Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. N. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovės reikalavimai pateikti nepilnamečio vaiko interesais, o išlaikymas turi būti priteistas tokio dydžio, kuris neprieštarautų atsakovo interesams ir tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius, įvertinant ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka didesnė atsakomybė. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas iš atsakovo, jei teismas nuspręs, kad atsakovas tinkamai neprisidėjo prie nepilnametės M. M. išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

16. Ieškovė L. N. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į atsakovo R. M. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškimo dėl naujų faktinių aplinkybių ir su tuo susijusių naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

20. Atsakovas 2022 m. sausio 26 d., likus dienai iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, pateikė pareiškimą dėl naujų faktinių aplinkybių ir kartu su juo pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymą, atsakovo atstovo prašymo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui ir pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovas nurodo, kad pas jį atvykusi šalių nepilnametė dukra atsisakė vykti namo pas ieškovę į Jungtinę Karalystę, nes, pasak atsakovo, dukrai situacija namuose atrodo itin nesaugi, vaikas įtaria, kad motina vartoja narkotines, psichotropines medžiagas. Šiuo metu dukra gyvena kartu su atsakovu, atsakovas rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir tenkina nepilnamečio vaiko poreikius, užtikrina nepilnamečio vaiko interesų apsaugą.

21. Teismo procesas apeliacinės instancijos teisme grindžiamas vadinamąja dalinės (ribotos) apeliacijos koncepcija. Apeliacija suprantama ne kaip proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar jo pakartojimas, o kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas. Apeliacinis procesas negali atstoti ar pakeisti proceso pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003).

22. Teisminio nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra ne ginčas dėl teisės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-736/2001). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 23 p.).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo 2022 m. sausio 26 d. pareiškime nurodytos aplinkybės ir prie pareiškimo pridėti nauji įrodymai nebuvo nurodyti ir tiriami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip nurodo ir pats atsakovas, šios aplinkybės yra naujos, todėl jomis atsakovas negali grįsti savo apeliacinio skundo (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo 2022 m. sausio 26 d. pateiktą pareiškimą ir kartu su juo pateiktus naujus įrodymus.

24. Teisėjų kolegija aptariamu aspektu taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl šalių nepilnametės dukros M. M. gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteistas šalių nepilnametei dukrai M. M. iš esmės priklausantis išlaikymas, todėl asmuo, kuris turi teisę tvarkyti nepilnametės M. M. turtą, šias sumas gali naudoti tik vaiko išlaikymo tikslais. Be to, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios ir, pasikeitus aplinkybėms, teismo gali būti prašoma kitaip išspręsti išlaikymo ir jo dydžio klausimą. Savo ruožtu jeigu ieškovė nebeteikia išlaikymo su atsakovu likusiam Lietuvoje gyventi šalių vaikui, o atsakovas vykdo už ieškovę jai tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, tai tokiu atveju atsakovas tampa ieškovės kreditoriumi dėl už ieškovę teikto išlaikymo šalių vaikui ir turi teisę kreiptis į teismą dėl atitinkamų sumų iš jos priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio

27. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

28. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

29. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas apeliaciniame skunde neteikia argumentų dėl savo finansinių galimybių teikti didesnį nei minimalų išlaikymą savo nepilnametei dukrai ir šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

30. Antra, pasisakant dėl atsakovo argumento, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių nepilnametės dukros išlaikymui reikalingos sumos, vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių paaiškinimai (šiuo atveju ieškovės) taip pat laikytini įrodymais ir yra viena iš įrodinėjimo priemonių.

31. Kolegija taip pat pažymi, jog pagal aktualią kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Šiuo atveju ieškovė įrodinėjo, jog šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga didesnė suma nei minimali mėnesio alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 730 Eur, neatskaičius mokesčių, arba apie 518 Eur į rankas. Vadinasi, ieškovė turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Vis dėlto pripažintina ir tai, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.

32. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė šalių nepilnametės dukros poreikių lentelę, pagal kurią šalių nepilnametei dukrai per mėnesį reikalinga 770 Eur suma, kurią sudaro: 200 Eur maistui, 40 Eur higienos priemonėms, 80 Eur aprangai / batams, 40 Eur laisvalaikiui, 120 Eur vitaminams, vaistams, 60 Eur komunaliniams mokesčiams, 40 Eur baldams / patalynei / rankšluosčiams ir pan., 80 Eur būreliams / papildomam ugdymui, 50 Eur lavinimo ir judėjimo priemonėms, 60 Eur transportui.

33. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės nurodytomis 200 Eur maistui, 40 Eur higienos priemonėms, 40 Eur laisvalaikiui, 40 Eur baldams / patalynei / rankšluosčiams sumomis, reikalingomis šalių nepilnametei dukrai. Nesant tarp šalių ginčo dėl šių sumų, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

36. Atsakovas pirmosios instancijos teisme teigė, kad šalių nepilnametė dukra į mokyklą vaikščioja pėsčiomis, todėl jai nereikalinga išlaikymo suma transportui. Tačiau ieškovė teigė, kad jai tenka vežioti dukrą. Teisėjų kolegija sutinka, kad, tikėtina, jog ieškovei tenka vežioti dukrą (nebūtinai į mokyklą), mergaitei gali kilti poreikis vykti ir visuomeniniu transportu, todėl vertina, kad šalių nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalinga išlaikymo suma transportui gali sudaryti ne ieškovės nurodytą 60 Eur, kuriai, teisėjų kolegijos manymu, trūksta pagrindimo, bet 40 Eur sumą ir ją įtraukia į bendrą šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo sumą.

37. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės nurodytomis sumomis nepilnamečio vaiko vitaminams, vaistams, aprangai / batams ir lavinimo / judėjimo priemonėms. Atsakovas argumentuoja, kad ieškovės nurodytos sumos yra padidintos. Atsakovas Jungtinėje Karalystėje gyveno daugiau kaip penkerius metus, todėl kategoriškai tvirtina, kad kai kuriais atvejais pragyventi ten yra žymiai lengviau nei Lietuvoje. Ten daug pigesni drabužiai, avalynė, vaistai, vitaminai ir kt. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje būtų žymiai žemesnis ir teismas į tai turėtų atsižvelgti. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad paaugliams sparčiai augant kinta jų antropometriniai duomenys, jie kartais serga (reikia odontologų paslaugų, mokamų tyrimų ir kt.), jiems reikia vitaminų, jie nori ir turi ugdyti bei lavinti įvairius savo gebėjimus, kad pasiruoštų savarankiškam gyvenimui, o jų interesų ratas neturi būti ribojamas tik mokykla ir namais. Todėl ir šalių nepilnametei dukrai yra reikalingos išlaidos vaistams, vitaminams, aprangai, avalynei, ir kt. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių nepilnametei dukrai reikalinga išlaikymo suma per mėnesį aprangai / batams gali sudaryti 80 Eur, vitaminams, vaistams – 70 Eur, lavinimo / judėjimo priemonėms – 30 Eur. Taigi teisėjų kolegija sumažina ieškovės nurodytas sumas vitaminams vaistams, lavinimo / judėjimo priemonėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors jos ir buvo grindžiamos pakankamai nuosekliais ieškovės paaiškinimais, tačiau jų nepakanka, kad pagrįsti jas visa ieškovės prašyta apimtimi.

38. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus dėl šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydžio, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių nepilnametei dukrai per mėnesį yra reikalinga 680 Eur išlaikymo suma (200 Eur maistui + 40 Eur higienos priemonėms + 80 Eur aprangai / batams + 40 Eur laisvalaikiui + 70 Eur vitaminams, vaistams + 60 Eur komunaliniams mokesčiams + 40 Eur baldams / patalynei / rankšluosčiams ir pan. + 80 Eur būreliams / papildomam ugdymui + 30 lavinimo priemonėms / judėjimo priemonėms + 40 Eur transportui). Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat nurodo, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam paprastai tenka ir iš anksto nenumatytų, atsitiktinių vaiko išlaikymo išlaidų našta, nes būtent šie asmenys rūpinasi nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Todėl net jei dalis iš anksčiau paminėtų sumų tam tikrais laikotarpiais gali būti mažesnės (ar didesnės), teisėjų kolegija mano, kad būtent 680 Eur suma nagrinėjamu atveju yra labiausiai pagrįsta ir proporcinga vaiko išlaikymo poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

39. Šalys apeliacinės instancijos teisme neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė kas keturias savaites gauna 84,60 GBP (98,47 Eur) vaiko pinigų (angl. Child Benefit), todėl ši suma, nustatant tėvams tenkančios išlaikymo prievolės dydį, išminusuotina iš šalių nepilnamečiam vaikui reikalingos sumos.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria ieškovės gaunamoms pašalpoms, argumentuodamas, kad ieškovė pagal byloje pateiktus duomenis už vaiką laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. vidutiniškai per mėnesį gavo 389 Eur pašalpų, byloje ieškovė nepateikė duomenų apie jos šiuo metu gaunamas pašalpas vaikui, todėl tokia pati 389 Eur suma turėtų būti išskaičiuota iš vaikui reikalingos išlaikymo sumos. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

