Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-693-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-03
Bylos Nr.
1-693-1100/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
V. J.
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-693-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23308-2022-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,kaltinamajam V. J.,gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. J. 2022 m. birželio 25 d. apie 20.33 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.

V. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, kuris priklausė jo kaimynui, nes reikėjo paimti šuns būdą. Atlikęs šį darbą, važiavo automobiliu jau su tuščia priekaba ir atsitrenkė į medį. Tą rytą ar dieną jis buvo pavartojęs alkoholio, jautėsi neblaivus, be to, gėrė alkoholį (degtinę tris butelius po 0,7 l) dieną prieš tai (per Šv. Jonines) su draugais. Pripažino, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 25 d. su draugu K. O. (K. O.) buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Apie 20.20 val. jau susiruošė važiuoti namo, atsisėdo į automobilį ir išgirdo smūgį, suprato, kad kažkur įvyko eismo įvykis. Ji išlipo iš automobilio ir pasileido bėgti, pribėgusi posūkį, matė, kad tikrai įvyko eismo įvykis, automobilis atsitrenkė į medį ir rūksta dūmai. Tuomet ji pribėgo, atidarė automobilio galines dureles, tačiau ten žmonių nebuvo, atidarius priekines vairuotojo pusės dureles, ten sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ilgesnių šviesių plaukų, buvo apsirengęs kūno spalvos marškinėlius ir šviesius šortus, vairuotojas buvo prisisegęs saugos diržą ir bandė jį atsisegti. Atidarius vairuotojo dureles, pajuto stiprų alkoholio kvapą, vairuotojas nerišliai kalbėjo, nebuvo koordinacijos, taip pat po vairuotojo sėdyne mėtėsi alkoholio buteliai, suprato, kad jis yra neblaivus ir sunkiai orientuojasi aplinkoje. Automobilyje kitų asmenų nebuvo, kai ji atbėgo, keleivio priekinės durelės buvo uždarytos. Tada atbėgo ir jos draugas, ji užuodė dujų kvapą, vairuotojo paklausė, kuo yra varomas automobilis, jis atsakė – dujomis, ji suprato, kad gali įvykti sprogimas. Jie vairuotojui padėjo atsisegti saugos diržą, jo draugas ištraukė vairuotoją iš automobilio, tačiau šis priešinosi, teigė, kad dar važiuos. Vairuotojui išlipus, ji paklausė vairuotojo, ar jis patyrė sužalojimus, jis teigė, kad skauda krūtinę, ji nurodė, jog iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, tada vairuotojas bandė susitarti, teigė „padarom taip, jis jų nematė ir jie jo nematė“. Kelis kartus vairuotojas bandė pabėgti išsigalvodamas, kad jam kažko reikia (į tualetą ir pan.). Kai išgirdo, kad automobilis atsitrenkė, ir ji atbėgo, praėjo apie 2–3 minutes. Kai posūkyje pamatė eismo įvykį (automobilį), praėjo apie 2 minutes. Nuo jos automobilio iki eismo įvykio vietos buvo apie 300 metrų atstumas. Jei būtų buvęs keleivis ir jis sėdėtų priekinėje keleivio vietoje, jam būtų sunku išlipti iš automobilio, kadangi ten krūmai ir medžiai. Taip pat ant vairuotojo krūtinės buvo sumušimas, paraudimas, kai kuriose vietose buvo mėlyna. Bendraujant su vairuotoju, jis nurodė, kad vis dar švenčia Šv. Jonines. Atvykus policijos pareigūnams, ji surašė paaiškinimą. Iki atvykstant pareigūnams, vairuotojas buvo su ja ir draugu lauke, vėliau atbėgo ir kiti asmenys (1 t., b.1.74–77).

Atliekant liudytojos G. V. parodymų patikrinimą vietoje, ji nurodė, kad 2022 m. birželio 24 d. buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero, kai jau ketino išvykti ir nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo už stovėjimo aikštelės, prie miškelio. Parodė vietą, kur stovėjo automobilis (nuotrauka Nr. 1). Būdama prie automobilio, išgirdo smūgio garsą ir pasileido bėgti link kelio / posūkio / linkio (išmatuotas atstumas nuo automobilio iki kelio pradžios / posūkio apie 70 metrų). Liudytoja nurodė, kad atbėgti iki kelio jai truko iki minutės, tada ji pamatė į medį atsitrenkusį automobilį, parodė vietą, kur buvo atsitrenkęs automobilis (nuotrauka Nr. 2), taip pat išmatuotas atstumas nuo kelio (nuo tos vietos, kur liudytoja pastebėjo eismo įvykį, apie 23 metrai), padaryta nuotrauka nuo tos vietos, kur liudytoja pastebėjo eismo įvykį (nuotrauka Nr. 3). G. V. nurodė, kad, pribėgusi prie automobilio, atidarė automobilio galines dureles, tačiau ten žmonių nebuvo, atidarius priekines vairuotojo pusės dureles, ten sėdėjo vyras, kuris buvo užsisegęs saugos diržą ir jį bandė atsegti, tačiau sunkiai sekėsi. Atidariusi vairuotojo dureles, pajuto stiprų alkoholio kvapą, vairuotojas nerišliai kalbėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Liudytoja parodė, kad, jai pribėgus prie automobilio, visos durelės buvo uždarytos ir ji pati jas atidarė. Iš automobilio rūko dūmai, ji išsigando ir bandė padėti vairuotojui atsisegti diržą ir išlipti iš automobilio, tačiau jis priešinosi, vairuotojas skundėsi krūtinės skausmais. Tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją ir gaisrinę. G. V. nurodė, kad, kai ji bandė padėti vairuotojui, atbėgo jos draugas K. O. (K. O.) ir jie atsegė vairuotojo saugos diržą, padėjo jam išlipti iš automobilio, vairuotojas sunkiai pastovėjo ant kojų. Laukiant iškviestos pagalbos, vairuotojas prašė leisti jam pabėgti į mišką (1 t., b. l. 80–83).

Liudytojas K. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 25 d. su drauge G. V. ir pussesere D. K. buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Apie 20.20 val. jau susiruošė važiuoti namo, dėjo daiktus į automobilį ir išgirdo smūgį, suprato, kad kažkur įvyko eismo įvykis. Draugė iškart pradėjo bėgti, pamatė, kad, jai nubėgus apie 150 metrų, ji posūkyje padidino greitį, suprato, kad tikrai kažkas įvyko, irgi pasileido bėgti link draugės. Bėgdamas posūkyje, pamatė, kad į medį atsitrenkė automobilis, nuo to, kai išgirdo garsą ir pamatė automobilį, praėjo 3–4 minutės. Pribėgęs arti, pamatė, kad automobilis nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medį. Jo draugė buvo atidariusi vairuotojo duris, ten sėdėjo vyras, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ilgesnių žilų plaukų. Tuo metu draugė kvietė greitąją medicinos pagalbą, o vairuotojas automobilyje iš užvedimo spynos bandė ištraukti raktus. Vairuotojui sėdint automobilyje, liudytojas pasiteiravo jo, ar jam kažką skauda, jis nurodė, kad skauda krūtinę. Po vairuotojo kojomis mėtėsi alkoholio buteliai, negali nurodyti, ar vairuotojas buvo neblaivus, nes iškart pagalvojo, jog jis streso būsenos. Bandė vairuotojui padėti išlipti iš automobilio, tačiau jis priešinosi, kai vairuotojas ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės, tuomet išlipo iš automobilio. Vairuotojui išlipus iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, svyravo. Vairuotojas bandė pasišalinti, norėjo išeiti į mišką, sakė „einu į mišką, jūs manęs nematėt, aš – jūsų“, tačiau liudytojas neleido jam išeiti. Toliau laukė pagalbos. Yra įsitikinęs, kad vairavo būtent šis asmuo, nes kitas vairuotojas nebūtų spėjęs pabėgti, o vairuotojas, sėdėjęs keleivio vietoje, nebūtų spėjęs apsikeisti vietomis, kadangi buvo labai trumpas laiko tarpas. Kitų asmenų, jam atbėgus prie automobilio, nebuvo. Vairuotojas teigė, kad automobilio nevairavo, kas vairavo paaiškinti, negalėjo (1 t., b. l. 60–63).

