Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centrui“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3) Įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymą Nr. 9O-12 ir vadovaujantis teisės aktais ir pateikti motyvuotą atsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias aplinkybes.

Prašyme pareiškėjas prašė atsakyti į suformuluotus aštuonis klausimus: 1) Ar VĮ RC kaip teisingą vertina VĮ RC Matininko nustatytą 2,63 m atstumą tarp pastato cokolio viršutinio taško ir bokso Nr. 10 mūrinės sienos viršaus viršutinio taško, nes 111,83 – 109,20 = 2,63?; 2) Ar VĮ RC kaip teisingą vertina tai, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinės bylos pastato plane ties garažo bokso Nr. 3 vartais 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo įrašytas teisingas pastato išorės aukštis H, o ne įkainojimo aukštis Hi?; 3) Ar VĮ RC kaip teisingą vertina tai, kad RC Matininko nustatytas 2,63 m atstumas tarp pastato cokolio viršutinio taško ir bokso Nr. 10 mūrinės sienos viršaus viršutinio taško yra ne kas kita, o būtent garažo bokso Nr. 10 mūrinės sienos aukštis 2,63 m, išmatuotas nuo pastato cokolio viršutinio taško (aukštis nuo jūros lygio 109,20 m), praktiškai sutampančio su žemės paviršiumi iki šio bokso fasadinės sienos viršaus viršutinio taško, esančio 111,83 m aukštyje nuo jūros lygio? 4) Ar VĮ RC pritaria VTPSI specialistų nuomonei, kad garažo bokso Nr. 10 mūrinės sienos išvaizda ir gabaritai galimai nesikeitė nuo pastato pastatymo laikų, tad jei Matininkas 2020 m. spalio 12 d. nustatė 2,63 m atstumą tarp pastato cokolio viršutinio taško ir bokso Nr. 10 fasadinės sienos viršutinio taško, vadinasi, toks atstumas (kuris realiai yra fasadinės sienos aukštis) buvo ir 1972 metais, sudarant pastato kadastrinę bylą?; 5) Ar VĮ RC pritaria NŽT specialistų nuomonei, kad 1972 metais pastato plane buvo nurodytas būtent aukščio (ne įkainojimo aukščio) matmuo ir kad šis matmuo buvo nustatytas nuo žemės paviršiaus (arba cokolio viršaus, šiam sutampant su žemės paviršiumi) iki karnizo viršaus?; 6) Ar VĮ RC pritaria ŽŪM specialistų nuomonei, kurie 2017 metais teigė, kad karnizo viršumi laikytinas šios sienos vertikalios plokštumos ir stogo karnizo sandūros taškas, esantis stogo konstrukcijos apačioje, tad pastato išorės aukščio H matmuo neapima stogo dangos paviršiaus?; 7) Ar VĮ RC pritaria NŽT specialistų teiginiui, kad 1972 metais pastato aukščio (nemaišyti su įkainojimo aukščiu!) matmuo buvo nustatytas (ir nurodytas pastato plane!) nuo žemės paviršiaus iki stogo karnizo viršaus, žinant ŽŪM specialistų nuomonę apie tai, kad stogo karnizo viršus – tai stogo konstrukcijos apačia?; 8) Ar VĮ RC sutinka, kad VĮ RC Matininko nustatyto 2,63 m atstumo tarp pastato cokolio viršutinio taško ir bokso Nr. 10 iki šiol neremontuotos mūrinės sienos viršaus viršutinio taško atitikimas 2017 m. rugpjūčio 25 d. pastato plane nurodytam aukščiui H=2,60 m yra įrodymas to, kad 1972 metais sudarant pastato kadastrinę bylą, pastato fasadinės sienos aukštis buvo nustatytas, matuojant atstumą tarp pastato cokolio (sutampančio tiek dabar, tiek 1972 metais su žemės paviršiumi) ir fasadinės sienos viršutinio taško?

