Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-30 · Administracinė byla Nr. eI-220-320/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
eI-220-320/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00220-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-220-320/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00220-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 30 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. K. skundu, kurį patikslino 2018-10-25, kreipėsi į teismą, prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir NMA), priteisti 13939,74 eurų turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas ankstesniame teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. gegužės 16 d. su savo sūnumi A. K. (toliau- ir A. K.) sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė panaudoti jiems priklausantį turtą, darbą ir žinias žemės ūkio veiklai. Tos pačios dienos sutartimi A. K. pareiškėjai išnuomojo 133,16 ha žemės laikotarpiui iki 2019 m. gegužės 16 d., taip pat pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, A. K. pareiškėjai iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. perdavė neatlygintinai naudotis dar 35,63 ha. 2015-06-23 pareiškėja įregistravo ūkininko ūkį, 2016-06-06 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir gyvulius paraišką. NMA pareikalavo pateikti paraiškoje nurodytų laukų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, kuriuos ji pateikė 2017 m. sausio 20 d.- 2017 m. vasario 14 d. Tačiau NMA 2017-04-05 priėmė sprendimą Nr.SP1-787(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 14601,17 eurų grąžintina suma. Minėtą sprendimą NMA motyvavo tuo, kad pareiškėja pasėlius deklaravo 168,74 ha plote, tačiau pateikti dokumentai pagrindžia tik 127,33 ha ploto valdymą. NMA 2017-07-20 sprendimu Nr.SP1-2007 (11.2.12E) grąžintiną skolos dalį patikslino- 14004,50 eurų, o dar kitu 2017 m. liepos mėnesio sprendimu informavo, kad skolos dalis yra 13814,89 eurų. Pareiškėja nesutinka su NMA argumentu, kad ji nėra pateikusi valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų, todėl bet koks išskaitų darymas iš jai mokamos sumos pagal kitas paraiškas yra neteisėtas ir jai sukelia turtinę žalą.

2015-05-16 sudaryta panaudos sutartis dėl sklypų, kurių plotas 35,63 ha, niekada nebuvo ginčijama teismine tvarka, todėl yra teisėta ir galiojanti. NMA neturi kompetencijos spręsti dėl sutarties galiojimo. Be to, pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šiuos žemės sklypus jos sūnus jai perleido galimai neteisėtai. Jeigu taip būtų buvę ir ji būtų žinojusi, nebūtų rūpinusis juos apdirbti. NMA iki 2018-06-18 iš pareiškėjai priklausančių lėšų jau buvo išskaičiavusi 10847,18 eurų (patirta žala), nurodė pareiškėją esant skolinga dar 3092,66 eurų (2967,71 eurų skolos ir 124,95 eurų palūkanų) (tikėtina būsima žala). Todėl prašo priteisti turtinę žalą, kuri sudaro 13939 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Savo atsiliepimu teismui su pareiškėjos skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėja 2016-06-06 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką Nr.16-1012065002-A1-1 (valdos Nr.1012065002) (toliau- ir 2016 m. Paraiška). NMA įvertinusi 2016 m. Paraišką nustatė, kad buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 14004,50 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti. Pareiškėjai pagal 2016 m. Paraišką buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 10018,09 Eur pagrindinė tiesioginė išmoka (iki 2016 m. gruodžio mėnesio išmokėta 9819,51 Eur) ir 7858,22 Eur žalinimo išmoka (iki 2016 m. gruodžio mėnesio išmokėta 7822,65 Eur). Pareiškėja neįrodė valdymo teisės į dalies 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą, todėl privalo grąžinti išmokėtą paramą už neteisingai deklaruotą plotą. NMA 2017-04-05 priėmė sprendimą Nr.SPI-787 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką, NMA 2017-07-20 sprendimu Nr.SPI-2007(11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau- ir Sprendimas) dalį skolos (596,67 Eur) anuliavo, nustatė, kad pareiškėja privalo grąžinti 14004,50 grąžintiną išmokų sumą. Teismui pateiktu skundu pareiškia siekia nagrinėti NMA 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo pagrįstumą, nors šio sprendimo nustatyta tvarka bei nustatytais terminais pareiškėja nėra apskundusi ir yra praleidusi apskundimo terminą. Todėl 2017 m. liepos 20 d. sprendimas yra galiojantis ir pareiškėjai sukeliantis teisines pasekmes. Išskaičiavimai yra vykdomi vadovaujantis galiojančiu Sprendimu bei Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, taikant grąžintinų lėšų įskaitymą. NMA neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2016-06-06 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką Nr.16-1012065002-A1-1 (valdos Nr.1012065002). Pareiškėjai iki 2016 m. gruodžio 1 d. buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 10 018,09 Eur pagrindinė tiesioginė išmoka (iki 2016 m. gruodžio 1 d. išmokėta 9 819,51 Eur) ir 7 858,22 Eur žalinimo išmoka (iki 2016 m. gruodžio 1 d. išmokėta 7 822,65 Eur). Pagal Reglamento (ES) Nr. 2016/1948 1 straipsnio 1 dalį bendrai priskaičiuotai tiesioginių išmokų sumai, viršijančiai 2 000 eurų, pritaikytas 1,353905 proc. mažinimas (finansinė drausmė), todėl išmokėta mažesnė bendra tiesioginė išmoka.

