Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. Ž., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir tokios teismo išvados motyvų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetęs ieškinį konstatavo, kad ieškovės reikalavimai buvo pagrįsti, tačiau negali būti tenkinami, kadangi iki bylos išnagrinėjimo atsakovas atliko veiksmus, kurie buvo įvardinti kaip ieškinio dalykas. Kartu teismas sprendė, kad atsakovas veiksmus, kurie buvo įvertinti kaip ieškovės reikalavimo patenkinimas, atliko prieš pat bylos išnagrinėjimą iš esmės, todėl pripažintinas atsakingu už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, kuriuo apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, turinio, atsakovas savo poziciją dėl teismo išvados nepagrįstumo iš esmės grindžia jo procesinių teisių nagrinėjant bylą pažeidimu, kuris galėjo turėti įtakos įrodinėjimo procesui. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir tinkamo teismo proceso principus. Įvertinęs tokią atsakovo poziciją, apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

3.1. Skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pradinėje proceso stadijoje 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo atstovės prašymą išreikalauti papildomus įrodymus iš Nacionalinės žemės tarnybos, o vėliau 2019 m. gegužės 14 d. posėdyje šį prašymą patenkino, tame pačiame posėdyje du kartus skirtingai sprendė klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos atstovų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, apeliacinės instancijos tesimas vertina kaip formalų, negalintį turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dokumentai, kurių išreikalavimo siekė atsakovas, į bylą buvo pateikti, Nacionalinės žemės tarnybos atstovų dalyvavimas procese užtikrintas, o priežasčių, dėl kurių šie prašymai nebuvo patenkinti anksčiau (ar sąlygos prašymams tenkinti egzistavo pradinėje proceso stadijoje, ar atsirado paaiškėjus kokioms nors papildomoms aplinkybėms), vertinimas niekaip nesusijęs su apeliacijos dalyku – teismo sprendimu, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės.

3.2. Kaip nepagrįstas atmetamas ir atsakovo argumentas, kad jam buvo apribotos galimybės pareikšti savo procesinę poziciją. Nors pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo atstovės prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, savo poziciją atsakovas turėjo galimybę išreikšti rašytinių paaiškinimų (argumentų ar samprotavimų) forma (CPK 42 straipsnio 1 dalis), taip pat pats ar per atstovą dalyvaudamas žodiniame civilinės bylos nagrinėjime.

3.3. Atsakovo argumentą, kad jo galimybės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime buvo apribotos, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu. Atstovavimo sutartį su advokato padėjėja K. S. atsakovas sudarė 2018 m. spalio 12 d., tiek atsakovas, tiek ir jo atstovė dalyvavo 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. sausio 17 d., 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžiuose. 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdis atidėtas dėl atsakovo ligos. Į 2019 m. birželio 10 d. teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjusi teisėja, įvertinusi į posėdį atvykusios atsakovo atstovės argumentus, kad atsakovas prieš dvi dienas iki posėdžio buvo sumuštas, bei išanalizavusi jai posėdžio metu teikto medicininio dokumento turinį, konstatavo, jog dokumente neužfiksuotos aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje, bei, įvertinusi aplinkybę, jog posėdyje dalyvauja atsakovo atstovė, nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 min. 10 sek. iki 3 min. 50 sek.). Posėdžio metu po trečiojo asmens atstovės paaiškinimų atsakovo atstovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad pats atsakovas galėtų užduoti klausimus trečiojo asmens atstovei (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 54 min. 30 sek. iki 55 min. 15 sek.). Teismas, suteikdamas galimybę atsakovui užduoti klausimus trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimą atidėjo, pasiūlydamas klausimus užduoti raštu (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 55 min. 15 sek. iki 56 min. 55 sek.). Nurodytų aplinkybių visuma nepatvirtina skundo argumento dėl neteisėtai apribotų atsakovo teisių pagrįstumo.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad paties atsakovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Atsakovas ne tik nesinaudojo teise užduoti klausimus trečiojo asmens atstovams raštu, bet ir, likus nedaug laiko iki paskirtojo 2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio, 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutraukė atstovavimo sutartį su savo atstove, bei pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki tol, kol susiras kitą atstovą. Tenkindamas atsakovo prašymą teismas išaiškino atsakovui pareigą pasirūpinti atstovavimu bei nurodė, kad aptariama atsakovo teisė nėra absoliuti (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 15 sek. iki 7 min. 15 sek.). Kaip matyti iš į bylą pateikto 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymo ir jo priedų turinio, su nauju atstovu atstovavimo sutartį atsakovas sudarė 2019 m. rugpjūčio 29 d. (t. y. teismo posėdžio dieną), tačiau 2019 m. spalio 8 d., t. y. kito posėdžio dieną, teismui buvo pateiktas atstovo pranešimas apie atstovavimo sutarties nutraukimą, prieš tai pateikiant informaciją, kad atsakovas 2019 m. spalio 7 d. sudarė sutartį su kitu atstovu, kuris dėl užimtumo posėdyje dalyvauti negali. Be to, į 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdį neatvyko ir pats atsakovas, nenurodydamas jokių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Šią aplinkybę įvertinęs kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bylos vilkinimą, teismas nusprendė bylą toliau nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant (2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 50 sek. iki 8 min. 00 sek.). Tokios pirmosios instancijos išvados pagrįstumą papildomai patvirtina ir faktas, kad apeliacinį skundą atsakovo vardu teismui pateikė tas pats atstovas, su kuriuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta atstovavimo sutartis buvo nutraukta 2019 m. spalio 8 d., t. y. objektyvių atstovavimo sutarties nutraukimo priežasčių nebuvo, bendradarbiavimas su atstovu tęsėsi ir buvo oficialiai atnaujintas sudarius 2019 m. lapkričio 14 d. atstovavimo sutartį.

3.5. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas nenurodė jokių jo paties neatvykimo į 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdį priežasčių. Ši aplinkybė aiškiai atskleidžia, kad baigiamosiose kalbose atsakovas nedalyvavo savo paties subjektyviu sprendimu, tokiu elgesiu atsisakydamas jam suteiktos procesinės teisės.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat formaliu, nepatvirtinančiu atsakovo teisių pažeidimo, vertina skundo argumentą, kad pozicija dėl reikalavimo įvykdymo buvo pateikta tik baigiamosiose kalbose. Pažymėtina, kad šio argumento pagrindu ieškinys buvo atmestas, t. y., net ir konstatavus ieškovės teisių pažeidimą, įpareigojimas atlikti ieškinio reikalavime nustatytus veiksmus atsakovui nenustatytas, o ieškovė skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė. Kita vertus, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ir prie skundo nepridėjo jokių įrodymų, kurie paneigtų pažeidimo pašalinimo bylos nagrinėjimo metu faktą (pvz., foto nuotraukų, kad kelias yra užtvertas taip pat, kaip buvo užfiksuota bylos medžiagoje, ar pan.).

12. Apibendrindamas nutarties 11 punkte nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo nagrinėjant bylą nėra pagrindas spręsti, jog buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad atsakovas, teikdamas paaiškinimus 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu, pripažino užtvėręs į ieškovei priklausantį žemės sklypą vedantį kelią, kuris buvo naudojamas ilgą laiką. Atsakovo argumentus, kad nurodytas kelias yra jam priklausančiame žemės sklype, nėra viešas ir kiti asmenys neturi teisės juo naudotis, teismas atmetė vadovaudamasis prejudiciniais faktais, nustatytais Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-20-448/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-324-245/2019. Nors nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl kito atsakovo padaryto pažeidimo – kelio užtvėrimo metaline grandine, aiškindamiesi pažeidimo aplinkybes teismai išsamiai pasisakė dėl kelio statuso, kitų asmenų teisių naudotis juo ir savavališko atsakovo elgesio kelią užtveriant. Viena vertus, teisės ginčyti kitoje byloje, kurioje dalyvavo atsakovas, nustatytas aplinkybes įstatymas atsakovui nesuteikia teisės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kita vertus, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, akcentuodamas procesinių normų pažeidimus, argumentų, kuriais būtų ginčijamas teismo išvados dėl atsakovo padaryto ieškovės teisių pažeidimo teisėtumas, atsakovas neteikė, priešingų aplinkybių neįrodinėjo.

14. Nurodytų aplinkybių visuma yra reikšminga sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, CPK 93 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendrosios taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos tenka šaliai, kurios nenaudai priimtas teismo procesinis sprendimas, išimtis, pagal kurią teismas turi atsižvelgti į procesinį šalių elgesį, įvertinti, ar procesinėmis teisėmis buvo naudojamasi ir procesinės pareigos buvo vykdomos tinkamai. Panašaus turinio norma įtvirtinta ir CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis.

15. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamu elgesiu pažeidė ieškovės teises, dėl ko ieškovė turėjo teisę į ieškinio reikalavimo patenkinimą, tačiau prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovas atliko veiksmus, kuriuos teismas įvertino kaip tinkamą pažeidimo pašalinimą, todėl nustatyti atsakovui įpareigojimą pažeidimą pašalinti dar kartą nėra pagrindo. Įvertinęs tokią išvadą šalių procesinio elgesio, turinčio reikšmės skirstant bylinėjimosi išlaidas kontekste, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad ieškovė pagrįstai iniciavo teisminį procesą pareikšdama ieškinį ir, atsakovui ieškinio nepripažįstant, tęsė procesinius veiksmus, kuriems atlikti buvo pasitelktas teisininkas. Kitaip tariant, ieškovės išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu ir atstovavimo paslaugų apmokėjimu, buvo atsakovo netinkamo elgesio pasekmė. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad teismo konstatuotus veiksmus, kuriais buvo šalinamas pažeidimas, atsakovas atliko iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. įvykusio posėdžio, todėl iki tol suteiktos atstovavimo paslaugos bei su jomis susijusios išlaidos negali būti pripažintos nebūtinomis ir perteklinėmis.

16. Teismas pažymi, kad 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdyje patvirtinusi, jog gelžbetoninis stulpas yra pašalintas, ieškovė, kurią atstovavo profesionalus teisininkas, turėjo įvertinti, kad jos reikalavimas gali būti atmestas, bei CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio ir reikalauti, kad teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, priteistų ieškovės turėtų išlaidų atlyginimą iš atsakovo. Tačiau vien faktas, kad ieškovė tokia galimybe nepasinaudojo, niekaip nepaneigia skundžiamo sprendimo išvados, jog atstovavimo išlaidų ieškovė turėjo dėl atsakovo kaltės.

17. Kitaip apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamo sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo ieškovei iš atsakovo. Jeigu ieškovė 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu būtų atsisakius ieškinio tuo pagrindu, kuriuo teismas ieškinį atmetė, t. y. atsakovui įvykdžius ieškinio reikalavimą, teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, būtų grąžinęs ieškovei 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio ir šios sumos tarp šalių nebūtų skirstęs. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, kad 56,25 Eur (75 Eur * 75 proc.) žyminio mokesčio ieškovei iš atsakovo buvo priteista tik dėl to, kad ieškovė ir toliau palaikė savo reikalavimą, kurio pagrįstumas buvo išnykęs, todėl pripažinti atsakovą atsakingu už šių išlaidų susidarymą nėra pagrindo.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė su ieškiniu pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, o 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu pateikė 1 670 Eur atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nors teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje netiksliai nurodė, kad buvo sumokėtas 175 Eur žyminis mokestis, bendrą iš atsakovo priteistą sumą apskaičiavo tinkamai (1 670 Eur + 75 Eur = 1 745 Eur). Iš šios sumos atėmus nutarties 17 punkte nurodytą 56,25 Eur žyminio mokesčio dalį, kurios priteisimo iš atsakovo ieškovė neturi teisės reikalauti, ieškovei priteista suma mažinama iki 1 688,75 Eur (1 745 Eur – 56,25 Eur).

19. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos (1 670 Eur) yra nepagrįstai didelės. Tokį argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta dėl kelių priežasčių. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Maksimali už 2018 m. trečiąjį ketvirtį pateiktą ieškinį priteistina suma apskaičiuotina taip: 895,20 Eur * 2,5 * 80 proc. = 1 790,40 Eur. Ši suma yra kelis kartus mažesnė už ieškovės faktiškai advokato padėjėjai sumokėtą 500 Eur sumą, o kartu ir didesnė už bendrą ieškovės išlaidų sumą. Be to, ši aplinkybė leidžia spręsti, kad, pasikeitus atstovui, papildomos 360 Eur (90 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir 270 Eur už konsultaciją) išlaidos, negali būti vertinamas kaip nebūtinos ir nepagrįstos. Pažymėtina ir tai, kad naujai į bylą įstojęs atstovas teikė teismui 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą, neskaitant posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, dalyvavo 5 posėdžiuose (2019 m. sausio 17 d., 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. birželio 10 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d.). Nors bendra posėdžių trukmė sudarė apie 4 val., t. y. daugiau, nei advokato ataskaitoje nurodytas laikas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad papildomas laikas buvo reikalingas pasirengti kiekvienam teismo posėdžiu. Kartu akcentuotina, kad teismo posėdžių skaičiui reikšmingos įtakos turėjo ir atsakovo procesinis elgesys. 2019 m. kovo 19 d. byla nebuvo nagrinėjama atsakovui neatvykus į posėdį dėl ligos. 2019 m. birželio 10 d. bylos nagrinėjimas atidėtas siekiant suteikti galimybę į posėdį neatvykusias atsakovui užduoti klausimus trečiojo asmens atstovei. 2019 m. rugpjūčio 29 d. byla nebuvo nagrinėjama, kadangi atsakovas nepasirūpino tinkamu atstovavimu.

20. Pabrėžtina ir tai, kad akcentuodamas ginčo nesudėtingumą, atsakovas vien už apeliacinio skundo surašymą atstovui sumokėjo 1 210 Eur, t. y. sumą, viršijančią 2/3 ieškovės išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovės išlaidos už atsiliepimo į skundą surašymą buvo daugiau nei dvigubai mažesnės (600 Eur).

21. Apibendrindamas nutarties 19–20 punktuose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, todėl konstatavęs, jog išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas šių išlaidų atlyginimą pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant nuo 1 745 Eur iki 1 688,75 Eur.

23. Kadangi ieškovei priteista atstovavimo išlaidų atlyginimo suma buvo sumažinta apie 3,2 proc. (100 proc. – (1 688,75 Eur / 1 745 Eur), teismas sprendžia, kad atsakovas turi teisę į 38,72 Eur (1 210 Eur *3,2 proc.), o ieškovė – į 580,80 Eur (600 Eur * 96,8 proc.) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Vadovaujantis ekonomiškumo principu šias sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovo priteisiama 542,08 Eur (580,80 Eur – 38,72 Eur) suma.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti, ieškovei A. D. iš atsakovo A. Ž. priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą sumažinant nuo 1 745 Eur iki 1 688,75 Eur.

Priteisti ieškovei A. D. iš atsakovo A. Ž. 542,08 Eur atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.