Skundžiamu RC 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. S-25420 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) atsakovė nurodė, kad, vertinant Prašyme pateiktus pirmąjį, trečiąjį ir aštuntąjį klausimus, iš VĮ RC dokumentų valdymo sistemoje esančių duomenų matoma, kad VĮ RC į Prašyme pateiktus klausimus dėl Matininko 2020 m. spalio 12 d. parengtame Geodeziniame plane nurodytų duomenų ir dėl 1972 m. kovo 15 d. kadastro duomenų byloje užfiksuotų duomenų vertinimo, taip pat dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. surašyto Akto yra pateikusi išsamius atsakymus: 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte, 2021 m. vasario 19 d. rašte, 2021 m. kovo 9 d. rašte, 2024 m. rugsėjo 17 d. rašte. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat ir į tai, kad atkartojami ankstesniuose VĮ RC pateiktuose skunduose / prašymuose kelti klausimai, Prašymas šioje dalyje pakartotinai nenagrinėtinas.

Dėl Prašymo antrojo klausimo atsakovė Rašte nurodė, kad yra pateikusi išsamų paaiškinimą į šį klausimą dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Akte įrašyto įkainojimo aukščio Hi atitikimo pastato išorės aukščiui H, 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte ir 2021 m. kovo 9 d. rašte. Vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, RC informavo pareiškėją, kad šioje dalyje jo Prašymas pakartotinai nenagrinėjamas.

Atsakydama į Prašyme suformuluotus ketvirtąjį, penktąjį, šeštąjį ir septintąjį klausimus, atsakovė Rašte pažymėjo, kad VĮ RC yra valstybės įmonė ir pagal VĮ RC kompetenciją ir jai teisės aktuose priskirtus įgaliojimus, VĮ RC neturi įgaliojimų vertinti kitų institucijų (pvz. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir kt.) nuomonės, nustatytų faktinių situacijų, aplinkybių, parengtų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, institucijos darbuotojų veiksmų ir pan.

LAGK 2025 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 21RE4-5 byloje Nr. AG4-196/22-2024 atmetė pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo kaip nepagrįstą (toliau – LAGK sprendimas).

Pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašo panaikinti LAGK sprendimą ir įpareigoti RC iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą bei pateikti motyvuotą atsakymą.

II. Dėl ginčijamo Rašto panaikinimo

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog ginčo šaliai kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

VAĮ numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnis 10 dalis); skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą dėl pažeistos asmens teisės ar teisėtų interesų, prašant juos apginti (VAĮ 2 straipsnis 12 dalis).

III. Dėl Prašymo nenagrinėjimo teisėtumo

Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45 punkte nurodoma, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį, o pagal taisyklių 45.2 papunktį, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovės Raštą dėl to, kad juo nebuvo atsakyta nei į vieną Prašyme suformuluotą klausimą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, ar teisėtai ir pagrįstai Raštu nurodyta, kad Prašyme suformuluoti klausimai nenagrinėti dėl to, kad atsakovė jau yra pateikusi atsakymus į juos ankstesniais raštais, o dalis klausimų nepriskirtini RC kompetencijai.

Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad Prašymo pirmo, antro, trečio ir aštunto klausimų nuspręsta nenagrinėti vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, t. y. nustačius, kad RC dėl tų pačių klausimų yra pateikusi atsakymus ankstesniais savo raštais, o pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu arba ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Iš Prašymo turinio matyti, kad pirmu, trečiu ir aštuntu klausimu pareiškėjas prašė įvertinti ir pasisakyti dėl matininko atliktų matavimų, atliekant pastato aukščio matavimus. Tuo tarpu iš Rašto matyti, kad atsisakydama nagrinėti Prašymą dalį dėl pirmo, trečio ir aštunto klausimų atsakovė nurodė, kad į tokius klausimus (dėl Matininko 2020 m. spalio 12 d. parengtame Geodeziniame plane nurodytų duomenų ir dėl 1972 m. kovo 15 d. kadastro duomenų byloje užfiksuotų duomenų vertinimo, taip pat dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. surašyto Akto) yra pateikusi atsakymus 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte, 2021 m. vasario 19 d. rašte, 2021 m. kovo 9 d. rašte ir 2024 m. rugsėjo 17 d. rašte.

