Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus atstovei D. Š.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., jo gynėjai advokato padėjėjai K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-690-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas administracine tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-690-2018 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. gegužės 15 d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nėra pravažiavimo galimybių valstybinėje žemėje esančiu vietinės reikšmės keliu, kuris įsiterpęs į A. Ž. ir D. Ž. privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vietinės reikšmės vidaus kelias buvo užtvertas rakinama grandine, ant važiuojamosios kelio dalies pastatyti žemės ūkio padargai, pravažiavimo galimybių (bendro naudojimo kelio dalimi) patikrinimo metu nebuvo. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais A. Ž. galimai savavališkai užėmė valstybinės žemės dalį, sudarė kliūtis kitiems asmenims patekti į jų privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, trukdant jiems naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir tuo jis padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. ir jo gynėja advokato padėjėja K. S. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Gynėja nurodė, jog ginčijamas Institucijos 2018 m. lapkričio 19 d. Nutarimas, administracinės nuobaudos pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį paskyrimas bei visos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu A. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs minėtą administracinį nusižengimą. Nutarime nurodyta, kad A. Ž. galimai savavališkai užėmė valstybinės žemės dalį ir sudarė kliūtis kitiems asmenims patekti į savo žemės sklypus, trukdant naudoti žemę pagal nustatytą jos paskirtį. A. Ž. nesutinka su nustatytu pažeidimu, nes mano, kad Institucija nepagrįstai nurodė, kad jo žemės sklype esantys vidaus keliai yra valstybinė žemė. Dokumentuose, kuriais remiasi Institucija, nėra nurodyta, kad vidaus keliai, esantys A. Ž. žemės sklype, yra valstybinė žemė, A. Ž. neaišku, kur tas valstybinis kelias prasideda, kur baigiasi ir kokios to kelio koordinatės. 2013 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, kai buvo dalijamas nuosavybės teise atkurtas žemės sklypas A. Ž. motinai M. Ž. ir O. P. Institucija nurodė, kad tas kelias, dėl kurio kilo ginčas, yra A. Ž. žemės sklype. Dėl to jau nuo 2013 metų A. Ž. turėjo pagrindą manyti, kad ta žemės dalis, kurią Institucija laiko valstybine žeme, yra jo privačios nuosavybės žemė, kadangi toje žemės dalyje nėra nustatytas nei servitutas, nei pažymėta kitokios paskirties žemėnauda, kad būtų galima manyti, jog A. Ž. privačios nuosavybės sklype yra įsiterpusi valstybinė žemė. Institucijos Nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes A. Ž. asmeninės nuosavybės sklype nėra žemės dalies, priklausančios valstybei. Dėl šių priežasčių gynėja prašė Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Liudytoja V. B. teisme parodė, kad nagrinėjamu atveju žemės patikrinimas buvo inicijuotas dėl Institucijoje gautų prašymų. Į įvykio vietą ji važiavo viena. Į patikrinimą nebuvo privaloma kviesti suinteresuotus asmenis, todėl A. Ž. ir nebuvo kviestas. Atliekamo patikrinimo metu ji nusprendė, kad tai yra valstybinės žemės dalis pagal nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus ir 1999 metų žemėtvarkos projekto planą. Prieš išvykdama į patikrinimo vietą, ji atsispausdino tos dienos registro išrašą, iš kurio matėsi, kad nėra atlikti kadastriniai matavimai. Nuvykusi į vietą, prie A. Ž. žemės sklypo ji rado vienintelį žvyruotą kelią, kurio trajektorija atitiko kelio trajektoriją, pažymėtą abrise ir privatizavimo dokumentuose. Ten buvo vienintelis kelias ir jis buvo užtvertas rakinama grandine. Kad tai buvo rakinama grandinė, ji nusprendė vizualiai apžiūrėjusi ir ją nufotografavusi. Nurodė, kad buvo atlikti du patikrinimai, abiejų patikrinimų metu ginčo kelias buvo užtvertas grandine, o 2018 m. rugsėjo 21 d. tas kelias dar buvo užstatytas ir žemės ūkio padargais. Šiuo atveju valstybinės žemės sklypo ribos yra tik preliminarios ir tik preliminariai nurodyta, kad privačioje žemėje yra įsiterpusi valstybinės žemės dalis. Kelio pločio ji nematavo, tikrino tik pravažiavimo galimybes. Privataus žemės sklypo savininkas privalo užtikrinti tinkamą savo žemės sklypo naudojimą, šiuo atveju, jeigu žemės sklypas suformuotas tik preliminariais matavimais ir yra nurodyta, kad jame yra įsiterpusi valstybinės žemės dalis, tokio žemės sklypo savininkas turi būti įsitikinęs, kad jis tinkamai naudoja savo privačią žemę. Į privatų žemės sklypą įsiterpęs kelias matosi ir ortofoto medžiagoje. Tiek kelių schemoje, tiek privatizavimo dokumentuose, tiek žemėtvarkos konfigūravimo dokumentuose yra numatyta kelio trajektorija. Iš žemės sklypo ribų paženklinimo akto matyti, kad kelias yra valstybinėje žemėje, iš kontūrų išskaičiavimo formos matyti, kad yra nurodytas įsiterpęs valstybinės žemės kontūras. Atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu jai nekilo abejonių dėl to, kad nėra galimybių pravažiuoti keliu, esančiu įsiterpusioje valstybinėje žemėje. Patikrinimo metu pravažiavimas buvo užtvertas grandine. Po atlikto patikrinimo A. Ž. buvo pakviestas į Instituciją, ten supažindintas su dokumentais, jis pateikė rašytinius paaiškinimus. Valstybinės žemės vieta buvo nustatyta vizualiai, pagal abrisą ir projekto planą. Vizualiai nustatė, kad rakinama grandine buvo užtverta visa važiuojamoji kelio dalis, o grandinės uždėjimas jau yra apribojimas, net jeigu ta grandinė ir nerakinama. Valstybine žeme pravažiavimas turi būti visiškai laisvas visiems. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje esantis kelias buvo nustatytas remiantis žemės sklypo planu, žemės sklypo abrisu, kontūrų skaičiavimo forma, esančia žemės nuosavybės atkūrimo byloje, žemės sklypo paženklinimo parodymų aktu, 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projekto planu bei kelių išdėstymo schema. Pagalbiniam darbui buvo naudojama ortofomedžiaga, kuri yra nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, visais jų priedais bei A. Ž. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 18093149831 medžiaga, matyti, jog skundžiamu Nutarimu A. Ž. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 300 Eur dydžio baudą už tai, kad 2018 m. gegužės 15 d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nėra pravažiavimo galimybių valstybinėje žemėje esančiu vietinės reikšmės keliu, kuris įsiterpęs į A. Ž. ir D. Ž. privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vietinės reikšmės vidaus kelias buvo užtvertas rakinama grandine, ant važiuojamosios kelio dalies pastatyti žemės ūkio padargai, pravažiavimo galimybių (bendro naudojimo kelio dalimi) patikrinimo metu nebuvo. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais A. Ž. galimai savavališkai užėmė valstybinės žemės dalį, sudarė kliūtis kitiems asmenims patekti į jų privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, trukdant jiems naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Tiek skunde, tiek teisme A. Ž. bei jo gynėja teigė, kad minėtame jam priklausančiame žemės sklype nėra įsiterpusios valstybinės žemės – bendrojo naudojimo kelio, jo žemės sklypas nėra apsunkintas jokiais kelių servitutais ar pan. Šiuos A. Ž. bei jo gynėjos skundo motyvus bei argumentus nekvestionuojamai paneigia teismui pateikta bei žemiau aptariama bylos medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog A. Ž. ir D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 47,9800 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) (Nusižengimo byla, b. l. 6 – 8).

