- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- eI3-2934-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00668-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Atsakovas
- J. K.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei J. K. dėl susidariusios skolos susigrąžinimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovės J. K. (toliau – ir atsakovė, ir J. K.) priteisti 2 967,71 Eur negrąžintos paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 ir 15.1 punktais, pradedant 2017 m. rugsėjo 25 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad įvertino J. K. 2016 m. birželio 6 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1012065002-A1-1, valdos Nr. 1012065002 (toliau – ir Paraiška) ir nustatė, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma, todėl susidarė 14 004,50 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Pareiškėja paaiškino, kad Paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Paraiškoje buvo deklaruotas 168,74 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka; 168,74 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 168,74 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės); 9,95 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą.
Nacionalinė mokėjimo agentūra paaiškino, kad atsakovei paštu buvo išsiųstas 2016 m. gruodžio 2 d. pranešimas Nr. 1455205 per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti visų Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais). Pakartotinai prašymas pateikti visų Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teise įrodančius dokumentus per įvardytą terminą atsakovei buvo išsiųstas 2017 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. 1539218. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. buvo gautas atsakovės atsakymas į pranešimą, registracijos Nr. BR5.1-1197, tačiau su šiuo atsakymu prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Be to, 2017 m. vasario 14 d. buvo gauta tarp atsakovės ir jos sūnaus A. K. (toliau – ir A. K.) 2015 m. gegužės 16 d. sudaryta panaudos sutartis, kurioje nurodyta, kad žemės sklypų panaudos terminas yra nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., panaudos dalykas – 35,63 ha žemės plotas, panaudos sutartimi susitariama dėl valstybinės žemės sklypų, kurių laikino naudojimo teisė suteikta A. K.: kontrolinis žemės sklypas (toliau – KŽS) Nr. 189584-0575 (laukas Nr. 2), KŽS Nr. 189584-0575 (laukas Nr. 1), KŽS Nr. 181590-8764 (laukas Nr. 1), KŽS Nr. 181588-0184 (laukas Nr. 3) ir KŽS Nr. 201584-4022 (laukas Nr. 1). Nacionalinė mokėjimo agentūra tvirtino, kad atsakovė Paraiškoje deklaruotų sklypų valdymo teisės neįrodė, kadangi minėta panaudos sutartimi laikino naudojimo teisė suteikta ne atsakovei, o jos sūnui. Dėl šios priežasties ir, vadovaujantis Taisyklių 68.4 punktu, atsakovė privalo grąžinti išmokėtą paramą už neteisingai deklaruotą plotą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigė, kad atsakovė, pateikdama ir pasirašydama Paraišką, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinusi su Taisyklėmis, t. y. kad ji yra susipažinusi su visais reikalavimais gauti paramą, visais reikalavimų įvykdymo terminais ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymo nustatytus pažeidimus.
Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad J. K. Paraiškoje deklaravo 168,74 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, tačiau žemės nuosavybės dokumentus pateikė ne visiems deklaruotiems plotams. Dėl šios priežasties faktinis plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, yra 127,33 ha. Paraiškoje deklaruotam plotui viršijus faktinį valdomą plotą 41,41 ha, t. y. daugiau nei 3 proc., pagrindinė tiesioginė išmoka atsakovei už apskaičiuotą 127,33 ha plotą sumažinta 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, vadovaujantis Taisyklių 81 punktu ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48) (toliau – ir Reglamentas Nr. 640/2014) 19a straipsnio 1 dalimi.
Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 168,74 ha, o dėl ne visiems deklaruotiems plotams pateiktų žemės nuosavybės dokumentų, faktinis plotas yra 127,33 ha. Kadangi Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 41,41 ha, t. y. daugiau nei 20 procentų, bet neviršijo 50 procentų, todėl, vadovaujantis Taisyklių 86 punktu ir Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 punkto 2 pastraipa bei 28 straipsnio 1 punkto 2 pastraipa, žalinimo išmoka už einamuosius 2016 metus nemokama. Atsakovei parama pagal Paraišką jau buvo išmokėta, todėl, remiantis Taisyklių 68.4 punktu, Nacionalinė mokėjimo agentūra už neteisingai deklaruotą plotą susigrąžina išmokėtą paramą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad atsakovės pareigą grąžinti paramos lėšas nustato Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 punktai, 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklių (OL 2014 L 329, p. 1) (toliau – ir Reglamentas Nr. 809/2014) 54 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 1 dalis ir 58 straipsnis.
Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-787 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo nustatė, kad susidarė 14 601,17 Eur grąžintinų lėšų suma. Be to, paaiškino, kad pakartotinai įvertino J. K. Paraišką ir 2017 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2007 „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo anuliavo 596,67 Eur atsakovės skolos, ir nurodė, kad atsakovės skola yra 14 004,50 Eur. Paaiškino, kad atsakovei adresuotame 2017 m. liepos 26 d. rašte Nr. BR6-7632 (toliau – ir Raštas) nurodyta, kad buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas), t. y. bendra išmokų sumos dalis, viršijanti 2 000,00 Eur, mažinama 1,353905 procento, todėl skolos suma yra 13 814,89 Eur. Šiuo Raštu atsakovė buvo informuota ir apie tai, kad, pagal Sprendimą, apskaičiuotos skolos dalis 3 170,82 Eur, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktu, 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. liepos 12 d. buvo išskaičiuota, o 10 644,07 Eur skolos dalį per 60 kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo datos nurodė pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros sąskaitą. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. 11577 informavo atsakovę, jog dalis 7 676,36 Eur skolos buvo išskaičiuota 2017 m. spalio 10 ir 25 dienomis.
Pareiškėja paaiškino, kad atsakovė buvo informuota, jog atsižvelgiant į pateiktą prašymą dėl Sprendimu apskaičiuotos skolos, susidariusios pagal tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir žalinimo išmokas už 2016 deklaravimo metus, Nacionalinė mokėjimo agentūra, sustabdė 2 967,71 Eur neapmokėtos skolos susigrąžinimo procedūrą iki prašymo išnagrinėjimo.
Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2689-1062/2020 paliko Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas J. K. skundas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo, nepakeistą.
Nacionalinė mokėjimo agentūra paaiškino, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15.1 punktais, 2017 m. rugsėjo 25 d. pradėtos skaičiuoti 5 procentų palūkanos nuo J. K. negrąžintos 2 967,71 Eur skolos sumos. Nurodė, kad, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktu, daliai skolos taikius grąžintinų lėšų įskaitymą, atsakovės likusi negrąžintų lėšų suma yra 2 967,71 Eur.
J. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas iš J. K. priteisti 2 967,71 Eur negrąžintos paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15.1 punktais, pradedant 2017 m. rugsėjo 25 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad J. K. 2016 m. birželio 6 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1012065002-A1-1 (valdos Nr. 1012065002), kurioje deklaravo 168,74 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka; 168,74 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka; 168,74 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės); 9,95 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi Paraišką, nustatė, kad buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 14 004,50 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.
Nustatyta, kad Nacionalinės mokėjimo agentūroje gavus informaciją apie galimai neteisingai/neteisėtai Paraiškoje deklaruotus plotus, pareiškėja, vadovaudamasi Taisyklių 78 punktu, 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovei išsiuntė 2016 m. gruodžio 2 d. pranešimą Nr. 1455205, kuriuo nurodė pateikti visų Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais). Pareiškėja 2017 m. sausio 30 d. pakartotinai išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. 1539218 su nurodymu pateikti aukščiau minėtus dokumentus.
J. K., atsakydama į Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimus, 2017 m. sausio 23 d. pranešė, kad nuomojami žemės sklypai arba jų dalys priklauso valdymo teisėmis sūnui A. K., o 2017 m. vasario 14 d. pateikė tarp Pareiškėjos ir jos sūnaus A. K. sudarytą panaudos sutartį. Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi, kad pateikta sutartis nepatvirtino atsakovės valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruoto ploto, nes laikino žemės sklypų naudojimo teisė suteikta ne J. K., o jos sūnui, konstatavo, jog J. K. neįrodė valdymo teisės į dalies Paraiškoje deklaruotą plotą, ir, vadovaudamasi Taisyklių 68.4, 81, 86 punktais ir Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 punkto 2 pastraipa, 19a straipsnio 1 dalimi bei 28 straipsnio 1 punkto 2 pastraipa, atsakovei taikė sankciją dėl neteisingo deklaravimo.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1, 7.1.3 punktais, 2017 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-787 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra, pakartotinai įvertinusi J. K. Paraišką, priėmė 2017 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. SP1-2007 „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo anuliavo 596,67 Eur atsakovės skolos, pripažino 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. SP1-787 negaliojančiu nuo šio sprendimo priėmimo bei nustatė, kad J. K. susidarė 14 004,50 Eur grąžintinų lėšų suma.
Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. apie Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtą Sprendimą buvo informuota 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. BR6-7632. Šiuo raštu atsakovei buvo pranešta apie pritaikytą tiesioginių išmokų finansinę drausmę (mažinimą) ir bendros išmokų sumos dalies, viršijančios 2 000,00 Eur, sumažinimą 1,353905 procento, grąžintinų lėšų 13 814,89 Eur sumą. Vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktu, pareiškėja 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. liepos 12 d. išskaičiavo 3 170,82 Eur, o 2017 m. spalio 10 ir 25 dienomis - 7 676,36 Eur grąžintinų lėšų. Atsakovei 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. BR6-7632 buvo pranešta, jog likusią grąžintinų lėšų sumą ji privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą sąskaitą per 60 kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo datos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3. punktuose numatyta, jog vykdomoji institucija, nagrinėjamu atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas yra 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija, šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Teismas sprendžia, kad J. K., teikdama Paraišką ir ją pasirašydama, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad vykdomosios institucijos priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Toks taikomų teisės normų aiškinimas reiškia, kad J. K., gavusi Nacionalinės mokėjimo agentūros Sprendimą ir nesutikdama su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. K. skundas dėl Sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2689-1062/2020 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-220-320/2019.
Administracinės bylos Nr. eI-220-320/2019 duomenimis, J. K. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš 13 939,74 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau jos skundas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas administracinėje byloje Nr. eI-220-320/2019 konstatavo, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 28 punkte, kurioms esant, administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, ir kad nenustatyta kitų aplinkybių, kuriomis remiantis, J. K. būtų atleista nuo susidariusio įsiskolinimo dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Teismas padarė išvadą, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, susigrąžindama pagal Paraišką išmokėtos išmokos dalį, neteisėtų veiksmų neatliko.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka peržiūrėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje konstatavo, kad A. K., perleisdamas J. K. naudoti išsinuomotus žemės sklypus, turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą, kadangi, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai minėtomis teisėmis priklauso visa Lietuvos Respublikos valstybinė žemė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas nebuvo gautas, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi minėtą pažeidimą, pagrįstai konstatavo, kad J. K. neįrodė, jog teisėtai naudoja minėtus žemės sklypus, o Nacionalinė mokėjimo agentūra pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo paskyrė sankciją – išmokos grąžinimą.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtas Sprendimas dėl susidariusios skolos susigrąžinimo yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktu, yra pagrindas iš J. K. priteisti negrąžintas paramos lėšas.
Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktą, administruojančioji institucija grąžintinas lėšas gali susigrąžinti taikydama grąžintinų lėšų įskaitymą. Minėta, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktu, atsakovei taikė grąžintinų lėšų įskaitymą. Įvertinus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad po Nacionalinės mokėjimo agentūros atlikto grąžintinų lėšų įskaitymo J. K. grąžintinų paramos lėšų suma yra 2 967,71 Eur.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš J. K. 2 967,71 Eur negrąžintų paramos lėšų yra pagrįstas ir tenkinamas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš J. K. priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti 2017 m. rugsėjo 25 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos duomenimis, Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytu terminu J. K. negrąžino nepagrįstai išmokėtos išmokos, todėl 5 procentų palūkanos nuo negrąžintos 2 967,71 Eur paramos lėšų sumos skaičiuojamos pradedant 2017 m. rugsėjo 25 d.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš J. K. 2 967,71 Eur paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2017 m. rugsėjo 25 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš J. K. 2 967,71 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 71 euro centą) negrąžintos paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas pradedant 2017 m. rugsėjo 25 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Priteistas paramos lėšas ir palūkanas J. K. privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2017 m. liepos 26 d. rašto Nr. BRK-7632.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.