Iš AGK išnagrinėtoje byloje esančio RC 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašto turinio matyti, kad jis buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. skundą Nr. BS-11 dėl RC matininkės L. M. veiksmų dalyvaujant garažo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikrinime vietoje ir pareiškėjo pateiktus 2019 m. liepos 12 d. raštą Nr. BS-11-01, 2019 m. liepos 18 d. raštą Nr. BS-11-02, 2019 m. liepos 19 d. raštą Nr. BS-11-03, 2019 m. liepos 30 d. raštą Nr. BS-11-04. Šiame RC rašte nurodoma, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo nuvykta į vietą patikrinti garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo konstrukcijų aukščių nuolydį, kad apžiūrėjus vietoje, nustatyta, kad 1972 m. kovo 15 d. kadastrinių matavimų byloje šio garažo aukštis buvo nurodytas neteisingai: garažo aukštų plane, kuris blokuojasi su kitu pastatu, stogo konstrukcijos aukščių nuolydis buvo nurodytas ne į tą pusę, nurodyta, kad matininkas G. M. 2017 m. rugpjūčio 25 d. Akto pagrindu ištaisė garažo aukštų plane aukštį, t. y. garažo aukštų plane buvo pakeistas stogo konstrukcijos aukščių nuolydis pagal 1972 m. kovo 15 d. užfiksuotus kadastro duomenis, nurodant, kad apatiniame dešiniajame pastato kampe pastato aukštis H=2,60 m, viršutiniame dešiniajame pastato kampe pastato aukštis H=3,00 m.

RC 2021 m. vasario 19 d. rašte nurodoma, jog už Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų teisingumą bei atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, pasirašydamas juose patvirtina matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, todėl VĮ RC vertinti Matininko parengto 2020 m. spalio 12 d. geodezinio plano neturi teisės. Dėl Matininko kadastro duomenų nustatymo vertinimo pareiškėjas turi kreiptis į NŽT, kuri vykdo matininkų veiklos priežiūrą. Šiame rašte RC nurodė, kad teigti, jog garažo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje 1972 m. kovo 15 d. užfiksuotas išorės aukštis (H=3,00 ir H=2,60) atitinka matininko 2020 m. spalio 12 d. geodeziniame plane naujai užfiksuotus pastato išorės aukščius negali, nes iki šio geodezinio plano sudarymo buvo atlikti statybos darbai, t. y. pakelta garažo siena ties boksais Nr. 1, 2, 3.

RC 2021 m. kovo 9 d. rašte, kuriuo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. skundą, nurodyta, kad atliktų 1972 m. kovo 15 d. garažo ((duomenys neskelbtini)) ir 2020 m. spalio 12 d. geodezinio plano M:500 matavimų atitiktį pastato aukščio matavimo metodikai ir išmatuotų pastato matmenų atitikimą faktinėms reikšmėms gali spręsti NŽT arba teismas. VĮ RC vertinti, ar teisingai išmatuoti situacijos plane nurodyti aukščiai, neturi teisės. Taip pat VĮ RC neturi teisės vertinti Matininko geodeziniame plane nurodytų duomenų teisingumo.

VĮ RC 2024 m. rugsėjo 17 d. raštu, atsakant į pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymą Nr. 8O-13 „Dėl Registrų centro matininkės 2017 m. rugpjūčio 25 d. nustatyto faktinio garažo išorės aukščio H=2,60, pagal tuo metu galiojusią Taisyklių 97 punkte nustatytą tvarką, aiškaus patvirtinimo, kad tai atitinka pastato fasadinės sienos aukštį H=2,60“, pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad 2019 m. birželio 20 d. buvo atliekama Pastato patikra vietoje, kad VĮ RC deleguota matininkė, VTPSI inicijuoto patikrinimo metu, nustatė ne viso Pastato išorės aukštį, o tik šio Pastato dalies (fasado) išorės aukštį, t. y. toje dalyje, kur buvo atlikti statybos darbai (pakelta garažo fasadinė siena ties boksais Nr. 1, 2, 3). Pastato patikros metu nustatyti duomenys buvo užfiksuoti VTPSI dokumentuose. Remiantis VĮ RC matininkės atliktais kontroliniais matavimais, kurių metu užfiksuotas nurodytos Pastato dalies (fasado) išorės aukštis – 2,60 m, darytina prielaida, jog 1972 m. kovo 15 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas garažo aukštis yra šios Pastato dalies (fasado) išorės aukštis. Šiuo raštu pareiškėjui nurodyta, jog Pastato dalies (fasado) išorės aukštis 2019 m. birželio 20 d. vykusios Pastato patikros vietoje metu buvo nustatytas vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 97 punktu, kuriame numatyta, jog nustatant pastato gabaritus matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus.

Įvertinus nurodytų RC raštų turinį teismas sprendžia, jog atsakovė, atsakydama į pareiškėjo Prašymo pirmą, trečią ir aštuntą klausimus, pagrįstai nurodė Rašte išvardintus anksčiau jos parengtus raštus, kuriais buvo teikiami atsakymai į pareiškėjo prašymus ir skundus iš esmės tais pačiais klausimais, kadangi RC 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte, 2021 m. vasario 19 d. rašte, 2021 m. kovo 9 d. rašte ir 2024 m. rugsėjo 17 d. rašte jau buvo pateikti atsakymai į pareiškėjo Prašymo pirmo, trečio ir aštunto klausimų esmę dėl to, kaip RC vertina matininko atliktus matavimus dėl pastato aukščio.

Skundžiamu Raštu atsakydama į pareiškėjo antrą klausimą, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti atsakymą, ar RC kaip teisingą vertina tai, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinės bylos pastato plane ties garažo bokso Nr. 3 vartais 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo įrašytas teisingas pastato išorės aukštis H, o ne įkainojimo aukštis Hi, atsakovė nurodė, jog į šį klausimą taip pat buvo atsakyta 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu ir 2021 m. kovo 9 d. raštu, todėl vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjo Prašymo šioje dalyje taip pat pakartotinai nenagrinėti.

Minėto RC 2021 m. kovo 9 d. rašto turinys patvirtina, kad jame, be kitų pareiškėjui pateiktų paaiškinimų, taip pat buvo pacituotas minėtasis RC 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašto turinys, nurodant ir Taisyklių 105.1 papunkčio nuostatą, reglamentuojančią, jog jei pastatas be rūsio, pusrūsio – įkainojimo aukštis Hi lygus išorės aukščiui H.

Teismas pažymi, kad minėtais RC 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 9 d., 2024 m. rugsėjo 17 d. raštais pareiškėjui buvo pateikti RC atsakymai dėl to kaip yra vertinami tie patys pareiškėjo Prašymo pirmame, antrame, trečiame ir aštuntame klausimuose keliami klausimai, o vien tai, kad pareiškėjas Prašyme tuos pačius klausimus lingvistiškai kitaip formuluoja nereiškia, kad RC turi tuos pačius klausimus nagrinėti iš naujo. Teismas pažymi, kad pareiškėjo diskusija su RC dėl tam tikrų aplinkybių vertinimo negali tęsti neapibrėžtą laiko tarpą ir neapibrėžtą kartų skaičių, nepriimant jokių konkrečių, teisines pasekmes sukeliančių administracinių sprendimų, o tik išsakant RC nuomonę informacinio pobūdžio raštuose. Pažymėtina, kad pareiškėjas, su Prašymu kreipdamasis į RC dėl tos pačios situacijos, susijusios su jo garažo kadastro duomenimis, neteikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, o prašė tik pakartotinės RC nuomonės (vertinimo) dėl tų pačių aplinkybių ir tų pačių duomenų, kurie buvo žinomi RC teikiant ankstesnius atsakymus pareiškėjui.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad skundžiamo Rašto dalis dėl Prašymo pirmo, antro, trečio ir aštunto klausimų nenagrinėjimo yra teisėta ir pagrįsta, nes atsakovė, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, Raštu pareiškėjui pateikė teisėtą atsakymą, pagrįstai nurodydama, kad į Prašyme suformuluotus pirmą, antrą, trečią ir aštuntą klausimus jau yra pateikusi atsakymus, bei išvardindama konkrečius anksčiau pateiktus raštus, kuriuose pareiškėjui jau buvo pateikti RC paaiškinimai (nuomonė) į jo keliamus klausimus.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog pateikti atsakymai į jo keliamus klausimus ankstesniuose raštuose teiktais atsakymais nors ir buvo, tačiau šie atsakymai buvo bendri ir nesuteikė pilno atsakymo į konkrečius jo klausimus, nėra pagrindas atsakovei tuos pačius klausimus nagrinėti iš naujo, o pareiškėjui nėra pagrindas tokiu būdu ginčyti ankstesnių raštų pagrįstumą. Tiek, VAĮ, tiek ABTĮ numatyta administracinių sprendimų apskundimo tvarka, numatanti aiškius skundų padavimo terminus dėl kiekvieno administracinio sprendimo, todėl VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ir yra grindžiama tuo, kad sprendimas tuo pačiu klausimu neturi būti nagrinėjamas pakartotinai, jeigu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą dėl to paties klausimo yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, kadangi kiekvieno sprendimo teisėtumas gali būti tikrinamas teismine ar administracine tvarka. Tai reiškia, kad tik panaikinus ankstesnį sprendimą tuo pačiu klausimu gali būti priimamas kitas sprendimas dėl to paties klausimo. Todėl pareiškėjui neskundžiant jo netekinančių ankstesnių RC raštų įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytais terminais vėlesnio RC atsisakymo pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus negalima ginčyti tuo pagrindu, kad pareiškėjo netenkina ankstesni atsakymai.

Šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su RC 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 9 d., 2024 m. rugsėjo 17 d. raštais ir juose pateikiamais atsakovės argumentais, turėjo teisę skųsti kiekvieną iš šių raštų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau negali jų ginčyti teikdamas skundą dėl Prašymo, kadangi Raštu tie patys klausimai nebuvo iš naujo nagrinėjami iš esmės. Raštu priimtas tik procedūrinis sprendimas nenagrinėti Prašymo pakartotinai ir nurodyta, kuriuose ankstesniuose RC raštuose į tuos pačius klausimus jau yra atsakyta, bet nebuvo atsakinėta į šiuos Prašyme suformuluotus klausimus iš naujo. Todėl Raštas, dėl atsisakymo nagrinėti Prašymo pirmą, antrą, trečią ir aštuntą klausimus, atitinka VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsakydama į pareiškėjo Prašymo ketvirtą, penktą, šeštą ir septintą klausimus, atsakovė skundžiamame Rašte nurodė, kad RC yra valstybės įmonė ir pagal RC kompetenciją bei teisės aktuose jai priskirtus įgaliojimus RC neturi įgaliojimų vertinti kitų institucijų (pvz., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir kt.) nuomonės, nustatytų faktinių situacijų, aplinkybių, parengtų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, institucijos darbuotojų veiksmų ir pan.

VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-08 nutarimo Nr. 742 „Dėl valstybės įmonės Registrų centras įsteigimo“ (toliau - Nutarimas dėl RC įsteigimo) 4 punkte yra išvardintos Registrų centrui pavestos funkcijos, o Registrų centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022-08-02 įsakymu Nr. 4-899 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro įstatų patvirtinimo“ (toliau - RC įstatai) 11 punkte yra detalizuojamos Registrų centro vykdomos veiklos, ir nei nurodytame nutarime, nei įstatuose nėra nurodytos Registrų centro funkcijos ir/ar įgaliojimai, susiję su matininkų atliktų matavimų teisingumo vertinimu ar su kitų institucijų nuomonės vertinimu, pritarimu ar nepritarimu kitų institucijų sprendimams ir juose pateikiamai kitų institucijų nuomonei.

Šiuo atveju pareiškėjas Prašymo ketvirtu, penktu, šeštu ir septintu klausimu prašė RC atsakyti, ar atsakovė pritaria atitinkamai VTPSI, NŽT, ŽŪM specialistų nuomonei, pateiktai ketvirtame, penktame bei šeštame klausime, ir NŽT specialistų teiginiui, pateiktam septintame klausime. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nurodytų klausimų formuluotė akivaizdžiai reiškia, jog pareiškėjas prašė atsakovės RC atlikti kitų institucijų išsakytų nuomonių/teiginio vertinimą, t. y. pateikti savo nuomonę, ar RC su tinka su kitų institucijų nuomone, ar pritaria jų teiginiams. Tačiau, kaip minėta, Nutarimu dėl RC įsteigimo ir RC įstatais atsakovei RC nėra suteikta kompetencija aiškinti/vertinti kitų institucijų, įstaigų ir jų specialistų pateiktų nuomonių/teiginių, todėl atsakovė skundžiamu raštu pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti Prašymo ketvirtą, penktą, šeštą ir septintą klausimus, kaip nepriskirtus RC kompetencijai, ir ši Rašto dalis atitinka VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas.

Nors pareiškėjas skunde teismui sutinka, kad RC neturi įgaliojimų vertinti kitų institucijų nuomonės, tačiau teigia, jog RC atsako už savo pateiktus duomenis, ypač kai tai liečia oficialius kadastrinius įrašus, todėl, pareiškėjo teigimu, RC gali vertinti savo pateikiamų duomenų teisingumą ir tikslumą, tačiau teismas pažymi, kad Prašymo ketvirtas klausimas suformuluotas: „Ar VĮ Registrų Centras pritaria VTPSI specialistų nuomonei <...>“, penktas klausimas suformuluotas: „Ar VĮ Registrų Centras pritaria NŽT specialistų nuomonei <...>“, šeštas klausimas suformuluotas: „Ar VĮ Registrų Centras pritaria ŽUM specialistų nuomonei <...>“, septintas klausimas suformuluotas: „Ar VĮ Registrų Centras pritaria NŽT specialistų teiginiui <...>“. Taigi, pareiškėjas aiškiai prašo atsakovės RC išreikšti nuomonę/pritarimą ar nepritarimą kitų institucijų nuomonei/teiginiui, o ne vertinti savo duomenis. Todėl atsakovės Raštu buvo tinkamai ir pagrįstai atsakyta pagal Prašymo turinį, o pareiškėjo subjektyvūs vertinimai, kaip kitaip jo klausimus turėjo ir galėjo traktuoti atsakovė nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad skundžiamas Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Taigi, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Raštas, atsižvelgiant į jo turinį, bei į tai, kad juo išspręsto Prašymo pirmas, antras, trečias ir aštuntas klausimai iš esmės yra tapatūs anksčiau teiktiems pareiškėjo klausimams, į kuriuos RC atsakė ankstesniais, Rašte nurodytais, raštais, o Prašymo ketvirtas, penktas, šeštas ir septintas klausimai nėra priskirti RC kompetencijai pagal teisės aktuose priskirtus įgaliojimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti Rašto nėra teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad LAGK sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Rašto panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, taip pat yra teisingas, pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teismui pateiktas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

IV. Dėl skundžiamo Rašto materialinių teisinių pasekmių

Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 17 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.). Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).

Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tuo atveju, jeigu suinteresuotam subjektui yra tik teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2009 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-308/2009 ir kt.).

Kai viešo administravimo subjekto raštas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra, toks raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, o teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020, 2021 m. spalio 20 d. administracinėje byloje Nr. eAS-581-520/2021 ir kt.).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 ir kt.).

Administraciniame sprendime yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį pobūdį. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei skundžiamo Rašto turinį ir Prašymo, į kurį atsakyta Raštu, turinį, teismas konstatuoja, kad skundžiamas atsakovės Raštas apskritai gali būti traktuojamas tik kaip informacinio pobūdžio, bet ne kaip administracinis sprendimas, nes jame viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju atsakovės RC, patvarkymų/įpareigojimų, skirtų pareiškėjui, ne tik nėra, bet ir pagal Prašymo turinį negali būti. Toks atsakymas į Prašymą, net jeigu jame ir būtų pateikti atsakymai į Prašyme pateiktus klausimus, pats savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir nesukeltų, net ir įpareigojus atsakovę atsakyti į pareiškėjo klausimus, todėl teismas negali apginti pareiškėjo materialiųjų teisių Rašto panaikinimu ir atsakovės įpareigojimu atsakyti į Prašymą, kadangi bet kokiame atsakyme į Prašymą nebūtų jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Kitaip tariant, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų net ir patenkinus jo skundą ir įpareigojus atsakovę iš naujo išnagrinėti Prašymą ir pateikti atsakymus į jame nurodytus klausimus, kuriuose prašoma tik išreikšti RC nuomonę/vertinimą, bet ne priimti konkretų administracinį sprendimą.

Kaip minėta, visi aštuoni pareiškėjo Prašyme pateikti kausimai formuluojami: „Ar VĮ Registrų Centras kaip teisingą vertina <...>“ (pirmas, antras, trečias klausimai); „Ar VĮ Registrų Centras pritaria <...>“ (ketvirtas, penktas, šeštas, septintas klausimai); „Ar VĮ Registrų Centras sutinka <...>“ (aštuntas klausimas), todėl akivaizdu, kad pareiškėjas prašo atsakovės pateikti tik savo nuomonę ir vertinimą dėl tam tikrų aplinkybių, bet ne priimti kokį nors konkretų administracinį sprendimą, kuris sukurtų kokias nors konkrečias teisines pasekmes. Atitinkamai, net jeigu atsakovė atsakinėtų į kiekvieną Prašymo klausimą, atsakovės pateikta nuomonė/vertinimas nebūtų administracinis sprendimas, nes juo nebūtų sukuriamos jokios teisinės pasekmės. Viešojo administravimo subjekto išreikšta nuomonė vienu ar kitu klausimu, nėra teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui, nes nuomonė nėra privalomas administracinis patvarkymas (įpareigojimas), skirtas konkrečiam asmeniui, ir nuomonė pati savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Atsakovės nuomonė tam tikrais klausimais galėtų būti pagrindas tam tikriems jos sprendimams dėl atitinkamų klausimų priimti ir tuomet RC nuomonė konkrečiu klausimu atsispindėtų konkrečiame administraciniame sprendime. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas savo Prašyme neprašė priimti jokio konkretaus sprendimo, neprašė suteikti jokios konkrečios paslaugos, todėl vien tik pareiškėjo noras žinoti, kokią nuomonę vienu ar kitu klausimu turi atsakovė RC, ar kaip ji vertina vienas ar kitas aplinkybes, negali sukurti administracinių teisinių santykių, kurie ir gali būti teisminio ginčo dalyku. Administraciniai teisiniai santykiai kyla tik iš teisines pasekmes sukeliančių administracinių sprendimų (atsisakymo juos priimti), bet ne iš nuomonės pareiškimo tam tikrais klausimais.

Nors pareiškėjas teigia, kad jo teises pažeidžia tai, jog atsakovė ištisais metais neatsako jam koks yra leistinas statinio fasadinės sienos aukštis, o pareiškėjas nesutinka su atitinkamuose dokumentuose užfiksuotu aukščiu, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas Prašymu šių klausimų neprašo išspręsti iš esmės, o nori tik sužinoti atsakovės nuomonę dėl jo paties ar dėl kitų institucijų interpretacijos tais pačiais klausimais. Tuo tarpu siekiant savo teises apginti iš esmės pareiškėjas, remdamasis tiek savo nuomone, tiek kitų institucijų nuomone, turi teisę prašyti atsakovės priimti konkrečius sprendimus ar suteikti konkrečias paslaugas dėl jo pastato kadastro duomenų, kurie jam kelia abejones, šiuo atveju pastato aukščio H. Atitinkamai, tik nesutikdamas su konkrečiu atsakovės administraciniu sprendimu, kuris ir būtų grindžiamas RC nuomone, pareiškėjas galėtų jį ginčyti teismine tvarka, taip ginčydamas ir RC nuomonės pagrįstumą. Pavyzdžiui, pagal Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Taigi, toks konkretus sprendimas ir galėtų būti ginčo dalykas teisme, bet ne RC nuomonė vienu ar kitu klausimu, kuri nėra įgyvendinta jokiame administraciniame sprendime.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis nesutinka su atsakovės matininko pateiktu pastato aukščio H traktavimu, todėl turi galimybę arba savo statytojo teises įgyvendinti vadovaudamasis tiek savo, tiek kitų institucijų traktavimu dėl aukščio (pvz., rengti projektą, prašyti statybos leidimo, vykdyti statybos darbus remdamasis aukščio H traktavimu, kurį laiko teisingu, ir pan.), arba prašyti RC ištaisyti netikslius kadastro duomenis, jeigu yra įsitikinęs, kad jie netikslūs. Būtent iš tokių teisinių santykių, kuriuose būtų priimami konkretūs administraciniai sprendimai, susiję su pareiškėjui abejones keliančiu pastato aukščio H klausimu, kylantis ginčas galėtų būti teisme nagrinėtinos administracinės bylos dalyku. Tačiau pareiškėjo keliamas ginčas dėl atsakovės nuomonės ar atsisakymo ją pakartotinai išreikšti, atsakant į Prašymo klausimus, nėra teisme nagrinėtinas ginčas, nes nuomonės pareiškimas savaime nesukuria administracinių teisinių santykių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021), todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas ir tuo pagrindu, kad skundžiamas Raštas apskritai neturi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigomis ir nesukelia jam teisinių pasekmių.

Nesant pagrindo panaikinti skundžiamą Raštą atmestinas ir skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir vadovaujantis teisės aktais ir pateikti motyvuotą atsakymą.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas atmestas, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo skunde pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.