaudojo, juo nesirūpino, jo neišlaikė.

Trečiasis asmuo, Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje ir nurodė, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijai nėra žinomos aplinkybės, turinčios įtakos jos teisėms ir pareigoms šioje byloje, todėl prašė priimti sprendimą savo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad M. A. – jo tėvas, o tėvo tėvai buvo J. A. ir K. A.. Dar jo tėvui esant gyvam, jis kreipėsi dėl nuosavybės į žemę atkūrimo ir ją atgavo bei 2013 metais žemę pasidalino. Ieškovas nurodė, kad tada ir paaiškėjo, jog prapuolė K. A. namai. Minėtus namus statė K. M. – A. tėvas. Jo seneliai, K. ir J. turėjo 4 vaikus: M., J., S. ir M.. Jis su savo tėvais irgi gyveno senelių namuose iki pradėjo eiti į pirmą klasę. Po to jo tėvas pasistatė savo namą gretimais savo tėvo, jo senelio, namo. Kai 2013 metais dalinosi žemę, sužinojo, kad namai paveldėti. Tada kreipėsi į seniūniją ir sužinojo, kad namai buvo užrašyti Č. vardu. Namai turėjo priklausyti K. A.. Po senelių mirties tuose namuose gyveno S. Č. su vyru. Kurį laiką dar gyveno ir K. A., bet vėliau ją pasiėmė M. K., kuri pas ją gyveno iki pat mirties, gal 5 ar 10 metų. Ieškovas nurodė, kad žemę paveldėjo 2007 m. Tuo metu nesidomėjo namu, o pradėjo domėtis tik 2013 m. Ieškovas paaiškino, kad tuo metu kai kreipėsi į teismą dėl giminystės santykių nustatymo, ten buvo nurodytas tik vienas turtas – žemė. Tarybiniais laikais namą tvarkė Č., kadangi jie ten gyveno. Jis dažnai lankydavosi tame name. Kiti vaikai tame name jokių darbų neatliko. Dokumentų parengimu teismui 2005 m. rūpinosi jis ir pareiškimą rašė jis.

A. A. nurodė, kad K. A. nesugyveno su S. Č. ir dukra S., todėl išėjo gyventi pas M.. K. testamento nesurašė . Jis nežino ar K. tvarkė dokumentus dėl namų. Jo tėvas M. numirė 2000 m., J. numirė apie 1984-1985 m.- žuvo avarijoje. Tėvas yra sakęs, kad reikia atsiimti dalį namų. Ieškovas patvirtino, kad jo tėvas kreipėsi dėl žemės į žemėtvarkos skyrių, tačiau į notarą dėl turto nesikreipė. Jo tėvas M. buvusiu tėvų namu nesirūpino. Tuose jo tėvų namuose gyveno Č., tačiau nei Č., nei jo tėvas jais nesirūpino. Č. namą susiremontavo, mokėjo už elektrą, nes ten gyveno. Ar namas buvo draustas - nežino. Apie sudarytą namų kadastrinę bylą jis nieko nežino. Nurodė, kad jo tėvas visada norėjo ir pretendavo į savo tėvų turto dalį.