Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei L. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo R. M. ieškinys, kuriuo ieškovas teismo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) pakeisti 2021 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytas nepilnamečio vaiko M. M. periodinio išlaikymo mokėjimo sąlygas nuo 2022 m. sausio 1 d.; 2.1) priteisti nepilnamečio vaiko naudai iš atsakovės L. N. 300 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovą R. M. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos; 2.2) priteisti nepilnamečio vaiko naudai iš L. N. 300 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovą R. M., išmokas pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos; 3) nustatyti ieškiniu prašomą atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku M. M.; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).

13. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016).

14. Spręsdamas dėl bylos, turinčios tarptautinį (užsienio) elementą, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs. Nustatęs, kad pagal taikytinas ES, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su juo nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

16. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. Jungtinės Karalystės Plimuto Šeimos teismo įsakymu Nr. PL20P00711, nepilnametės dukros M. M. gyvenamoji vieta buvo oficialiai nustatyta su jos motina (atsakove) L. N. Jungtinėje Karalystėje ir nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-86-1092/2022 buvo priteistas nepilnametės dukros išlaikymas iš ieškovo (ieškinio priedai).

17. Kadangi ginčas susijęs su kita valstybe, kuri nėra ES narė, kiekvieno iš ieškovo pareikštų reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal atitinkamuose tarptautinės teisės ir ES teisės aktuose nustatytas taisykles.

18. Nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, o taip pat ginčai, susiję su išlaikymo prievolėmis, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės yra sprendžiami nacionalinės teisės normų pagrindu bei 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ir 2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau atitinkamai 1996 m. Hagos Konvencija ir 2007 m. Hagos konvencija), kurių dalyvėmis yra Lietuva ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu. Todėl šiuo konkrečiu atveju ES teisės aktuose nustatytos taisyklės, konkrečiai 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (reglamentas „Briuselis II bis“), nuostatos negali būti taikomos.

19. Pagal 1966 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (II skyrius Jurisdikcija), susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Ši nuostata įtvirtina bendrąją taisyklę, pagal kurią jurisdikciją turi tos valstybės, kurioje nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas.

20. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad šalių nepilnametė dukra nėra neteisėtai išvežta ar laikoma, be to, nepilnametės M. M. gyvenamoji vieta šiuo metu yra deklaruota Lietuvoje, Kauno mieste, todėl turi būti taikoma 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 2 dalies taisyklė ir byla pagal pareikštus reikalavimus nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

21. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsižvelgiant į 7 straipsnį, tais atvejais, kai vaikas pakeičia nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikelia į kitą Susitariančiąją Valstybę, jurisdikciją turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijos. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai vaikas neteisėtai išvežamas arba laikomas, jurisdikciją ir toliau turi susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyveno prieš pat jo išvežimą ar laikymą, institucijos tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, ir kol kiekvienas asmuo, institucija ar kuri nors kita organizacija, turinti globos teises, pritars vaiko išvežimui ar laikymui, arba kol vaikas bus išgyvenęs toje kitoje valstybėje bent vienerius metus po to, kai asmuo, institucija ar kuri nors kita organizacija, turinti globos teises, sužinojo arba turėjo sužinoti vaiko buvimo vietą, nėra jokio tuo laikotarpiu pateikto ir dar nagrinėjamo prašymo sugrąžinti vaiką ir vaikas yra apsipratęs su savo nauja aplinka. Laikoma, kad vaiko išvežimas ar laikymas yra neteisėtas, jei jis pagal valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyveno prieš pat jo išvežimą ar laikymą, teisę pažeidžia asmeniui, institucijai ar kuriai nors kitai organizacijai individualiai ar bendrai paskirtas globos teises ir tokiomis teisėmis išvežimo ar laikymo metu buvo faktiškai naudojamasi. Tokiu reglamentavimu siekiama atgrasyti nuo tarptautinio vaikų grobimo, nesuteikiant jokio su jurisdikcija susijusio pranašumo vaiką pagrobusiam asmeniui.

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą, nustatė, kad teismui priėmus ieškovo ieškinį ir nustačius terminą atsiliepimams ir išvadai pateikti, buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, kuriame nurodoma, kad 2022 m. kovo 30 d. tarnyboje buvo gautas Jungtinės Karalystės centrinės institucijos persiųstas pareiškėjos (atsakovės) L. N. prašymas dėl galimai neteisėtai Lietuvoje laikomos nepilnametės dukters M. M. sugrąžinimo į Jungtinę Karalystę, vadovaujantis Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis.

23. Byloje nustatyta, kad vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką, nepilnametė M. M. su atsakovės sutikimu 2021 m. gruodžio 18 d. išvyko iš Jungtinės Karalystės praleisti žiemos atostogų pas tėvą R. M., gyvenantį Lietuvoje. Tėvų susitarimu nepilnametė turėjo grįžti į savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje 2022 m. sausio 2 d., tačiau negrįžo.

24. 1980 m. Hagos Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnyje yra nurodyta, kad vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus. Konvencijos 5 straipsnis nurodo, kad į sąvoką „globos teisės” apimtį įeina teisė rūpintis vaiku, ir visų pirma teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Nurodyti kriterijai apibrėžia, kada išvežimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės ar laikymas kitoje valstybėje yra laikomas neteisėtu. Vaiko nuomonė ar valia dėl jo buvimo kitoje nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nėra laikoma kriterijumi išvežimo iš nuolatinio buvimo vietos valstybės ar laikymo kitoje valstybėje teisėtumui įvertinti. Byloje nustatyta, kad atsakovė nedavė sutikimo nepilnametės dukters pasilikimui Lietuvoje nuolatiniam gyvenimui ir kreipėsi į Jungtinės Karalystės įgaliotas valstybės institucijas su prašymu sugrąžinti nepilnametę dukrą į Jungtinę Karalystę vadovaujantis Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis. Duomenų, kad prašymas dėl vaiko grąžinimo į Jungtinę Karalystę pagal Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra išspręstas ar, kad yra baigtas tarptautinis administracinis procesas dėl neteisėtai laikomo vaiko grąžinimo, byloje nėra.

25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepilnametė šalių dukra M. M. Lietuvoje nėra išgyvenusi vienerių metų po to, kai asmuo, turintis globos teises (atsakovė) sužinojo apie vaiko buvimo vietą (1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktas). Esant pareikštam ieškiniui dėl vaiko gyvenamosios vietos (valstybės), bendravimo tvarkos ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, esminis klausimas sprendžiant dėl bylos teismingumo yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje jis neturi jurisdikcijos nagrinėti su tėvų pareigomis susijusių reikalavimų (vaiko gyvenamosios vietos (valstybės), bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo), t. y. neturi jurisdikcijos nagrinėti ir reikalavimų, susijusių su išlaikymo dydžio pakeitimu, nes nėra įvykdytos 1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies sąlygos.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, dėl to patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šios atsakovės išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.