- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- eI3-2644-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00643-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. J., V. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir V. G. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. J. ir V. G. (toliau abu vadinami ir pareiškėjais) teismui paduotu prašymu, kurį patikslino, prašė atnaujinti pareiškėjams terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, jų tėvo A. G. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9,94 ha ploto žemės sklypą (sklypo Nr. 46) ir 4,5 ha ploto žemės sklypą (sklypo Nr. 26), buvusį Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 7,77 ha ploto žemės sklypą (sklypo Nr. 45), buvusį Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams ir giminystės ryšį su žemės sklypų savininku A. G. įrodantiems dokumentams pateikti.
Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jie kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (byla Nr. I-1818-422/2017), kuris tenkino jų prašymą – atnaujino terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų, jų tėvo A. G. brolių J. G. ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamą turtą – žemės sklypus, buvusius Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Vėliau jie kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą (byla Nr. 2-6-812/2017), į Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus (byla Nr. A2-758-649/2020) ir Biržų rūmus (byla Nr. e2YT-3823-857/2020), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) Panevėžio skyrių, su tikslu atkurti nuosavybės teises į savo giminaičių žemės sklypus, buvusius Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Pagaliau visi procesiniai reikalavimai buvo tenkinti, tačiau NŽT nustatė, kad paminėtais teismų sprendimais jiems nebuvo atnaujinti praleisti terminai prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. G. turėtą žemę pateikti, ir terminai nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėjai paaiškino, kad jie tik po to, kai kreipėsi į NŽT ir gavo 2020 m. lapkričio 27 d. atsakymą Nr. ISS-2172-(7.5), sužinojo, kad ne visi reikiami terminai nuosavybės teisių atkūrimui buvo atnaujinti, todėl tik dabar kreipiasi prašydami teismo atnaujinti terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. (A.) G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamą turtą – žemės sklypus, buvusius Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime.
Paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu Nr. I-1818-422/2017 jiems atnaujino terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų, jų tėvo A. G. brolių J. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamą turtą – žemės sklypus 9,94 ir 4,5 ha ploto, buvusius Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamą turtą – 7,77 ha ploto žemės sklypą, Nr. 45, buvusį tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Kreipiantis į Kauno apygardos administracinį teismą buvo dingusios dovanojimo sutartys, kurių pagrindu A. G. įgijo nuosavybės teises į pirmiau išvardintus žemės sklypus ir nebuvo konstatuoti juridiniai faktai, kad ne J. G. ir K. G. buvo paskutiniai žemės sklypų savininkai, o A. G.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017 nustatė, kad dovanojimo sutartys (kuriomis J. G. ir K. G. padovanojo savo žemės sklypus A. G.) neišlikusios, todėl reikalavimų dėl juridinių faktų nustatymo netenkino.
Pareiškėjai 2019 m. lapkričio 16 d. tvarkydamiesi sodyboje rado 1939 m. liepos 2 d. ir 1940 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartis, kuriomis J. G. ir K. G. padovanojo savo žemės sklypus A. G.. Tai buvo proceso atnaujinimo pagrindas, nes dėl sutarčių nepateikimo Panevėžio apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017 netenkino pareiškėjų procesinių reikalavimų.
