Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-258-961/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-06
Bylos Nr.: II-258-961/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00190-2022-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. J.
Institucija: Valstybės įmonė Registrų centras

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-258-961/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00190-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTI S2022 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro specialistės N. M. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-813-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 21150150494).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centro specialistės 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-813-2021 (ROIK 21150150494) A. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji, Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) duomenimis, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovė (direktorė), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. A. J. paskirta nuobauda – 250 eurų dydžio bauda (b. l. 11-14).

Dėl šio nutarimo A. J. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d. pašto dėžutėje rado VMI pranešimą apie 250 Eur įsiskolinimą. Iš jo sužinojo, kad VĮ Registrų centras jai skyrė baudą už administracinį nusižengimą – už UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių atskaitomybių nepateikimą už 2019 ir 2020 metus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleista 2018 m. birželio 19 d. Atleidimas fiksuotas Sodros duomenų bazėje. Pateikti bendrovės finansinių ataskaitų ji nebeprivalėjo ir neturėjo galimybės (b. l. 21).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodė, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, A. J. nuo 2015 m. spalio 1 d. yra paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Duomenys apie tai, kad A. J. yra Bendrovės vadovė, Registre buvo įregistruoti 2016 m. sausio 25 d. Registrų centras neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais. Pareiškėjos nurodomos tariamos aplinkybės nepatvirtinta Registre paviešintų duomenų neatitikimo faktinėms aplinkybėms ar Nutarimo nepagrįstumo. Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis). Tai yra imperatyvi įstatymo norma, nes nesant nurodytų organų, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti, t. y. įgyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vienasmenio valdymo organo – vadovo teisinis statusas ir su juo susiję santykiai, teisės bei pareigos yra specifinės, apie tai ne kartą plačiai yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Bendrovės vadovo ir bendrovės tarpusavio santykiams būdingas dualizmas. „Vidiniuose“ santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis), o „išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės vardu vienvaldiškai veikiantis bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas ir atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Teismų praktikoje pabrėžiamas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisės jį atšaukti absoliutus pobūdis, kadangi bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-457/2005, 3K-3-397/2007 ir kt.). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje bei bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui. Kadangi šios pareigos kyla ne iš „vidinių“ darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų („išoriniai“ teisiniai santykiai), tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė.

Vadovaujantis viešais Registro duomenimis, A. J. iki šiol vis dar yra Bendrovės direktorė. Bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ, pagal kurio nuostatas sprendžiant pareiškėjos, kaip Bendrovės vadovės, atšaukimo / atleidimo ABĮ nustatyta tvarka klausimą turėjo būti šaukiamas Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį sušaukti pareigą turėjo būtent pati A. J.. Atkreipia dėmesį, kad tariamo pareiškėjos atleidimo iš Bendrovės vadovės pareigų aplinkybės dėstomos labai abstrakčiai ir lakoniškai, iš esmės nenurodant jokių faktų ir objektyvių įrodymų, susijusių su ABĮ nustatytos vadovo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo tvarkos laikymusi. Registrų centras, surašydamas tiek Protokolą, tiek Nutarimą, negalėjo ir negali nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis. Registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo Registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo ir už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne Registrų centras. Registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač galimai buvęs įmonės vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi galimybes inicijuoti procedūras, kad Registre būtų išregistruoti Registro duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą. A. J. nei surašant Protokolą, nei priimant Nutarimą Registrui nepateikė dokumentų apie jos atšaukimą, atleidimą ar savo atsistatydinimą ABĮ nustatyta tvarka, t. y. Bendrovės visuotinio akcininko sprendimo, kuriuo ji buvo atšaukta, atleista iš vadovo pareigų, ar duomenų apie ABĮ atsistatydinimo tvarkos, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nepriima sprendimo, laikymąsi. Kaip jau buvo minėta, šiuo konkrečiu atveju, duomenys apie Bendrovės vadovo pasikeitimus Registrui nebuvo teikti nei per įstatyme numatytą 5 dienų terminą, nei vėliau, todėl faktas, kad A. J. yra Bendrovės vadovė, nepaneigtas ir nenuginčytas, o viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. CK 2.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Registro tvarkytojo išduodami Registro duomenų ir informacijos išrašai, duomenų kopijos turi prima facie galią, todėl Registrų centras Nutarime pagrįstai vadovavosi byloje esančiu įrodymu – Registro išplėstiniu išrašu ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad A. J. yra tinkamas nusižengimo subjektas.

SODROS duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog SODRAI buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą (teikiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų / prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka). SODROS duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006; 3K-3-298-701/2016; 3K-7-177-701/2017). Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu / atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl A. J., būdama Bendrovės vadove, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsti jos atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka. Akcentuoja, kad Registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač nurodantis, jog yra buvęs įmonės vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi visas galimybes su atitinkamais reikalavimais kreiptis į bendrovę ir (ar) jos akcininkus apie tariamai jo pozicijos bendrovėje neatitinkančių duomenų pakeitimo.

Atsiliepimas

Pareiškėja skunde nurodo, kad apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną sužinojo tik gavusi pranešimą iš VMI, tačiau kartu su atsiliepimu pateikiami išrašai, patvirtinantys, kad tiek Protokolas, tiek 2021 m. lapkričio 24 d. pranešimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie administracinio nusižengimo bylos, nagrinėjamos ne teismo tvarka rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką bei teisę pateikti paaiškinimą Nr. S-140477 (1.61) buvo išsiųsti A. J. valstybės informacinėse sistemose ir registruose nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad minėtas elektroninio pašto adresas yra nurodytas ir pareiškėjos skunde (b. l. 37-41).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. J. skundą palaikė ir nurodė, jog iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išėjo savo noru, su ja buvo nutraukta darbo sutartis. Įmonėje ji buvo vienintelis darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo finansininke nuo 2015 m. sausio mėnesio. O kai išėjo vadovas, nuo 2015 m. spalio 1 d. ji buvo paskirta vadove. Jos darbo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2018 m. birželio 19 d. Akcininkai sakė įmonę parduosiantys. Jos buvo paprašyta kelias dienas nepateikti pranešimo, nes jie patys perduos tą pranešimą, kai parduos įmonę. Kai gavo pranešimą iš VMI, pažiūrėjo registrus, nes nesuprato, už ką gavo baudą. Kai dirbo paskutinius mėnesius, įmonėje nebuvo vykdoma jokia veikla. Ji suprato, įmonė bus parduota arba likviduota. Akcininkai įsipareigojo, kad jie sutvarkys vadovo pakeitimo pranešimą. Sakė, kad per kelias dienas, po to, kai įvyks sandoris, praneš apie naujo vadovo pakeitimą. Pasitikėjo tais žmonėmis ir manė, kad tai yra sutvarkyta, jai net nekilo mintis tikrinti. Jai buvo naujiena, kad darbo sutarties nutraukimas nereiškia, kad ji nebedirba direktore, kad turi visas galimybes su įmone kažką veikti. Mano, kad VĮ Registrų centras turėtų siųsti savalaikius pranešimus apie neįvykdytas prievoles. Pripažįsta, jog iš Registrų centro vieną laišką ji pražiopsojo, nes jai net nekilo mintis, kad tebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Ji negali neigti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Jei teismas netenkins skundo, bandys sumokėti baudą ir aiškintis su VĮ Registrų centru.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

A. J. skunde nesutiko, kad yra kalta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių atskaitomybių rinkinių nepateikimo už 2019 m. ir 2020 m. nes laikotarpiu, kai jos turėjo būti teikiamos (iki 2020 m. birželio 1 d. ir iki 2021 m. birželio 1 d.) ji jau nebedirbo minėtoje bendrovėje ir nebeturėjo jokių galimybių to daryti.

Iš 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2015 m. spalio 1 d. yra paskirta (išrinkta) A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip vadovė, ji yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais).

Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2014 m. gegužės 14 d. (už 2013 m.), 2015 m. birželio 2 d. (už 2014 m.), 2016 m. birželio 8 d. (už 2015 m.), 2017 m. birželio 15 d. (už 2016 m.), 2018 m. birželio 11 d. (už 2017 m.). Duomenų apie 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą minėtame išraše nėra (b. l. 22-24).

ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar įtvirtintas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokiu būdu, sistemiškai žiūrint į šių teisės normų turinį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog paskutinį kartą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys) buvo teikti 2018 m. birželio 11 d. (b. l. 23).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės 2019 ir 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniai turėjo būti pateikti Registro tvarkytojui atitinkamai iki 2020 m. birželio 1 d. ir 2021 m. birželio 1 d. (kaltinimas dėl 2018 m. finansinių ataskaitų nepateikimo nereiškiamas), tačiau jie nebuvo pateikti. Šioje byloje iš esmės yra kilęs ginčas, ar A. J. yra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui taip pat atsako juridinio asmens vadovas. Įstatymų leidėjas yra imperatyviai apibrėžęs, kas konkrečiai atsako už metinių ataskaitų rengimą ir pateikimą. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų ir kitų dokumentų parengimą ir pateikimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją.

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog bendrovės vadovas yra atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui JAR reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant terminų.

Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos ABĮ nuostatos dėl bendrovės vadovo, jo paskyrimo ir atšaukimo tvarkos. Pagal ABĮ 19 straipsnio 1 dalį bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Tai yra imperatyvi įstatymo norma, nes, nesant nurodytų organų, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti, t. y. įgyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

Atitinkamai ABĮ 37 straipsnio nuostatos nurodo, kad pasibaigus darbo santykiams su vienu vadovu, įmonė turi imtis priemonių, kad nedelsiant būtų išrinktas naujas vadovas ir apie tai būtų pranešta Registrų centrui. Praktikoje gali susiklostyti situacija, kai, pasibaigus buvusio vadovo įgaliojimams, nėra paskiriamas naujas, tačiau pagal ABĮ nuostatas buvusiam vadovui lieka pareiga apie jo įgaliojimų pasibaigimą pačiam pranešti Registro tvarkytojui. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimą iš pareigų, apie jo darbo sutarties pasibaigimą Juridinių asmenų registrui nebuvo pranešta. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir valstybinių registrų duomenų matyti, jog apie tai, kad pareiškėja buvo atleista iš vadovės pareigų, buvo pranešta tik Sodrai.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus.

Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, Juridinių asmenų registre įmonės vadovu registruotas asmuo yra atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų nepateikimą Registrų centrui ir yra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 21 d. nutarimas byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad A. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, įgaliojimai, teisės bei pareigos nebuvo ir nėra pasibaigusios ABĮ nustatyta tvarka, todėl ji yra atsakinga už bendrovės 2019 m. ir 2020 m. finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, atitinkamai ji pagrįstai buvo patraukta atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 200 iki 3000 eurų. Skundžiamu nutarimu A. J. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 250 eurų dydžio bauda.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Institucijos specialistė, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į A. J. asmenybę. Nutarime nurodoma, kad A. J. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiama pirmą kartą, neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kadangi Institucija administracinio nusižengimo protokolą surašė ir ginčijamą nutarimą priėmė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nežinodama jo pozicijos reiškiamo kaltinimo atžvilgiu, buvo konstatuota, jog nėra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pareiškėja iš esmės neginčija kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių dėl finansinių ataskaitų nepateikimo, o susipažinusi su institucijos atsiliepime išdėstytu aktualiu teisiniu reguliavimu, iš esmės nebeginčijo ir savo kaltės dėl padaryto nusižengimo, gailisi dėl jo. Atitinkamai atsirado pagrindas pripažinti tai lengvinančia A. J. atsakomybę aplinkybe. Nusižengimas padarytas dėl nepakankamo domėjimosi ir žinojimo teisės aktų reikalavimų bendrovės vadovui bei iš to kilusio klaidingo įsitikinimo, jog pareiškėja nebėra bendrovės vadovė teisine prasme ir nebeturi jokių su šia pareigybe sietinų pareigų. Tokiu būdu nusižengimas padarytas neatsargia, o ne tyčine kaltės forma.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį, neatsargią pažeidėjos kaltės formą, pažeidėjos asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti A. J. skiriant minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudą – 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pakeisti Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-813-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 21150150494) ir A. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, paskirtą 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) eurų.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė