- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-679-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17515-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą V. Š. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, A. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus; 2) transporto priemonės „Toyota Rav4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotos A. S. vardu, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: jis 2019 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 4.54 val. iki 5.15 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 19B, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,94 promilių girtumas).
Šalies argumentai
2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį, sutrumpinant draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki vienerių metų.
2.1. Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, nepakankamai atsižvelgė į kaltininko asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis. Nurodoma, kad A. S. turi didelę vairavimo patirtį (daugiau nei 36 metus) ir anksčiau nebuvo padaręs jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nėra baustas ir už kitokius teisės pažeidimus. Šios aplinkybės, pasak apelianto, leidžia teigti, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra veikiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningo teisei priešingo elgesio pasekmė. Be to, automobilį jis vairavo anksti ryte, kuomet eismas nėra labai intensyvus, nuvažiavo labai nedidelį atstumą (apie 200 metrų), automobilį vairavo kaimo vietovėje, kur intensyvaus eismo niekad nebūna. Dėl padaryto nusikaltimo jokios neigiamos pasekmės nekilo. Sustabdytas pareigūnų nevengė atsakomybės, paaiškino aplinkybes, prisipažino vartojęs alkoholį.
2.2. Skunde pabrėžiama, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones buvo skirtas vieneriems metams. Apelianto įsitikinimu, būtent tokios trukmės minėta baudžiamojo poveikio priemonė jam sukeltų pakankamai neigiamai pasekmių, susijusių su jo darbu motinos ūkyje bei jos priežiūra. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės bus sudėtinga rūpintis motina, ją vežti į gydymo įstaigas, kadangi dėl pastarosios sveikatos būklės naudotis viešuoju transportu neįmanoma. Jis yra vienintelis asmuo, kuris gali tinkamai pasirūpinti motinos buitimi ir nuvežimu į gydymo įstaigas, kadangi kiti šeimos nariai to padaryti negali dėl užimtumo arba dėl to, kad gyvena užsienyje. Tai, kad jis praeityje dirbo policijoje, negali būti traktuojama kaip didesnis, svarbesnis ir ypatingas suvokimas dėl daromos veikos pavojingumo ir dėl to griežtinamos baudžiamojo poveikio priemonės. Skiriant baudžiamojo poveikio priemones bei nustatant jų terminą, teismas turėjo vadovautis konstituciniu proporcingumo principu, reiškiančiu ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Neringa Kaminskienė atsiliepime į A. S. apeliacinį skundą prašo jo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį palikti be pakeitimų, nekeičiant baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino.
3.1. Atsiliepime tvirtinama, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo siekiant rūpintis sunkiai sergančia motina bei dirbti jos ūkyje, nelaikytinos išimtinėmis. Pabrėžiama, kad asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina dėl tam tikrų darbinių, šeiminių ar kitų aplinkybių, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Asmuo, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, pats prisiima savo neteisėtų veiksmų pasekmių riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas jis pats. A. S. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,94 promilių girtumas, kas žymiai viršijo administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam ribą. Tokie jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Prokurorės nuomone, teismas, atsižvelgęs tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, proporcingumo principą, pagrįstai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą dvejiems metams.
Motyvuojamoji dalis
4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
7. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
8. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad A. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise dvejus metus ir transporto priemonės konfiskavimą.
9. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. S. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, A. S. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,94 promilės). Toks pažeidimas, nors ir įvykdytas kaimo vietovėje, laiku, kuomet nėra intensyvaus eismo, visgi neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Ir nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.
10. Įvertinus A. S. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog šiuo atveju jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui yra netinkama ir neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti A. S. atsakomybę (paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. A. S., vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, sąmoningai elgėsi neatsakingai, kėlė pavojų aplinkiniams. Šiuos veiksmus jis, kaip buvęs policijos pareigūnas, atliko puikiai suvokdamas, kad dėl to gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau prisiėmė tokių padarinių riziką. Tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jam iškils sunkumų rūpinantis sergančia mama ar atliekant ūkio darbus, apeliantas turėjo įvertinti prieš darydamas nusikaltimą. O tai, kad jis, turėdamas didelį vairavimo stažą, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nemenkina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. S. atsakomybės, į teigiamą jo charakteristiką atsižvelgė taikydamas pastarojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, ir draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą nustatė trumpesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis. Todėl nėra pagrindo manyti, kad draudimas naudotis teises vairuoti transporto priemones dvejus metus yra per griežta, neproporcinga padaryto nusikaltimo ar atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybei baudžiamojo poveikio priemonė.
11. Aplinkybė, kad A. S. jo bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka, priėmus baudžiamąjį įsakymą, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones buvo skirtas vieneriems metams (šis baudžiamasis įsakymas neįgijo teisinės galios, kadangi kaltinamojo prašymu buvo rengiamas bylos nagrinėjimas teisme), neįpareigoja žodinio proceso tvarka bylą iš esmės išnagrinėjusį teismą priimti analogišką sprendimą (BPK 425 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pagal bendrąsias proceso taisykles pirmąja instancija baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, iš naujo vertino tiek pačios veikos, tiek kaltinamojo asmenybės pavojingumą, ir nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors apeliaciniame skunde minimu baudžiamuoju įsakymu asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, skirti dvejų metų laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. S. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir netaikant jam BK 68 straipsnio arba uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones, kaip to pageidauja apeliantas, tik vieneriems metams, jo teisinė padėtis būtų daug palankesnė negu to asmens, kuriam skiriama bauda ir iš kurio teisė vairuoti transporto priemones atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybės rūšis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas ar jo šeimos nariai patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas.
12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 68 straipsnyje numatyto uždraudimo naudotis specialia teise taikymo motyvuotos, paremtos bylos aplinkybių viseto vertinimu, daryti kitokias išvadas nėra teisinio pagrindo. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. apeliacinį skundą atmesti.