- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- A2-758-649/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02654-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Teismo sprendimą (nutartį) panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį).
- Teisėjas
- Saulius Vanagas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J., V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius
- Advokatai
- Valdas Levinas
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant pareiškėjai A. J., jos atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui, suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – atstovui Kęstučiui Chrapačiui, nedalyvaujant pareiškėjui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. J. ir V. G. (toliau Pareiškėjų) pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-29 sprendimu dalyje buvo atmestas (1 t., b. l. 120-123), kitoje dalyje byla nutraukta. Pareiškėjams pateikus skundą, Panevėžio apygardos teismo 2018-05-11 nutartimi (1 t., 157-163) Pareiškėjų skundas atmestas.
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020-02-21 nutartimi (2 t., b. l. 75-80) procesas civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017 atnaujintas iš dalies: dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - kad pareiškėjų tėvas A. G. nuosavybės teise valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,50 ha (sklypo Nr. 26) žemės plotus, buvusius (duomenys neskelbtini) kaime.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. J. prašymą atnaujintoje iš dalies byloje palaikė, pareiškimuose (1 t., b. l. 33-34; 2 t., b. l. 1-6) nurodė ir teismo proceso metu paaiškino, kad 2014-12-08 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių (toliau NŽT) su prašymu atkurti nuosavybės teises į Pareiškėjų tėvo A. G. brolių J. ir K. G. nuosavybės teisėmis turėtą žemę. 2015-01-09 NŽT Pareiškėjams pateikė atsakymą, kad J. G. valdė 9,94 ha žemės sklypą Nr. 46 ir 4,50 ha žemės sklypą Nr. 26, o K. G. valdė 7,77 ha žemės sklypą Nr. 45.
Pareiškėjų tėvo A. G. broliai K. G. ir J. G. buvo nevedę ir įpėdinių neturėjo. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), prasidėjus karui nebedirbo žemės, o surašė žemės sklypų dovanojimo sutartį broliui, pareiškėjų tėvui A. G.. J. G., surašęs įstatymo nenustatytos formos žemės dovanojimo A. G. sutartį, okupacijos metais emigravo į užsienį, kur Čikagos mieste (duomenys neskelbtini) mirė. Dovanojimo sutarčių iki pirmojo bylos nagrinėjimo nebuvo radę.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad Pareiškėjų tėvas A. G. nuosavybės teise valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,50 ha (sklypo Nr. 26) žemės plotus, buvusius (duomenys neskelbtini) kaime.
Pareiškėjų prašymas nagrinėjant teisme pirmą kartą buvo atmestas todėl, kad buvo konstatuota, jog Pareiškėjai neįrodė, kad J. G. buvo sudaręs žemės dovanojimo sandorį su A. G. iki visuotinio žemės nacionalizavimo, liudytojų parodymai buvo įvertinti kritiškai – nė vienas iš liudytojų minėto sandorio nematė, nežinojo jo sudarymo sąlygų, tikslaus laiko, apie tokio sandorio buvimą nurodė žinantys iš savo tėvų pasakojimų.
Pareiškėjai pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo (2 t., b. l. 1-6) nurodė, kad nuosavybė atkuriama asmenims, kuriems nuosavybė perleista nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminis testamentas) arba sutartimis (dovanojimo, pirkimo-pardavimo, kt.). Teismas pasisakė, kad tokiu atveju asmenys turi kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinio fakto nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau NŽT) nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, nes Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kaip „testamento, dovanojimo sutarties“, kurie patvirtintų, kad žemės sklypus K. ir J. G. perleido Pareiškėjų tėvui A. G.. Dovanojimo sutarčių neturėjo, todėl teismas bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad Pareiškėjų tėvas A. G. priėmė palikimą po brolio K. G. mirties pradėdamas faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą, nutraukė, o likusioje dalyje pareiškimą atmetė.
Pareiškėjai nurodo, kad 2019 m. lapkričio 16 d. tvarkydami sodybą rado 1939 m. liepos 2 d. ir 1940 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartis, kuriomis A. G. tapo nuosavybės objektų savininku. Teismas netenkino pareiškimo nustatyti juridinius faktus civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017, nes buvo abejojama sutarčių egzistavimu, todėl dingusių dovanojimo sutarčių radimas yra esminė aplinkybė atnaujinti procesą. Pareiškėjai teigia, kad paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti jiems žinomos bylos nagrinėjimo metu, nes dokumentai buvo dingę, tikslinga atnaujinti procesą. Dovanojimo sutartys išlikusios, teismui teikia sutartis dėl juridinių faktų nustatymo, t. y. kad jų tėvas A. G. nuosavybės teise valdė brolio J. G. žemę ir priėmė faktiniu valdymu palikimą po brolio K. G. mirties.
Dovanojimo sutartyse nurodoma: „Šita dovanojimo sutartimi 1939 m. liepos 2 d. dovanoju savo sklypo dalį broliui A. G. kad jis mane prižiūrėtų ir išlaikytų iki mirties ir palaidotų“. Dokumento prierašas - A. G. ir a. g. Sutarties liudininkų prierašas - „Kad ši sutartis pasirašyta mūsų akivaizdoje“, pasirašo O. P., O. P., V. V.; kitoje dovanojimo sutartyje nurodyta: „1940 metais kovo 10 dieną dovanoju savo žemės sklypą broliui A. G. už skolą''. Dokumento prierašas - J. G., A. G.. Sutarties liudininkų prierašas – „Mes liudijame, kad ši sutartis pasirašyta mūsų akivaizdoje liudijame“ ir pasirašo B. N., O. P..
Šalies argumentai
Pareiškėjai pareiškime teigia, kad 1940 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartis aiški, nes yra nurodoma, kas ir kam dovanoja kokius daiktus. Nors daiktai nėra aiškiai įvardinti, nurodoma, kad dovanoja žemės sklypus. Iš kitų išlikusių duomenų matyti, kad J. G. turėjo 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,50 ha (sklypo Nr. 26) žemės plotus. Dovanojimo sutartyje yra nurodoma, kad visus turimus žemės sklypus J. G. padovanojo A. G.. J. G. nurodo sutarties sudarymo motyvą-„už skolą“. Sutartis sudaryta 1940 m. kovo 10 d., todėl galiojanti, nes sudaryta iki nacionalizacijos.
Nuosavybė atkuriama asmenims, kuriems nuosavybė perleista nesilaikant įstatymo nustatytos formos - dovanojimo sutartys nėra patvirtintos įgalioto asmens, tačiau sutartyse dovanotojų valia yra išreikšta, todėl kreipiamasi dėl juridinių faktų nustatymo, šiuo procesiniu dokumentu yra prašoma atnaujinti procesą. Dovanojimo sutartyse nurodomos aplinkybės iš esmės sutampa su aplinkybėmis, nustatytomis Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. 1-1818-422/2017, 2017-12-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. 2-6-812/2017.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens NŽT atstovas Kęstutis Chrapačas teismo posėdyje Pareiškėjų prašymą prašė spręsti teismo pagal bylos aplinkybes. Pateiktame atsiliepime į Pareiškėjų prašymą (2 t., b. l. 87-88) suinteresuotas asmuo nurodė, jog ankstesnio nagrinėjimo metu teikė atsiliepimą, kad Pareiškėjų prašymas nepagrįstas, nes pareiškėjai nepateikė tokių įrodymų, kaip „testamento, dovanojimo sutarties“, kurie patvirtintų, kad žemės sklypus J. G. perleido A. G.. Teisminio nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad J. G. nuosavybės teise žemės sklypus valdė iki žemės nacionalizavimo, tačiau Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. buvo sudaręs žemės dovanojimo sandorį iki visuotinio žemės nacionalizavimo.
Proceso dalyviai nepageidavo pakartotinai apklausto liudytojų, dalyvavusių procese, išskyrus liudytoją A. P., nes pareiškėja A. J. nurodė, kad jos duktė A. P. rado žemės sklypų dovanojimo sutartis.
Liudytoja A. P. paaiškino, kad negyvenamojoje sodyboje, kurioje niekas negyveno nuo 1999 m., rado žemės dovanojimo sutartis. Nors ir ieškojo, anksčiau dokumentų nebuvo pavykę rasti. Namas stovėjo neremontuojamas, tik žolė buvo nupjaunama. Tvarkyti sugalvojo todėl, kad 2019 m. lapkričio mėnesį, kai užvažiavo į sodybą, pamatė sugriuvusią verandą. Mamos brolis ardė pastato dalį, o ji rūšiavo daiktus. Kampe buvo skrynia, apkrauta daiktais. Toje skrynioje ir buvo rastos žemės dovanojimo sutartys. Skrynia nebuvo sandari, joje buvę laikraščiai ir kiti popieriai buvo apipeliję.
Apklausta teismo posėdyje, vykusiame 2017-12-18, liudytoja A. P. buvo nurodžiusi, kad jai iš pasakojimų buvo žinoma, jog jos seneliui A. senelio broliai K. ir J. buvo perleidę žemę. Iš pasakojimų buvo girdėjusi, kad J. parašė visos žemės dovanojimo A. sutartį ir pasitraukė iš Lietuvos, J. turėjo apie 15 ha žemės.
Apklaustas teismo posėdyje, vykusiame 2017-12-18, liudytojas A. P. buvo nurodęs, kad jo šeima gyveno brolių G. kaimynystėje. Broliai K., A. ir J. turėjo žemės kiekvienas, tačiau iki nacionalizacijos visą žemę dirbo jau vienas brolis – A. Apie J. žemę žino iš mamos pasakojimų - baigiantis karui J. pasitraukė į Ameriką, išvažiuodamas žemę dovanojo A., jo mama dalyvavo pasirašant sutartį. J. sukvietė kaimynus ir namuose surašė žemės dovanojimo sutartį, sutartis nebuvo notarinė. Prisimena, kad mama jam sakė dėl J. žemės- kaip liudytojai dovanojimo sutartį pasirašė kaimynai.
Apklaustas teismo posėdyje, vykusiame 2017-12-18, liudytojas V. P. buvo nurodęs, kad jo tėvas S. P. ir močiutė gyveno kaimynystėje su A. G.. Iš pasakojimų žino, kad A. G. brolis J. pasitraukė iš Lietuvos, o prieš išvykdamas pasirašė sutartį, kad žemę J. perleidžia A. Jo močiutė B. P. dalyvavo pasirašant kažkokią sutartį. Apie tai, kad J. perleido žemę A., jam paaiškino močiutė, ta pasirašyta sutartis buvo dovanojimo, žemės J. dovanojo A. gal apie 15 ha.
Apklausta teismo posėdyje, vykusiame 2017-12-18, liudytoja O. B. buvo nurodžiusi, kad jos tėvai J. S. ir V. S. gyveno netoli A. G.. Iš tėvų pasakojimų žino, kad A. G. brolis J. turėjo apie 14-15 ha žemės. Užėjus karui, J. surašė žemės dovanojimo A. sutartį ir visą žemę dovanojo. Apie dovanojimo sutartį jai pasakojo tėvai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Šios bylos nagrinėjimas atnaujintas remiantis CPK 366 str. 1 d. 2 punktu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atnaujinus procesą Pareiškėjai pateikė J. G. dovanojimo sutartį, apie kurios egzistavimą pirminio bylos nagrinėjimo metu buvo tik numanoma, tačiau Pareiškėjos A. J. duktė A. P. tokią sutartį 2019-11-16 negyvenamoje sodyboje rado.
CPK 370 str. 4 dalies nuostata reiškia, kad atnaujinus procesą nagrinėjant bylą sutelkiamas dėmesys atnaujinimo pagrindui, o ne visapusiškam bylos neginčijamų aplinkybių patikrinimui, kitaip sakant, ankstesnio procesinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas vykdomas tik atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta. Nagrinėjamu atveju pirminiame pareiškime pareiškėjų prašymas buvo atmestas todėl, jog nebuvo pateikta žemės dovanojimo sutartis, vien liudytojų parodymai nebuvo laikomi pakankamais įrodymais pagrįsti dovanojimo sutarčiai. Suradus žemės dovanojimo sutartį turėtų būti vertinama žemės dovanojimo sutartis ir jos sąsajumas su kitais įrodymais bei vertinama, ar galėjo būti priimtas kitoks sprendimas, jei dovanojimo sutartis būtų rasta iki pirminio bylos nagrinėjimo. Byloje daug archyvinių dokumentų apie žemės plotus, planų ištraukas, giminystės ryšį, žemės mokesčių mokėtojus ir kitokių, teismas į bylą pateiktų dokumentų papildomai nebevertina ir laiko, kad nėra ginčo dėl kitų aplinkybių, taip pat laikoma nustatytu faktu, jog J. G. valdė (turėjo nuosavybės teise) 9,94 ha žemės sklypą Nr. 46 ir 4,50 ha žemės sklypą Nr. 26- šią aplinkybę patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos 2015-01-07 atsakymas A. J. (1 t., b. l. 60-61) ir kiti archyviniai dokumentai.
Pareiškėjai siekia tapti pretendentais nuosavybės teisių atkūrimo procese pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste – Atkūrimo įstatymo) 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pagal kurį nuosavybės teisės yra atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, - teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalis numato kokie juridinę reikšmę turintys nustatinėtini teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje laikoma, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik esant visumai aplinkybių: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, turi nustatyti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios pareiškėjo asmeninės ar turtinės teisės dėl šio fakto atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Nagrinėjamos kategorijos bylose sprendžiant klausimą ar pareiškėjui, kuris kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, toks faktas sukels teisines pasekmes, būtina vadovautis taip pat ir Atkūrimo įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, žemė, skirtingai nei gyvenamieji namai ir kitokie pastatai, buvo nacionalizuota Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė buvo paskelbta tautos, t. y. valstybės nuosavybe ir atskiri nacionalizavimo aktai dėl žemės nusavinimo rašomi nebuvo. Dėl to atkuriant nuosavybės teisę į žemę, taip pat ir nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi būti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d.
Taigi, šioje byloje nereikšmingos aplinkybės, kokie faktai įvyko ir kokie sandoriai buvo sudaryti dėl žemės nuosavybės teisių perleidimo po visuotinio žemės nacionalizavimo, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo 1940 m. liepos 22 d. asmenys neteko nuosavybės teisės į žemę, nors po šios datos kurį laiką galėjo faktiškai ją dirbti, galimai mokėjo rinkliavas valstybei iki žemė fiziškai buvo paimta iš savininkų ir perduota kolūkiams, kitiems subjektams.
Pareiškėjų pateiktoje namų sąlygomis sudarytoje dovanojimo sutartyje (2 t., b. l. 33) nurodyta: „1940 metais kovo 10 dieną dovanoju savo žemės sklypą broliui A. G. už skolą''. Dokumento prierašas - J. G., A. G.. Sutarties liudininkų prierašas – „Mes liudijame, kad ši sutartis pasirašyta mūsų akivaizdoje liudijame“ ir pasirašo B. N., O. P..
Pateikta „naminė“ dovanojimo sutartis buvo apžiūrėta parengiamojo posėdžio metu, jos autentiškumas abejonių nesukėlė, taip pat nesukėlė abejonių dovanojimo sutarties radimo aplinkybės, proceso dalyviai nereiškė prašymų skirti ekspertizę dokumento autentiškumui nustatyti. Svarbi aplinkybė- dovanojimo sutartis sudaryta 1940-03-10, tai reiškia, iki visuotinio žemės nacionalizavimo (iki 1940-07-22).
Pareiškėjai tiek pirminiame pareiškime, tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad jiems buvo žinoma apie dovanojimo sutarties sudarymą, tik konkrečios sutarties sudarymo datos jie negalėjo nurodyti, nes apie dovanojimo sutartį žinojo iš tėvų pasakojimų. Liudytojai A. P., V. P. ir O. B. nurodė, kad iš tėvų pasakojimų girdėjo, jog J. G. dovanojo savo žemę A. G. ir pasitraukė iš Lietuvos. Liudytojai buvo nurodę vėlesnį dovanojimo sutarties laikotarpį, ir tai natūralu, nes liudytojai paties įvykio nematę, o apie dovanojimo sutartį žinojo tik iš pasakojimų. Apie dovanojimo sutarties egzistavimą patvirtino ir liudytoja A. K. (1 t., b. l. 101-102), kuri nurodė, kad J. dovanojo žemę A., tik galimus sandorio sudarymo metus nurodė 1944.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko, kad liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir surastos dovanojimo sutarties turiniui. Kaip minėta, liudytojai informaciją apie dovanojimo sutarties sudarymo datą gavo iš vyresnių asmenų pasakojimų, todėl galėjo suklysti dėl sutarties datos, juk kalbama apie įvykius, buvusius prieš 80 metų. Tačiau visi liudytojai patvirtino, kad tokia sutartis – jog J. G. dovanojo žemę A. G.- buvo sudaryta. Dovanojimo sutartyje (2 t., b. l. 33) nenurodyta, kokio ploto žemės sklypą dovanoja J. savo broliui A., teismas laiko, kad J. dovanoja visą savo turėtą žemę- 9,94 ha žemės sklypą Nr. 46 ir 4,50 ha žemės sklypą Nr. 26, buvusius (duomenys neskelbtini) kaime. Tokią išvadą teismas daro remdamasis liudytojų V. P. ir O. B. parodymais. V. P. nurodė, kad J. G. broliui A. dovanojo apie 15 ha žemės, o liudytoja O. B. nurodė, kad J. turėjo 14-15 ha žemės, ir visą dovanojo A.
Remdamasis paminėtų liudytojų parodymais teismas laiko, kad J. G. dovanojo A. G. 14,44 ha žemės – visą turėtą žemę. Teismas laiko nereikšmingu skirtumu, kad įvairiuose dokumentuose ir liudytoju parodymuose A. G. brolis vadinamas J. arba J. - aišku, kad kalba eina apie tą patį asmenį.
Pareiškėjai įrodė, kad J. G. iki visuotinio žemės nacionalizavimo 1940 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į turėtus 9,94 ha ir 4,50 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, A. G., kuris minėtus sklypus nuosavybės teise valdė iki žemės nacionalizavimo, todėl pareiškimas tenkinamas.
CPK 371 str. numato, kad išnagrinėjus bylą, kurioje procesas atnaujintas, teismas gali priimti naują sprendimą, o ankstesnis teismo sprendimas netenka galios. Naujas sprendimas priimamas bylos dalyje – Pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2017-12-29 sprendimu buvo atmestas, šiuo sprendimu yra tenkinamas - nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Pareiškėjų A. J. ir V. G. tėvas A. G. iki visuotinio žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,50 ha (sklypo Nr. 26) žemės plotus, buvusius (duomenys neskelbtini) kaime.
Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 270, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Priimti naują sprendimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų A. J. ir V. G. tėvas A. G. iki visuotinio žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha (sklypo Nr. 46) ir 4,50 ha (sklypo Nr. 26) žemės plotus, buvusius (duomenys neskelbtini) kaime.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos per šį teismą paduodant apeliacinį skundą gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.