41. Iš tikrųjų ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad ji Jungtinėje Karalystėje gauna universalų kreditą (angl. Universal Credit). Atsakovas taip pat paaiškino, jog jam yra žinoma, kad ieškovė nuo 2016 m. gauna universalų kreditą. Remiantis viešai prieinamais duomenimis oficialioje Jungtinės Karalystės Vyriausybės interneto svetainėje https://www.gov.uk/universal-credit (CPK 179 straipsnio 3 dalis), universalus kreditas yra išmoka, skirta padėti padengti turimas pragyvenimo išlaidas žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, bedarbiams ir negalintiems dirbti. Šis universalus kreditas, be kita ko, apjungė ir pakeitė atsakovo minėtus anksčiau buvusius vaiko mokesčių kreditą (angl. Child Tax Credit) ir darbo mokesčių kreditą (angl. Working Tax Credit). Nors pagal viešai prieinamą informaciją asmuo iš tikrųjų gauna didesnę universalaus kredito išmoką, jeigu jis turi vieną arba daugiau vaikų, tačiau priešingai nei ieškovės gaunami 98,47 Eur vaiko pinigai (angl. Child Benefit), universalus kreditas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra skirtas ne vaikui, bet universalų kreditą gaunančiam asmeniui, kad jis galėtų padengti turimas savo pragyvenimo išlaidas, įskaitant ir išlaikymo vaikui teikimą. Tai reiškia, kad ieškovės gaunama universalaus kredito suma negali būti išskaičiuojama iš šalių nepilnamečiam vaikui reikalingos išlaikymo sumos, nes ši suma skirta ne šalių nepilnamečiam vaikui, bet pačiai ieškovei, tai yra jos pajamų dalis.

42. Atsižvelgdama į nustatytą šalių nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymo dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteistina šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio suma sudaro 290 Eur per mėnesį (suapvalinus (680 Eur – 98,47 Eur) / 2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos turi būti atimta ieškovės gaunama vaiko pinigų suma, atitinkamai sumažina ir iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą, ją skaičiuojant po 250 Eur už mėnesį (suapvalinus (600 Eur (ieškovė reikalavo 300 Eur iš atsakovo, vadinasi, dukros poreikiai buvo 300 x 2) – 98,47 Eur (vaiko pinigai)) / 2). Todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 9 000 Eur (250 Eur x 36 mėn.).

43. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad ieškovė teiks išlaikymą dukrai M., o atsakovas – sūnui T., o šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovė iki 2019 m. rugsėjo neteikė ieškinio dėl dukros M. išlaikymo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo argumentu. Pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp jo ir ieškovės tokio oficialaus susitarimo nebuvo. Šalys tiesiog nereiškė viena kitai pretenzijų dėl išlaikymo. Tai reiškia, kad ieškovė nebuvo atsisakiusi savo reikalavimo teisės į nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat pažymėtina, jog toks vaiko išlaikymo įsiskolinimo atsisakymas iš esmės neatitiktų šalių nepilnametės dukros teisių ir interesų. Vadinasi, priešingai nei bando įrodyti atsakovas, ieškovė turėjo ir teisę, ir pagrindą reikšti ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimo.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas turėjo lygiai tokią pačią teisę byloje pareikšti priešieškinį dėl ieškovės įsiskolinimo už šalių sūnaus T. išlaikymą, tačiau pats atsakovas pasirinko tokia savo teise nepasinaudoti.

45. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistinos šalių nepilnametei dukrai išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumos pakeičiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

47. Ieškovė laimėjo 80 proc. bylos ( (290 (priteistas išlaikymas) / 380 (ieškiniu prašytas išlaikymas) + 9 000 Eur (priteistas išlaikymo įsiskolinimas) / 10 800 (ieškiniu prašytas išlaikymo įsiskolinimas) ) / 2). Vadinasi, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 1 476 Eur (1 845 Eur x 0,80), valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis sumažinamas iki 268 Eur (335 Eur x 0,80).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 278,40 Eur žyminis mokestis. Atsakovas pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (bankinio pavedimo išrašą, pinigų priėmimo kvitą, sąskaitą už teisines paslaugas ir teisinių paslaugų sutartį).

49. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti 30 proc. ((50 (sumažinta išlaikymo suma) / 140 (ginčyta išlaikymo suma) + 1 800 (sumažinta skola) / 7600 (ginčyta skolos suma)) / 2), atsakovui iš ieškovės priteistina 233,52 Eur (778,40 x 0,30) atstovavimo išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės L. N. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnametei dukrai M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2020 m. gruodžio 28 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Gautas pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį priteisto laikino išlaikymo sumas įskaičiuoti į priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo R. M. 9 000,00 Eur (devynių tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. M..

Paskirti ieškovę L. N. nepilnametei dukrai M. M. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai M. M. priteisimo.

Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei L. N. 1 476 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. M. 268 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovės L. N. atsakovui R. M. 233,52 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsisakyti priimti atsakovo R. M. 2022 m. sausio 26 d. pateiktą pareiškimą dėl naujų faktinių aplinkybių ir kartu su juo pateiktus naujus įrodymus.