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2022 m. birželio 25 d. 15 val. iki 2022 m. birželio 26 d. 3 val. dirbo pagal jam iš anksto patvirtintą darbo grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. (V. M.). 2022 m. birželio 25 d. apie 20.34 val. patruliuojant tarnybiniu automobiliu, jie iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Jiems atvykus anksčiau nurodytu adresu, pastebėjo nuo kelio į griovį nuvažiavusį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sujungtas su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis buvo atsitrenkusi į medį. Tuo metu į įvykio vietą buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie suteikinėjo pagalbą, kaip vėliau paaiškėjo, minėto automobilio vairuotojui V. J.. Taip pat įvykio vietoje buvo G. V., kuri paaiškino, kad 2022 m. birželio 25 d. apie 20.30 val., būdama (duomenys neskelbtini) (po maudymosi netoliese esančiame ežere), stovėdama prie savo automobilio, išgirdo dūžio garsą. Apsidairiusi ji pastebėjo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į medį, nuo automobilio variklio dangčio sklido dūmai. Iš G. V. žodžių ji bandė ištraukti iš minėto automobilio vairuotojo sėdimos vietos V. J., jis priešinosi, liudytoja nurodė, kad V. J. judesiai buvo nekoordinuoti, jis bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Apie 20.54 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ V. J. buvo nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, o apie 21.10 val. – 3,07 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 54–57).

2022 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurias nurodė liudytojas R. Š. (b. l. 9).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. V. J. yra jo kaimynas ir draugas, šis mėgsta išgerti alkoholinių gėrimų. Kartais V. J. padėdavo jam namų ūkyje. 2022 m. birželio 24 d. pas jį buvo atėjęs kaltinamasis ir kiti draugai, jie šventė Šv. Jonines, vartojo alkoholinius gėrimus, liudytojas išėjo ilsėtis apie 22 val., visi kiti irgi išėjo namo, iš jų ir V. J.. Buvo išgėrę. Kitą rytą jis išvažiavo į darbą. Anksčiau minėtas automobilis stovėjo jo kieme, raktų niekam nebuvo davęs, nes planavo šį automobilį parduoti, buvo du raktai, vienas iš jų dingo prieš dvi savaites ir negalėjo rasti. Dabar supranta, kad galimai V. J. buvo juos paėmęs. 2022 m. birželio 25 d. po 19 val. grįžo namo ir pamatė, kad kieme nėra automobilio, paskambino V. J. ir paklausė, ar kaltinamasis paėmė jo automobilį. V. J. patvirtino, tada J. B. pradėjo priekaištauti, kad jis neatsiklausęs paėmė automobilį, V. J. atsakė „tuoj“ ir padėjo ragelį. V. J. neskambino, o šis tą vakarą negrąžino automobilio. 2022 m. birželio 25 d. vidurnaktį išvažiavo vėl dirbti. 2022 m. birželio 26 d. jam paskambino kaimynai ir nurodė, kad V. J. sudaužė automobilį, jam net neskambino. Nori pabrėžti, kad nedavė automobilio kaltinamajam ir nežino, kad jis vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus. Tarp liudytojo ir V. J. nebuvo jokio susitarimo, kad jis gali imti liudytojo automobilį, niekada nėra jam davęs vairuoti transporto priemonę (1 t., b. l. 66–69).

2022 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 24 d. buvo atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje su V. J.. Bendraujant jis nurodė, kad beveik surado asmenį, kuris vairavo automobilį, matė jį savo apylinkėse, tačiau dar nenori atskleisti jo tapatybės, nes pats tiksliai nežino, kai sužinos, praneš tyrėjai. 2022 m. lapkričio 24 d. su tyrėja susisiekė V. J. ir nurodė, kad asmuo, vairavęs automobilį, yra S. Č. (S. Č.), tačiau nepateikė kontaktinio telefono numerio. Vėl buvo susisiekta su V. J., tada jis pateikė asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad S. Č. šiuo metu yra gydomas ligoninėje ir yra sunkios būklės dėl patirtos traumos. Nuvykus į ligoninę ir apklausus liudytoją S. C., jis nurodė, kad nevairavo jokio automobilio ir nebuvo patekęs į eismo įvykį, tuo metu galėjo būti (duomenys neskelbtini), kodėl V. J. nurodė jį kaip automobilio vairuotoją, paaiškinti negalėjo. Teigė pažįstantis V. J., nes jie yra giminaičiai (1 t., b. l. 88).

