Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1653-775/2020 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui D. K., tretiesiems asmenims J. K. ir A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bylos šalys parengiamojo teismo posėdžio metu prašė patvirtinti sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 20 273,40 Eur skolą, 5 068,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Trečiojo asmens atstovė prašė netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, nes ji prieštarauja trečiojo asmens interesams.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens interesus, todėl šalių sudarytą taikos sutartį atsisakė patvirtinti.

6. Apeliantas (atsakovas) D. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog šalys sudarydamos taikos sutartį realizavo šalių dispozityvumo principą, sudaryta taikos sutartis nepažeidžia nei viešojo intereso nei byloje dalyvaujančio trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų interesų.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo sąlygų

7. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

8. Taip pat kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, jog vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). Taigi, teisės aktuose įtvirtinta bylos šalių teisė užbaigti bylą pasirašant taikos sutartį nėra absoliuti ir nereiškia teismo pareigos šią sutartį patvirtinti.

9. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2019 m. spalio 25 d. ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 20 273,40 Eur skolą, 5 068,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė J. K.. Ieškovas nurodė, kad pagal tarp šalių 2012 m. spalio 30 d. sudarytą susitarimą D. K. įsipareigojo ieškovui ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d. grąžinti 70 000 Lt (20 273,40 Eur) ir 5 proc. metines palūkanas nuo 70 000 Lt (20 273,4 Eur), skaičiuotinas nuo 2012 m. spalio 30 d., tačiau atsakovas minėtų pinigų nesumokėjo. 2018 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-26742-924/2018 kreditoriui R. K. iš skolininko D. K. priteista 20 273,40 Eur skola, 5 068,35 Eur palūkanos, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas J. K. 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-26742-924/2018, nurodydamas, kad teismo įsakymas pažeidžia jo interesus, nes apsunkina prievolių išieškojimą iš D. K.. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1589-587/2019 nutarė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-26742-924/2018 ir išaiškino, kad patenkinus pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą teismo įsakymo išdavimo byloje, byla turėtų būti nagrinėjama ginčo teisena pasiūlant R. K. pateikti ieškinį ir toliau tokiu būdu sudarant galimybę byloje dalyvauti pareiškėjui J. K.. Ieškovas R. K. 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad iš esmės ieškovas R. K. ir trečiasis asmuo J. K. siekia, kad jų reikalavimai būtų patenkinti iš vienintelio atsakovo D. K. turimo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune. J. K. prašymu skolininko D. K. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo pardavimas iš varžytynių buvo sustabdytas. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo J. K. nurodo argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo ir dėl šalių 2012 m. spalio 30 d. sudaryto ginčo susitarimo, kurio pagrindu pareikštas ieškinys, teisėtumo.

10. Nutarties 15 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. K. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. dėl šios priežasties jis buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

11. Nagrinėjamu atveju, šalys pateikė 2020 m. vasario 6 d. sudarytą taikos sutartį nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės ir patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį šios bylos nagrinėjimo stadijoje bei bylą nutraukus, t. y. procesą šioje stadijoje pabaigus, trečiojo asmens J. K. teisės dalyvauti procese ir ginti savo interesus liktų be realaus jų įgyvendinimo. Kaip pagrįstai trečiasis asmuo nurodo atsiliepime į atskirąjį skundą, tokiu būdu būtų užkertamas kelią jam byloje reikšti savarankiškus reikalavimus, tik inicijuoti naują (savarankišką) teisminį procesą R. K. ir D. K. atžvilgiu dėl ginčo 2012 m. spalio 30 d. paskolos raštelio pripažinimo tariamu sandoriu ir dėl to negaliojančiu bei dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia atitinkamais CK 6.986 straipsnyje nurodytais pagrindais.

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybe, pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant nagrinėjamoje civilinėje byloje procesinei situacijai, kai ginčo baigtis gali sukelti teisinių pasekmių ne tik ginčo šalims, bet ir kitiems asmenims, taikos sutartis yra galima tik suderinus visų suinteresuotų asmenų nuomonę, laikytina pagrįsta ir teisinga. Taip pat patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nebus pasiektas vienas iš esminių taikos sutarties tikslų - eliminuoti prielaidas kilti ginčui tarp proceso dalyvių ateityje.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis trečiasis asmuo J. K. yra pateikęs pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje savarankiškus reikalavimus dėl šalių 2012 m. spalio 30 d. sudaryto ginčo susitarimo, kurio pagrindu pareikštas ieškinys, pripažinimo negaliojančiu. Todėl esant susidariusiai tokiai faktinei procesinei teisinei situacijai, nepagrįstu laikytinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad trečiojo asmens J. K. procesinė padėtis byloje yra nelogiška. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimas neigiamai paveiktų trečiojo asmens teisinę padėtį ir sukurtų prielaidas naujiems teisiniams ginčams ateityje.

15. Iš šalių pateiktos taikos sutarties turinio nustatyta, kad šalys susitarė, jog D. K. pripažįsta R. K. civilinėje byloje Nr. e2-1655-775/2020 pareikštus reikalavimus dėl 20 273,40 Er skolos, 5 068,35 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, taip pat dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

16. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abiem priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, t. y. tokios sutarties esmė yra šalių tarpusavio kompromisas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008). Sudarydamos taikos sutartį šalys paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos, todėl atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija yra natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios reikšmės, nes šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, nes įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apariamos šalių taikos sutarties turinį sprendžia, kad šalių pateikta taikos sutartis teisiniais padariniais iš esmės prilygsta atsakovo pareiškimui dėl ieškinio pripažinimo, t. y. šalys nepakankamai atsižvelgė į taikos sutarties specifiką bei pasekmes. Kadangi teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas, todėl ir šiuo atžvilgiu šalių pateikta taikos sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvui, negalėtų būti tvirtinama.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl prašymas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.