Panevėžio apylinkės Kupiškio rūmai 2020 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-758-649-2020 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017 ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas A. G. iki visuotinio žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,5 ha (sklypo Nr. 26) žemės plotus, buvusius tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3823-857/2020 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) iki visuotinio žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė brolio K. G. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) dovanotą 7,77 ha (sklypo Nr. 45) žemės sklypą, buvusį tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad jie nuo 1991 m. (motina A. G. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą; palikimas priimtas) bando atkurti nuosavybės teises į tėvo A. G. nuosavybę, tačiau vis susiduria su administracinėmis ir teisinėmis kliūtimis. Daug kartų buvo kreiptasi į įvairius registrus, archyvus, institucijas, teismus, siekiant vienintelio tikslo – atkurti nuosavybės teises į neteisėtai nusavintus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus. Šiuo metu vienintelė ir tik 2020 m. lapkričio mėn. paaiškėjusi teisinė kliūtis įgyvendinti įstatymo suteiktas teises, tai – termino praleidimas, terminas praleistas dėl susiklosčiusių subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. NŽT nustatė vienintelius prašymo atkurti nuosavybės teises trūkumus, kad pareiškėjai nepateikė teismo sprendimo apie terminų, nustatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse, atnaujinimą. Pareiškėjai teigė, kad jie išnaudojo visas priemones atkurti nuosavybės teises į A. G. nuosavybę, tačiau teismui neatnaujinus termino tenkinant šį procesinį dokumentą, daug teismų sprendimų, administracinių ir kitų teisės aktų tampa bereikšmiais, nes neatnaujinus termino dėl formalių priežasčių, nebus suteikta galimybė įgyvendinti įstatymo suteiktų teisių į neteisėtai nusavintos tėvo A. G. žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimą.
Apibendrindami pareiškėjai teigė, kad iš paminėtų teismų sprendimų, archyvinių, NŽT ir kitų dokumentų matyti, kad pareiškėjai buvo itin aktyvūs siekiant atkurti nuosavybės teises į tėvo A. G., kurios anksčiau priklausė J. G., K. G., nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamą turtą – žemės sklypus, buvusį Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Iš NŽT 2020 m. lapkričio 27 d. atsakymo Nr. ISS-2172-(7.5) matyti, kad apie naujas teisines kliūtis atkurti nuosavybės teises pareiškėjai sužinojo tik iš 2020 m. lapkričio 27 d. rašto (dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies). Pareiškėjai prašė teismą atsižvelgti į tai, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Panevėžio skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų prašymą teigė, kad sprendimo priėmimo klausimą palieka spręsti pagal bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas.
Įstatymų leidėjas nustatė galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises bei dokumentų pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus buvo galima pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-918-815/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2021, 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009, 2008 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-912/2008). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Vis dėlto, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2001 m. gruodžio 31 d. ar iki 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-415/2018, 2014 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-882/2014, 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-553/2010).
Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d.) (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-801/2014, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-415/2018.)
Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (LVAT 2014 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-984/2014, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai – į jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį.
Iš NŽT pateiktos Nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir kitų bylose esančių duomenų matyti, kad pareiškėjų tėvas yra A. G. (jo mirties ir santuokos liudijimuose, pareiškėjos A. G. (po santuokos – J.) gimimo pažymėjime vadinamas A., kituose dokumentuose vadinamas ir A.). Pareiškėjų tėvas A. G. gimė (duomenys neskelbtini) vasario 8 d., mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjų motina A. G. (iki santuokos – M.) (gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)). A. G. turėjo brolius – J. G. (kuris gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) ir K. (K.) G. (kuris gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)).
Iš pareiškėjų paaiškinimų prašyme ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1818-422/2017 pareiškėjų prašymas tenkintas – atnaujintas pareiškėjams A. J. ir V. G. terminas paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų, jų tėvo A. G. brolių J. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 7,77 ha žemės sklypą Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.
Iš administracinės bylos ir Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjai A. J. ir V. G. 2015 m. gegužės 6 d. pateiktu patikslintu pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmus (civilinė byla Nr. 2-6-812/2017), prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas A. G. nuosavybės teise valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,50 ha (sklypo Nr. 26) žemės plotus, ir priėmė paveldėjimą brolio K. G. valdytą nuosavybės teisėmis 7,77 ha žemės plotą (sklypo Nr. 45) Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017 byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjų tėvas A. G. priėmė palikimą po brolio K. G. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paliktą turtą, buvo nutraukta, likusioje dalyje pareiškimas atmestas. Pareiškėjams suradus ir teismui pateikus 1939 m. liepos 2 d. ir 1940 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartis, kuriomis A. G. tapo nuosavybės objektų savininku, pareiškėjų prašymu procesas civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017 buvo atnaujintas dalyje. Procesą atnaujinus, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-758-649/2020 pareiškėjų pareiškimas tenkintas – nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų A. J. ir V. G. tėvas A. G. iki visuotinio žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,50 ha (sklypo Nr. 26) žemės plotus, buvusius Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Juridinis faktas nustatytas remiantis, be kita ko, 1940 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartimi (kuri pateikta ir į administracinę bylą), liudytojų parodymais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendimas įsiteisėjęs. Todėl teismas šiuo nustatytu faktu remiasi (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis).
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3823-857/2020 pareiškėjų A. J. ir V. G. pareiškimas tenkintas – nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. G. (gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) iki visuotinio žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė brolio K. G. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) dovanotą 7,77 ha (sklypo Nr. 45) žemės sklypą, buvusį Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. Juridinis faktas nustatytas remiantis, be kita ko, 1939 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartimi (kuri pateikta ir į administracinę bylą). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimas įsiteisėjęs. Todėl teismas šiuo nustatytu faktu remiasi (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai prašo atnaujinti jiems terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo A. G. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytus žemės sklypus – jo valdytus brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,5 ha (sklypo Nr. 26) žemės sklypus, buvusius Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, jo valdytą brolio K. G. dovanotą 7,77 ha (sklypo Nr. 45) žemės sklypą, buvusį tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat prašo atnaujinti jiems terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams ir giminystės ryšį su žemės sklypų savininku A. G. įrodantiems dokumentams pateikti.
Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų motina A. G. 1991 m. spalio 21 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono Krekenavos apylinkės agrarinės reformos tarnybą, prašydama A. G. vardu nustatyti jo turėtos žemės 26 ha plotą, buvusį Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime. A. G. 1991 m. lapkričio 4 d., 1992 m. spalio 13 d. prašymais kreipėsi į Lietuvos valstybinį archyvą dėl duomenų apie A. G. Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę.
Iš administracinės bylos ir Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėja A. J. 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. sausio 6 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d., 2018 m. gruodžio 12 d. 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymais kreipėsi į Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą, Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl duomenų apie A., J. (J.) ir K. G. Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę.
Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai A. J. ir V. G. ne kartą prašymais kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, siekdami atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. G. iki nacionalizacijos turėtą žemę. NŽT 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. ISS-2172-(7.5) pareiškėjams išaiškino, kad teismų sprendimais (Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1818-422/2017, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-758-649/2020, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3823-857/2020) pareiškėjams nebuvo atnaujinti praleisti terminai prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. G. turėtą žemę, taip pat terminai nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams Nacionalinei žemės tarnybai pateikti (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai aktyviai siekė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) kaime jų dėdžių turėtą žemę, kuri dovanojimo sutartimis buvo perleista pareiškėjų tėvui iki žemės nacionalizavimo, tuo tikslu ne kartą kreipėsi tiek į NŽT, tiek į valstybės archyvus. Ir tik 2020 metais, teismams nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, įgijo dokumentus, patvirtinančius jų tėvo A. G. nuosavybės teisę į minėtą žemę, turėtą iki žemės visuotinio nacionalizavimo.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgus į NŽT Panevėžio skyriaus, kaip Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nuomonę, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžiama, kad pareiškėjai Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus terminus praleido dėl priežasčių, kurios pripažįstamos svarbiomis.
Nustačius, kad įstatymo nustatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, pareiškėjų prašymas juos atnaujinti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų A. J. ir V. G. prašymą patenkinti.
Atnaujinti A. J. ir V. G. įstatymo nustatytus praleistus terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. G. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytus žemės sklypus – J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,5 ha (sklypo Nr. 26) žemės sklypus, buvusius Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, K. G. dovanotą 7,77 ha (sklypo Nr. 45) žemės sklypą, buvusį Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, bei pateikti buvusio savininko nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.