Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: jis 2019 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 4.54 val. iki 5.15 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,94 promilių girtumas).

Kaltinamasis A. S. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino. Parodė, kad po dirbtų žemės ūkio darbų, kaimyno technikos remontavimo su pastaruoju išgėrė butelį degtinės ir alaus 6 butelius po 1,5 litro. Paskui naktį reikėjo grįžti į motinos namus, norėjo atlaisvinti kaimyno mažą kiemą, gatvėje jokio judėjimo nebuvo, namai buvo netoli, todėl nusprendė parvairuoti automobilį. Jis 2019 m. balandžio 28 d. apie 4.50 val. Radžiūnų kaime vairavo savo automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors buvo neblaivus. Išvažiavus į gatvę, privažiavo policija, patikrino jį alkotesteriu, nustatė girtumą. Alkotesterio parodymų neginčijo. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Remiantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. G. tarnybiniu pranešimu - nustatyta, kad kaltinamasis A. S. vairavo automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,94 promilių girtumas, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Laiduotoju prašomas skirti V. Š. pateikė teismui prašymą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. Š. laidavimą be užstato (b. l. 114). Nurodė, kad A. S. yra jo draugas, buvęs bendradarbis ir žmonos pusbrolis, jį pažįsta kaip labai atsakingą asmenį, kuris visą laiką laikosi įstatymų, yra gerbiamas buvusių kolegų, mandagus, taktiškas, gebantis išklausyti ir padėti kitiems. Mano, kad A. S. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, jis padarė tinkamas išvadas ir ateityje nedarys nei nusikalstamų veikų, nei administracinių nusižengimų. Teismo posėdyje nurodė, kad dėl savo artimo ryšio su A. S., dažno bendravimo tiek individualiai, tiek šeimomis galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jam yra autoritetas dėl užimamų komisaro pareigų, aukštojo teisinio išsilavinimo, tinkamo gyvenimo būdo.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

Įvertinus tai, kad A. S. anksčiau nėra padaręs nei nusikalstamų veikų, nei administracinių nusižengimų, nors yra vidaus reikalų sistemos pensininkas, tačiau darbuojasi motinos ūkyje, ja rūpinasi ir prižiūri, teigiamai charakterizuojamas, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajam nebūdingo elgesio pasekmė. Kaltinamasis visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Taigi, teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo draugas, buvęs bendradarbis ir giminaitis V. Š. prašo perduoti jo atsakomybei kaltinamąjį A. S. pagal laidavimą. Tiek jis, tiek kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad abu sutaria labai gerai, dažnai bendrauja, V. Š. dėl savo autoriteto ir artimo bei dažno bendravimo turi galimybę daryti kaltinamajam gerą įtaką. Jis neteistas (b. l. 116), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 118), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), komisaru, darbdavio charakterizuojamas labai teigiamai, (duomenys neskelbtini) skatintas už pavyzdingą ir nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą (b. l. 115). Įvertinęs šią charakteristiką, V. Š. išsilavinimą, darbo pobūdį, teigiamas asmenines ir socialines savybes, jo siekį ir galimybę tiesiogiai kontroliuoti kaltinamojo elgesį, nuolatinį bendravimą, teismas mano, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir jis darys teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Todėl V. Š. skirtinas laiduotoju. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad kaltinamasis A. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato ir byla jo atžvilgiu nutrauktina, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo A. S., teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus A. S. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, spręstina, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. S. atsakomybę, jam neskiriant šios baudžiamojo poveikio priemonės, nėra. Pažymėtina, kad A. S. ankstesnė darbinė patirtis – ypač darbas (duomenys neskelbtini) – rodo, kad kaltinamasis puikiai suvokė, kokį ypatingą pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai kelia jo neteisėti veiksmai. Tai, jog kaltinamojo motina (duomenys neskelbtini), nėra išskirtinės aplinkybės. Akivaizdu, jog asmuo, gerai žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina dėl tam tikrų darbinių, šeiminių ar kitų aplinkybių, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą.

Sprendžiant klausimą dėl A. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad proporcingumo principo nepažeis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas dvejų metų laikotarpiui. Nors paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė bei jos taikymo terminas tokiam laikotarpiui A. S. sukels tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su (duomenys neskelbtini), vis tik kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios transporto priemonės „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Šios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio kraujyje, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant iš pradžių BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. - BK 281¹ straipsnyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, būtų apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobūdžio.

Prokurorės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. trims mėnesiams laikinai apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę „Toyota Rav4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamasis paskirtas šio turto saugotoju (b. l. 60–62). Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam dar ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, užtikrins šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį ir nepažeis proporcingumo principo. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, pakankamai teigiamą kaltinamojo asmenybę, taikant jam laidavimo institutą, skiriant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų neteisingai įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pažeistas proporcingumo principas.

Kaltinamajam 2019 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48–49), be to, 2019 m. gegužės 2 d. nutarimais jam paskirtos kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 50–51, 52–53). Paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. S., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jį pagal laidavimą V. Š. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams;

2) transporto priemonės „Toyota Rav4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskavimą.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Turto arešto aktų registre 2019 m. gegužės 2 d. įregistruotą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę „Toyota Rav4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.