Liudytojas S. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. yra jo giminaitis, tai – jo tetos vyras, jie visą laiką palaikė ryšį. Šiuo metu gydosi ligoninėje dėl dubens traumos ir negali vaikščioti, galvos traumų neturi, jo atmintis nėra sutrikusi. Apie jokį eismo įvykį, kuris įvyko birželio pabaigoje, jis nežino ir asmeniškai nedalyvavo. Kodėl V. J. nurodė, kad jis vairavo automobilį, nežino, neklausė kaltinamojo, kodėl jis taip nurodė pareigūnams. Kur nurodytą dieną jis galėjo būti, neatsimena, galėjo būti ir namuose, (duomenys neskelbtini), tačiau pas tetą ir V. J. nebuvo ir jokio automobilio nevairavo (1 t., b. l. 91–93).

2022 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro.

Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas „2022_06_25_20-29-32_(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo data 2022 m. birželio 25 d., pradžia 20:29:32 val. Skambina moteris ir nurodo, kad prie (duomenys neskelbtini) ežero vyras įvažiavo į medį, skundžiasi skausmais.

Apžiūrimas BPC skambučio garso įrašas „2022_06_25_20-41-ll_(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo data 2022 m. birželio 25 d., pradžia: 20:41:11 val.. Skambina moteris ir nurodo, kad asmuo priešinasi, nori išeiti (1 t., b. l. 96–98). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose garso įrašuose.

2022 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš policijos pareigūno „Body“ kameros.

Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0625_204749_047“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data 2022 m. birželio 25 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 20:47:49 val. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, yra jau atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir gaisrininkai. Policijos pareigūnui išlipus iš automobilio, liudytoja G. V. nurodo, kad matė jog automobilį vairavo V. J., kuris apžiūrimas medicinos darbuotojų. V. J. policijos pareigūnams nurodo, kad nevairavo automobilio, teigia, kad per mišką ėjo pėsčiomis, kam priklauso automobilis, nežino. Automobilis yra ne jo. Policijos pareigūnas teiraujasi liudytojų, ar tikrai šis asmuo vairavo, liudytojai nurodo, kad taip, jie ištraukė jį iš automobilio. Pareigūnui paklausus, ar vienas važiavo automobiliu, atsako, kad nevažiavo. Daugiau reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0625_205248_048“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data 2022 m. birželio 25 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 20:52:48 val. V. J. nurodo, kad jį vežė taksistas, kaltinamasis pučia į alkoholio matuoklį, nustatytas 2,94 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnas apžiūri automobilį, atsitrenkusį į medį. Daugiau reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0625_205747_049“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data 2022 m. birželio 25 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 20:57:47 val. Daugiau reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0625_210246_050“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data 2022 m. birželio 25 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 21:02:46 val. Liudytoja G. V. surašo paaiškinimą, ji nurodo, kad V. J. bandė dar bėgt ir susitarti, kad galėtų pasišalinti. Daugiau reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas penktas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0625_210745_051“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data 2022 m. birželio 25 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 21:07:45 val. Policijos pareigūnai nustato kaltinamojo tapatybę. Antru pūtimu jam nustatytas 3,07 promilių neblaivumas. Daugiau reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas šeštas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0625_211244_052“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data 2022 m. birželio 25 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 21:12:44 val. Reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 102–105). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

2022 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0625_232713_004“. Vaizdo įrašo apačioje matoma data 2022 m. birželio 25 d. ir laikas. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 23:27:13 val. Policijos pareigūnai su V. J. yra ligoninėje ir pildo dokumentus. Įteikiamas šaukimas atvykti į apklausą. Daugiau reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 99–101).

VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. birželio 25 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma, kad V. J. nustatytas krūtinės ląstos kairėje pusėje nežymus sumušimas (1 t., b. l. 115).