NMA, atlikdama paramos išmokų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 3D-714 redakcija) (toliau- ir Taisyklės), patikrino paramos pareiškėjai skyrimo teisėtumą ir nustatė, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į dalies 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą, todėl privalo grąžinti išmokėtą paramą už neteisingai deklaruotą plotą.

NMA 2017 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-787 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. NMA 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. SP1-2007(11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“ pakartotinai įvertino pareiškėjos 2016 m. Paraišką, pripažino negaliojančiu jos pačios priimtą 2017-04-05 sprendimą, anuliavo dalį pareiškėjos skolos (596,67 Eur), taikė sankciją dėl neteisingo deklaravimo; atsižvelgdama į tai, kad parama pagal 2016 m. Paraišką pareiškėjai jau buvo išmokėta, vadovaujantis Taisyklių 68.4 papunkčiu, konstatavo, kad NMA už neteisingai deklaruotą plotą susigrąžina pareiškėjai išmokėtą paramą; pagal 2016 m. Paraišką susidarė bendra 13814,89 Eur grąžintina išmokų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Sprendimo neskundė.

NMA 2018-06-18 raštas Nr.BR6-7360 patvirtina, kad Sprendimo pagrindu grąžintinų lėšų įskaitymo būdu NMA iš pareiškėjai teikiamos paramos pagal kitas paraiškas išskaičiavo 10644,07 Eur, likusi nesugrąžinta grąžintinų lėšų suma ( su palūkanomis) yra 3092,66 Eur.

Pareiškėja tiek susigrąžintas, tiek pagal Sprendimą priklausančias susigrąžinti sumas vertina kaip jos patirtą turtinę žalą, teigdama, kad NMA paramos išmokas susigrąžina neteisėtai.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytino CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Veiklos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Nurodyti išaiškinimai lemia, kad sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Taisyklių 82.4 punktas nustatė, kad NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą. Tuo pagrindu NMA priėmė Sprendimą, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja privalo grąžinti jai išmokėtą konkrečią paramos sumą. Minėtas Sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai, jame įvardintas Sprendimu nustatytas skolos dydis, jau išskaičiuota skolos dalis, nurodyta, kad negrąžinus likusios skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos, bus pradėtos skaičiuoti palūkanos. Pažymėtina, kad Sprendimas nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantis.

Pareiškėja savo skundą nagrinėjamojoje byloje iš esmės grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su Sprendimo neteisėtumu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eA-475-556/2019, buvo konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, susiję su Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, šio akto teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas, Sprendimą NMA priėmė jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribose, todėl konstatuoti NMA neteisėtus veiksmus, susijusius su Sprendimo priėmimu nėra pagrindo.

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr.137 (toliau- ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 punkte įtvirtinta, kad būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, priimtas vykdomosios institucijos, yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Grąžintinų lėšų taisyklių 9 punktas nustato, kad administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas. Pagal Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, minėtos šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį, nustatantį, kad skolininko prašymu administruojančioji institucija gali priimti sprendimą, kad jis grąžintinas lėšas (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) grąžintų dalimis. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip (Grąžintinų lėšų taisyklių 14 p.), kurios skaičiuojamos 15 punkte nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra apie priimtą Sprendimą pareiškėją informavo nepažeisdama Grąžintinų lėšų taisyklėse nustatytų reikalavimų. Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punkte įtvirtinti būdai, kuriais administruojanti institucija susigrąžina grąžintinas lėšas, tarp jų-grąžintinų lėšų įskaitymo taikymas (17.2 punktas), kurį NMA ir taikė nagrinėjamo ginčo atveju. Aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų taisyklių 28 punkte, kurioms esant, administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, byloje nenustatyta. Taip pat nėra nustatyta ir jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėja būtų atleista nuo susidariusio įsiskolinimo dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad teisės aktuose nustatyta grąžintinų lėšų išieškojimo procedūra nebuvo pažeista, to iš esmės neginčija ir pati pareiškėja.

Kaip minėta, pareiškėja atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus sieja išimtinai su pareiškėjos pareigą grąžinti lėšas nustatančio Sprendimo priėmimu (Sprendimo teisėtumu). Jokių kitų galimai neteisėtų NMA veiksmų grąžintinų lėšų nustatymo bei jų susigrąžinimo procedūroje pareiškėja neįvardino, o ir teismas grąžintinų lėšų išieškojimo procedūros pažeidimų nenustatė. Todėl teismas konstatuoja, kad NMA, susigrąžindama pareiškėjai pagal 2016 m. Paraišką išmokėtos išmokos dalį, neteisėtų veiksmų neatliko. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. veiksmų neteisėtumo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjai jos prašomą priteisti turtinę žalą, todėl pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė