Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį (patikslintą) atsakovui A. B. (A. B.) dėl įpareigojimo atsiskaityti su kreditoriumi ir atlyginti nuostolius turtinės teisės sąskaita, trečiasis asmuo G. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas ieškovės atstovo advokato V. Ž. prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovei ir jos atstovui, nurodė, kad ieškinį (patikslintą) palaiko, prašo tenkinti visa apimtimi (b.l. 96). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėjama šalims nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2011-05-17 tretysis asmuo G. S. ieškovei ir atsakovui suteikė 70000,00 Lt paskolą. Pagal sutartį galutinis paskolos grąžinimo terminas 2014-05-17 (b.l. 8). 2012-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta. Tuo pačiu sprendimu atsakovui A. B. iš ieškovės D. B. priteista 58000,00 Lt kompensacija už ieškovei D. B. tenkantį butą; bendra (solidari) ieškovės D. B. ir atsakovo A. B. prievolė grąžinti pinigus ir mokėti kitus mokėjimus trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų G. S. pagal 2011 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį, po santuokos nutraukimo palikta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Klaipėdos apygardos teismas 2013-07-04 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-22 sprendimą paliko nepakeistą. 2014-02-21 atsakovui išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 vykdomasis raštas Nr. 2-242-642/2012 dėl 58000,00 Lt kompensacijos išieškojimo už ieškovei D. B. tenkantį butą, atsakovo naudai. Antstolės B. T. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/14/00857 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-20 vykdomąjį raštą Nr. 2-242-642/2012 dėl 58000,00 Lt kompensacijos išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai (b.l. 89).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas kreditoriui G. S. skolos pagal 2011 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį visiškai nemoka. Be to, atsakovas santuokos nutraukimo metu iki 2013 m. liepos pabaigos ieškovės sąskaita gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įskaityti asmeniškai sumokėtas trečiajam asmeniui G. S. sumas pagal 2011 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį bei patirtus nuostolius į jai priklausančią atsakovui mokėti 58000,00 Lt kompensaciją ir tokiu būdu prašo laikyti ieškovės prievolę sumokėti atsakovui 58000,00 Lt kompensaciją įvykdyta.

Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įskaitymo sąlygų visuma turi būti vertinama sistemiškai ir siejama su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi ir tai nulemia išvadą, jog vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisė normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012).

Nagrinėjamu atveju 2012-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteista 58000,00 Lt kompensacija už ieškovei tenkantį butą; nutraukus santuoką bendra (solidari) ieškovės D. B. ir atsakovo A. B. prievolė grąžinti pinigus ir mokėti kitus mokėjimus G. S. pagal 2011 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį, po santuokos nutraukimo palikta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Paskolos grąžinimo terminas pagal 2011 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį 2014-05-17. 2012-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu atsakovui išduotas 2014-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-242-642/2012 dėl 58000,00 Lt kompensacijos išieškojimo iš D. B. A. B. naudai ir pateiktas vykdyti antstolės B. T. kontoroje. Ieškovės prievolė atsakovui sumokėti 58000,00 Lt kompensaciją yra asmeninė. Tuo tarpu prievolė G. S. pagal 2011 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prievolės G. S. nevykdo, ieškovė asmeniškai G. S. yra sumokėjusi nuo 2011-07-02 iki 2014-03-10 33320,00 Lt. Prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Ieškovė reikalavimo regreso tvarka priteisti iš atsakovo skolą atskaičius jai pačiai mokėtinas sumas nereiškė. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovas santuokos metu iki 2013 m. liepos pabaigos ieškovės sąskaita gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė patyrė nuostolių (13334,99 Lt). Byloje duomenų, kad būtų priimtas sprendimas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovo ieškovės naudai, nėra. Minėta, kad įskaitymas galimas esant priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams. Kaip matyti ieškovė nagrinėjamoje byloje siekia įskaityti nurodytus nuostolius bei sumokėtas sumas trečiajam asmeniui G. S., į kompensacijos sumą, kuri priteista iš ieškovės atsakovo naudai teismo sprendimu ir išduotas vykdomasis dokumentas, t.y. į reikalavimą, dėl kurio jau yra prasidėjęs vykdymo procesas. Esant aukščiau minėtam teisiniam reglamentavimui, formuojamai praktikai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas yra negalimas, reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kadangi įskaitymas yra negalimas, nesant jokių kitų duomenų apie prievolės įvykdymą, prievolę sumokėti 58000,00 Lt kompensaciją atsakovui pagal 2012-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-242-642/2012, laikyti įvykdyta taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas, atmetamas.

Pažymėtina, kad esant teismo sprendimams, kai yra tenkinami ieškovo ir atsakovo priešpriešiniai reikalavimai atskirose civilinėse bylose, tai priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas galimas vykdymo procese CPK 687 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisimos iš ieškovės. Byloje įrodymų apie atsakovo bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti 2014-04-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.