Institucija, gavusi rašytinius prašymus-pareiškimus, turėdama tikslą patikrinti, ar yra pravažiavimo galimybė bendrojo naudojimo keliu, 2018 m. gegužės 15 d. atliko valstybinės žemės dalies, kuri teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta kaip bendras naudojimo kelias ir yra įsiterpusi privačiame Žemės sklype, priklausančiame A. Ž. ir D. Ž., patikrinimą bei surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-14-(14.2.73). Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nurodytoje vietovėje esantis 4 metrų pločio vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris neįskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, yra užtvertas metaline grandine (grandinė užrakinta spynomis). Patikrinimo metu nustatyta, jog nėra jokių pravažiavimo galimybių valstybinėje žemėje esančiu bendro naudojimo keliu. Buvo nustatytas pažeidimas – galimai savavališkai užimta valstybinės žemės dalis, kuri skirta pravažiavimui. Patikrinimo metu buvo padarytos ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas grandine užtvertas bendro naudojimo kelias (Nusižengimo byla, b. l. 66 – 69).

Pažymėtina, jog iš teismui pateiktų Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo rengimo dokumentų (abrisas, žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas) matyti, kad į A. Ž. Žemės sklypą yra įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, t. y. įsiterpusi 4 metrų pločio valstybinės žemės juosta, skirta bendram naudojimui ir šis valstybinės žemės plotas į A. Ž. Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas. O. P. ir M. Ž. sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, abrise sutartiniais ženklais yra pažymėti šiuos žemės sklypus kertantys keliai. Šį abrisą pasirašė O. P. ir A. Ž. (Skundo byla, b. l. 8; Nusižengimo byla, b. l. 74).

Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo 1998 m. kovo 3 d. akto 9 punkte nurodyta, kad Žemės sklypą kertantys 4 metrų pločio bendro naudojimo keliai į sklypo plotą neįskaičiuoti. Žemės sklype įsiterpęs O. K. asmeninis ūkis (3,30) ir V. Č. asmeninis ūkis (0,70 + 0,56). Šį aktą pasirašė O. P. ir M. Ž. (Nusižengimo byla, b. l. 76).

1998 m. kovo 17 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (žemės naudotojai – O. P. ir A. Ž.) pažymėta, kad Žemės sklype (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio naudmenos – 50,85 ha, pastatai, kiemas – 1,75 ha, keliai –, žuvininkystės tvenkiniai –, vandenys (išskyrus ežerus) – 0,46 ha, miškai – 4,48 ha, iš viso ūkio valdoje – 57,54 ha. Kadangi šioje eksplikacijoje nėra nurodyta, kad Žemės sklype yra keliais užimtų žemės plotų, kurie būtų įskaičiuoti į bendrą Žemės sklypo plotą (57,54 ha), todėl pagrįstai sprendžiama, kad kelias yra valstybinėje žemėje. Tai patvirtina ir formoje Nr. 12 nurodytas įsiterpusio kontūro (bendro naudojimo keliai) plotas – 0,73 ha (Nusižengimo byla, b. l. 20, 75).

1998 m. balandžio 6 d. grąžinamo natūra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane (M 1:10 000) sutartiniu ženklu yra pažymėti į šį žemės sklypą įsiterpę du bendro naudojimo keliai. Šį planą pasirašę O. P. ir A. Ž. (Skundo byla, b. l. 9; Nusižengimo byla, b. l. 77).

1999 metų ir 2002 metų Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukos patvirtina, kad per Žemės sklypą (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) veda 4 metrų pločio bendro naudojimo keliai, apie bendro naudojimo kelių egzistavimą patvirtina ir Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema (Skundo byla, b. l. 11, 12, 15, 78, 79; Nusižengimo byla, b. l. 21 – 22, 30, 31, 35).

Teismo vertinimu, pirmiau aptarti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad į Žemės sklypą yra įsiterpusi valstybinė žemė – bendrojo naudojimo kelias. Nors tiek A. Ž., tiek ir jo gynėja teisme apeliavo į tai, jog nėra aišku, kur minėtame jo Žemės sklype prasideda ir pasibaigia tas įsiterpęs valstybinis kelias bei kokios jo koordinatės, tačiau atsižvelgiama į Institucijos pagrįstą pažymėjimą, jog nei A. Ž. Žemės sklypui, nei į šį sklypą įsiterpusiai valstybės žemei (kelias) nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl ir nėra nustatytos tikslios ginčijamo kelio koordinatės. Dėl to ir nustatinėjant valstybinio kelio buvimą bei jo trajektoriją A. Ž. Žemės sklype, buvo teisėtai ir pagrįstai vadovautasi aukščiau aptartais jo nuosavybės teisių atkūrimo rengimo dokumentais.

Skunde ir teisme A. Ž. bei jo gynėja akcentavo, jog pati Institucija abejoja, ar jis tikrai padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, kadangi tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Nutarime aprašant nusižengimo esmę, yra pavartotas žodis „galimai“. Šiuo atveju teismas sutinka su Institucijos atsikirtimu į šį pažeidėjo skundo argumentą ir konstatuoja, kad žodžio „galimai“ vartojimas administracinio nusižengimo protokole ir Nutarime turėtų būti vertinamas plačiuoju aspektu kaip rašymo apsirikimas, kuris turėtų būti pašalintas iš Nutarimo. Šio žodžio pašalinimas iš Nutarimo Nutarimo esmės nepakeis.

Aukščiau aptarti įrodymai leidžia nekvestionuojamai teigti, jog A. Ž. savavališkai užėmė valstybinę žemę ir tuo jis padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skundžiamame Nutarime Institucija teisingai ir pagrįstai nustatė, jog A. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 35, 36 straipsniai). Teismas pažymi, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. Skundžiamu Nutarimu A. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, t. y. 300 Eur. Teismo vertinimu, toks baudos dydis A. Ž. parinktas teisėtai, pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas jį charakterizuojančias aplinkybes bei laikantis imperatyvių ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, todėl ją mažinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagristai A. Ž. pripažino kaltu padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą.

Teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama A. Ž. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai A. Ž. paskyrė administracinę nuobaudą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir A. Ž. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-690-2018, kuriuo A. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir A. Ž. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui grąžinti A. Ž. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 18093149831.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.