Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. (toliau – A. Ž.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 22 d. nutarties A. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. Ž. skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde A. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismo išvados, kad jo veikoje yra ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių yra nepagrįstos, kadangi jo veiksmuose nėra minėtame straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties – tyčinės kaltės formos, todėl jam administracinė atsakomybė kilti negali. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei dėl apelianto kaltės nebuvimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinant įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu.

8. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas.

9. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad byloje pakako duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada tvirtina, kad nežinojo arba negalėjo žinoti, kad valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. A. Ž. teigimu šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys: UAB „Ž.“ kadastrinis matavimas, Institucijos 2018 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 2SD-6268-(14.2.104.) „Dėl prašymo“, Alytaus rajono savivaldybės 2018 m. birželio 26 d. raštas Nr. K26-2198 „Dėl privažiavimo prie sodybos“, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo 2019 m. vasario 26 d. raštas Nr. 20043275 „Dėl duomenų pateikimo“.

10. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apylinkės teismas, sutikdamas su Institucijos nutarimu, kuriuo A. Ž. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, rėmėsi žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 2ŽN-14-(14.2.73), iš kuriame esančių duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 15 d. buvo atliktas valstybinės žemės dalies, kuri teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta kaip bendras naudojimo kelias ir yra įsiterpusi privačiame žemės sklype, kuris priklauso A. Ž. ir D. Ž., patikrinimas. Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nurodytoje vietovėje esantis 4 metrų pločio vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą yra užtvertas metaline grandine, o grandinė užrakinta spynomis. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad valstybinėje žemėje esančiame minėtame bendro naudojimo kelyje nėra jokių pravažiavimo galimybių. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir kitais byloje esančiais dokumentais: abrisu, žemės sklypo planu, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu. Minėti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad į A. Ž. žemės sklypą yra įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias – valstybinės žemės juosta, skirta bendram naudojimui ir šis valstybinės žemės plotas į A. Ž. žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. O. P. ir M. Ž. sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, abrise (b. l. 74) sutartiniais ženklais yra pažymėti šiuos žemės sklypus kertantys keliai. Minėtą abrisą pasirašė O. P. ir A. Ž.. Administracinio nusižengimo byloje esančio 1998 m. kovo 3 d. grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto (b. l. 76) 9 punkte nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypą kertantys 4 metrų pločio bendro naudojimo keliai į minėto žemės sklypo plotą nėra skaičiuoti. Šį aktą pasirašė O. P. ir M. Ž.. Administracinio nusižengimo byloje esančioje žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, kurioje nustatyta, kad žemės naudotojai yra O. P. ir A. Ž. nurodyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės ūkio naudmenos – 50,85 ha, pastatai, kiemai – 1,75 ha, keliai – nėra, žuvininkystės, tvenkiniai – nėra, krūmai – nėra, pelkės – nėra, vandenys (išskyrus ežerus) – 0,46 ha, miškai – 4,48 ha, t. y. iš viso ūkio valdoje – 57,54 ha. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad tai, jog šioje eksplikacijoje nėra nurodyta, kad žemės sklype yra keliais užimtų žemės plotų, kurie būtų įskaičiuoti į bendrą žemės sklypo plotą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kelias yra valstybinėje žemėje. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti forma Nr. 12 (b. l. 75), kurioje nurodyta, kad įsiterpusio kontūro – bendro naudojimo kelių plotas minėtame sklype yra 0,73 ha. O. P. bei A. Ž. yra pasirašę ir administracinio nusižengimo byloje esantį 1998 m. balandžio 6 d. grąžinimo natūra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (M 1:10000) (b. l. 77), kuriame sutartiniu ženklu pažymėti į šį žemės sklypą įsiterpę du bendro naudojimo keliai. Apylinkės teismas taip pat rėmėsi byloje esančiomis 1999 metų ir 2002 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukomis bei Vietinės reikšmės kelių tinklo žemėtvarkos schema, iš kurių matyti, kad žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kerta 4 metrų pločio bendro naudojimo keliai. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aukščiau aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog į A. Ž. nuosavybės teise priklausantį sklypą yra įsiterpusi valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias. Minėti duomenys taip pat patvirtina tai, kad A. Ž. žinojo aplinkybę, jog jo sklype esantis bendro naudojimo kelias yra valstybinė žemė. Apygardos teismas, išanalizavęs apeliaciniame skunde nurodytus dokumentus, kuriais, pasak apelianto, nepagrįstai nesirėmė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Byloje nebuvo kilęs ginčas dėl to, kad buvo užtvertas vietinės reikšmės kelias. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad bendro naudojimo kelias, kurį grandine užtvėrė A. Ž., buvo ne jam priklausančiame žemės sklype, o valstybinėje žemėje ir apeliantas apie šio kelio egzistavimą žinojo, todėl pagrįstai konstatuota, kad nusižengimas padarytas tyčia.

11. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis buvo nubaustas ne tik už tai, kad užtvėrė valstybinėje žemėje, įsiterpusioje jo žemės sklype, esantį bendro naudojimo kelią, bet ir už ant važiuojamosios kelio dalies pastatytus žemės ūkio padargus. A. Ž. taip pat atkreipia dėmesį, kad nors minėtame akte nurodoma, kad kelias užtvertas rakinama grandine, tačiau jo teigimu, grandinė niekada rakinama nebuvo. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas A. Ž. nubaudė už tai, kad jis savavališkai užėmė valstybinę žemę, užtverdamas bendro naudojimo kelią grandine. Tai, kad ant važiuojamosios kelio dalies buvo pastatyti žemės ūkio padargai, ar tai, kad grandinė buvo rakinama ar ne, yra visiškai nereikšminga, kadangi vertinant byloje surinktus įrodymus buvo pagrįstai nustatyta, kad A. Ž. padarė administracinį nusižengimą – bendrojo naudojimo kelią užtvėrė grandine. Tai, ar grandinė rakinama ar ne, teisinės reikšmės neturi, kadangi ant bendro naudojimo kelių negali būti dedami užtvarai ar grandinės.

12. Apelianto teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad į jo žemės sklypą yra įsiterpusi valstybinė žemė, kurioje yra bendro naudojimo kelias, tačiau nei apelianto žemės sklypui, nei į šį sklypą įsiterpusiai valstybės žemei (keliui) nėra atlikti kadastriniai matavimai, todėl nėra nustatytos tikslios ginčijamo kelio koordinatės. Apygardos teismas konstatuoja, kad atsižvelgdamas į apelianto ir apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi aukščiau ir šioje nutartyje aptartais dokumentais, o ta aplinkybė, kad žemei (keliui) neatlikti kadastriniai matavimai, nešalina A. Ž. atsakomybės. Teismas pažymi, kad būdamas žemės sklypo savininkas A. Ž. privalėjo elgtis rūpestingai ir prieš užtverdamas kelią įsitikinti, kokioje žemėje yra bendro naudojimo kelias, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog jis savavališkai užėmė valstybinę žemę ir taip padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. priimta skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde A. Ž. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius dokumentus ir pagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo A. Ž. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.