UAB „Tokvila“ 2022 m. spalio 14 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ atsakoma į bendrovei išsiųstą paklausimą dėl automobilio oro pagalvių iššovimą eismo įvykio metu. Rašte pateikti tokie atsakymai:

1) kokiais atvejais išauna oro pagalvės? Nuo ko tai priklauso, ar nuo smūgio į tam tikrą automobilio dalį? Ar priklauso nuo asmenų, esančių automobilyje, skaičiaus?

SRS oro pagalvių sistema ima veikti įvykus smūgiui automobilio priekinėje dalyje tam tikru kampu arba įvykus smūgiui į automobilio šoną. Stipraus priekinio smūgio atveju SRS oro pagalvės suveikia kartu su saugos diržais ir išsipūsdamos sumažina pavojų vairuotojui susižeisti. Ji neleidžia vairuotojui ir greta sėdinčiam keleiviui galva ir krūtine tiesiogiai atsitrenkti į vairą arba skydelį. Sistema suveikia nepriklausomai nuo to ar saugos diržai buvo prisegti, ar ne. Keleivių skaičius automobilyje irgi neturi įtakos sistemos suveikimui;

2) ar nurodytu atveju nuotraukoje matomos iššovusios pagalvės galėjo iššauti nesant asmenims automobilyje? Ar galėjo iššauti esant tik vairuotojui?

Keleivio pagalvė išsipučia ir tuo atveju, kai keleivio sėdynėje nėra;

3) ar oro pagalvė, esanti priekinio keleivio pusėje (panelėje), galėjo iššauti šiam nesant automobilyje, t. y. nesėdint ant keleivio priekinės sėdynės?

Sistema suveikia nepriklausomai nuo to ar saugos diržai buvo prisegti, ar ne. Keleivių skaičius automobilyje irgi neturi įtakos sistemos suveikimui (1 t. b. l. 118).

2022 m. birželio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis po eismo įvykio, apgadintas visas priekis, iššovusios oro pagalvės, taip pat nuo smūgio prikabinta priekaba apgadino automobilio galinį bamperį ir dešinės pusės galinį sparną (1 t., b. l. 17–25).

2022 m. birželio 29 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad, atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21, buvo papildomai apžiūrėtas automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra apgadintas, priekinė dalis (nuotrauka Nr. 1), išdaužtas priekinis stiklas, automobilio viduje ant vairuotojo sėdinės guli alkoholinio gėrimo buteliukas „Sobieski“ su rudos spalvos skysčiu viduje. Automobilio salone iššovusios trys oro pagalvės, t. y. iš priekyje iš panelės keleivio vietoje, vairuotojo pusėje iš vairo ir apačioje po vairu. Pasitelkus ekspertą R. R., iš automobilio paimta iššovusios oro pagalvės dalis iš keleivio (panelės, priekinė dalis virš daiktadėžės) pusės su biologiniais pėdsakais, supakuota į voką Nr. 1. Taip pat paimta iššovusios oro pagalvės dalis iš vairo su biologiniais pėdsakais, supakuota į voką Nr. 2, ir paimta iššovusios oro pagalvės dalis vairo apačioje su biologiniais pėdsakais, supakuota į voką Nr. 3. Daugiau apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 42–45).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas J. B. vardu (1 t., b. l. 39).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, automobilio Toyota Corolla Verso 1,8, 2006 m., kaina su PVM yra 2620 Eur (1 t., b. l. 38).

2022 m. birželio 25 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija pėda po pėdos negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0201, patikros sertifikatas Nr. 1680203, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas: pirmu tikrinimu 20.54 val. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 21.10 val. nustatytas 3,07 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 119).

Alkoholio matuoklio kvitai patvirtina analogiškus V. J. neblaivumo tikrinimo rezultatus (1 t., b. l. 120–121). Alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0201 patikra galiojo iki 2022 m. spalio 26 d. (b. l. 122).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, kai jo iškvėptame ore buvo 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina V. J. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad būtent V. J. vairavo automobilį, įrodo liudytojos G. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji netrukus po išgirsto smūgio pribėgo prie automobilio Toyota Corolla Verso, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis, prisisegęs diržą. Remiantis liudytojos parodymais, nebuvo jokių kitų asmenų transporto priemonėje ar netoli jos. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtos liudytojos parodymais, ji patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje. G. V. parodymus taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų K. O., S. C. ir R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, R. Š. surašytas tarnybinis pranešimas, 2022 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2022 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokolas, UAB „Tokvila“ 2022 m. spalio 14 d. raštas. Taigi, įvertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad joks kitas asmuo, išskyrus V. J., nevairavo ir negalėjo vairuoti automobilio Toyota Corolla Verso. Alkoholio matuoklio kvitai patvirtina kaltinamojo neblaivumo laipsnį. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galiojo iki 2022 m. spalio 26 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 2811 straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

V. J. bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, jis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis iš esmės pradėjo neneigti kaltės tik po to, kai jis susipažino su kaltinamuoju aktu ir jame nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Taigi V. J. prisipažinimas paremtas ne savo laisva valia, o dėl byloje surinktų įrodymų, kurių visuma neleidžia abejoti, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai kartu rodo ir kaltinamojo nenuoširdų gailėjimąsi, juolab įvertinus jo parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme. Todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. anksčiau vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 191– 192). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 187–189). V. J. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus vedęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas nemano, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti V. J. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus baudą. Kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau jis nepadarė jokių teigiamų išvadų ir vėl nusikalto šioje byloje. Taigi bauda nėra efektyvi bausmė pakeisti V. J. elgesį.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. paskyrus už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti V. J. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Nors jis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ne arešto bausme, bausmę atlikęs. Kaltinamasis laikomas neteistu. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis anksčiau yra padaręs šiurkščius administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, V. J. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad V. J. itin piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad, jei V. J. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant V. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Corolla Verso vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

V. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija (beveik du kartus viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta. Taigi nėra abejonių, kad V. J. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo trauktas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, be to, kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis gana nemažai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Taigi V. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. birželio 28 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

V. J. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis automobiliu Toyota Corolla Verso, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė J. B. (1 t., b. l. 39). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – J. B., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio Toyota Corolla Verso vertę atitinkančios pinigų sumos (2620 Eur) (1 t., b. l. 38) išieškojimas iš V. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Tai, kad dabartiniu metu automobilis yra sugadintas po eismo įvykio, taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo dydžio. Byloje nenustatyta, kad dar prieš įvykstant eismo įvykiui, V. J. vairuojamas automobilis Toyota Corolla Verso buvo akivaizdžiai apgadintas, kas lemtų transporto priemonės mažesnę vertę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. J. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 2620 Eur.

V. J. teisiamojo posėdžio metu prašė išdėstyti minėtos pinigų sumos mokėjimą.

BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir pagrindus. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenustato galimybės nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. To nereglamentuoja ir BK 72 straipsnis. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnis nustato tik baudos sumokėjimo termino nustatymą (jos ilgesnį nustatymą). Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-102-626/2020, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo prašymas negali būti tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju V. J. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 131–138, 141–144). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) sunaikinti iššokusių pagalvių dalis (3 vnt.) su paimtais biologiniais pėdsakais, kurios buvo perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono komisariato daiktinių įrodymų sandėlį (Vilnius, A. Vivulskio g. 43) (2022 m. gruodžio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 005107) (1 t., b. l. 50–52);

2) byloje esančią kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. vasario 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį gynusio advokato darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2023 m. vasario 1 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma gauta el. paštu 2023 m. vasario 6 d., t. y. jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis ir BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo, nenagrinėjami (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-851/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-303/2016 ir kt.). Kadangi aptariamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį pirmosios instancijos teisme, jau po teisiamojo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 6 d. prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant V. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. birželio 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2620 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) sunaikinti iššokusių pagalvių dalis (3 vnt.) su paimtais biologiniais pėdsakais, kurios buvo perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono komisariato daiktinių įrodymų sandėlį (Vilnius, A. Vivulskio g. 43) (2022 m. gruodžio 21 d. kvitas B, serija BBB Nr. 005107);

2) byloje esančią kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 6 d. pažymą Nr. APD-2023-02320 (prašymą) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už V. J. gynybą palikti nenagrinėtą.

V. J. išaiškinti, kad:

1) automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;

2) sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (kaltinamasis V. J. – per 20 dienų nuo nuosprendžio vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis