Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė B. T. 2014-12-01 priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skolininkės A. M. prašymo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 str. 2 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Patvarkymą antstolė motyvuoja tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-902-253/2013 skolininkės A. M. skundą antstolei B. T. atmetė, išaiškindamas, kad pareiškėjos A. M. atsakomybė už palikėjo skolas yra apribota pagal apyrašą paveldėto turto verte, o ne konkrečiu paveldėtu turtu. Skolininkė paveldėjo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekė 348659,00 Lt bei kitą turtą, kurio vertė - 20241,39 Lt. Taigi skolininkė A. M. po V. Š. mirties paveldėjo turto už 368900,39 Lt, o pagal mirusiojo V. Š. prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams yra sumokėjusi 235350,73 Lt, todėl atsakomybė už palikėjos skolas nėra pasibaigusi. Pareiškėjos A. M. prašymas priteisti iš antstolės B. T. bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-15 vykdomąjį raštą Nr. 2-1240-323/2012 dėl 60000 Lt skolos, 10 procentų metinių palūkanų nuo 60000 Lt sumos ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojo V. V. naudai. Pareiškėja A. M. 2011-01-31 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu priėmė palikėjo V. Š. palikimą pagal antstolio 2011-01-06 sudarytą turto apyrašą. 2012-12-04 paveldimo turto apyrašas buvo papildytas bei 2012-12-07 pareiškėjai išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas.

CK 5.53 str. 1 d. nustatyta imperatyvi taisyklė, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. M. priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Ginčas byloje kyla dėl to, ar įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu ar paveldėto turto verte.

Visų pirma pastebėtina, kad jau pačioje CK 5.53 str. 1 d. nurodyta, jog įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu, bet ne formalia paveldėto turto verte. Antra, tokios pačios pozicijos laikosi ir tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo 2014-10-21 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-433/2014.

Šioje byloje LAT konstatuoja, pirma, kad antstolės ir V. V. nurodomos nutartys buvo priimtos kitais klausimais: byloje Nr. 3K-3-66/2012 buvo sprendžiama dėl palikimo priėmimo, paduodant pareiškimą notarui; byloje Nr. 3K-3-108/2011 buvo sprendžiami termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos, taip pat solidariosios pareigos perėjimo prievolės šalių įpėdiniams klausimai. Nurodytose nutartyse CK 5.53 str. 1 d. nuostata, reglamentuojanti įpėdinių, priėmusių palikimą pagal turto apyrašą, ribotą atsakomybę už palikėjo skolas, nėra išsamiai ir detaliai analizuota, nutarčių motyvai dėl palikėjo atsakomybės pagal CK 5.53 str. 1 d. tik paveldėto turto verte nėra esminės, lemiančios bylų baigtį pagal tas faktines aplinkybes, išvados, o yra tik papildomai, inter alia, vartojamos motyvavimo aplinkybės. Antra, LAT išaiškino, kad CK 5.53 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma aiškintina taip, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu (LAT 2014-10-21 nutartis civ. byloje 3K-3-433/2014), tai reiškia, jog įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t.y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. CK 5.53 str. 5 d. 1 p. nuostata, kad turto apyraše, be kita ko, turi būti nurodytas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti, neteikia pagrindo CK 5.53 str. 1 d. nuostatą aiškinti taip, kad pagal ją atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėtu turtu, o paveldėto turto verte (LAT 2014-10-21 nutartis civ. byloje 3K-3-433/2014). Priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, LAT 2014-10-21 nutartyje civ. byloje 3K-3-433/2014 formuoja abstrakčią CK 5.53 str. 1 d. aiškinimo taisyklę, o ne ad hoc taisyklę toje vienoje byloje, todėl ši taisyklė taikytina ir nagrinėjamu atveju.

Kita vertus, net ir teigiant, jog įpėdinis turėtų atsakyti paveldėto turto verte, nagrinėjamu atveju pareiškėja ir atsakė paveldėto turto verte. Tai, kad notaras paveldimo turto apyraše nurodė didesnę pareiškėjos nekilnojamojo turto vertę, dar nereiškia, kad ši vertė yra nustatyta teisingai. Notaras nėra asmuo, įgaliotas, kompetentingas ir turintis teisę atlikti turto vertinimą išieškojimo tikslais. Notaras turtą įvertina formaliai, atsižvelgdamas į paveldėtojo nurodytas aplinkybes arba į turto vertę, nurodytą nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, kaip nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Tačiau nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodoma tik vidutinė, o ne konkreti konkretaus turto vertė, be to, ši vertė nustatoma ne priverstinio skolų išieškojimo tikslu, o valstybės mokesčių už nekilnojamąjį turtą nustatymo klausimams spręsti.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 1 d.). Pareiškėjos nekilnojamąjį turtą iš varžytynių pardavė antstolė R. V.. Kadangi nei dėl turto vertės, nei dėl varžytynių akto skundų nebuvo (Swedbank, AB, būdamas didžiausiu kreditoriumi ir įkaito naudos gavėju neabejotinai būtų skundęs netinkamos vertės nustatymą), piniginės lėšos jau paskirstytos, nėra pagrindo teigti, kad parduoto turto vertė yra didesnė, nei suma, už kurią turtas buvo parduotas. Parduoto pareiškėjos nekilnojamojo turto vertė ir yra ta kaina, už kurią kažkas pageidavo parduodamą turtą įsigyti. Įstatymų nustatyta tvarka realizavus pareiškėjos turtą pareiškėjos, kaip įpėdinės, atsakomybė už palikėjo skolas paveldėtu nekilnojamuoju turtu pasibaigė. Realizavus šį turtą antstolė R. V. pervedė antstolei B. T. 40186,78 Lt (v.b.l. 194), t.y. iš paveldėto nekilnojamojo turto buvo gauta ši suma. Kito, neįkeisto, turto pareiškėja paveldėjo už 20241,39 Lt (v.b.l. 160-161). Vadinasi pareiškėja iš viso, neskaitant hipotekos kreditoriui išmokėtos sumos, paveldėjo turto už 60428,17 Lt. Sprendžiant iš vykdomojoje byloje esančių išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų, ši suma taip pat buvo išieškota (ir netgi viršyta) iš pareiškėjos darbo užmokesčio, kadangi vien tik skolos buvo išieškota 60000,00 Lt.

Būtent išieškant skolas iš įpėdinio paveldėtų piniginių sumų ar turto, kurių fiziškai nebėra arba neįmanoma rasti ir realizuoti, ir taikytina kai kuriose senesnėse antstolės ir suinteresuoto asmens nurodytose LAT bei Klaipėdos apygardos teismo nutartyse naudota sąvoka – atsakyti paveldėto turto verte. Beje, Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-17 nutartis civ. byloje Nr. 2S-902-253/2013 priimta dar iki LAT 2014-10-21 nutarties civ. byloje 3K-3-433/2014 priėmimo, taigi, LAT išaiškino CK 5.53 str. 1 d. taikymą vėliau. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-17 nutartyje civ. byloje Nr. 2S-902-253/2013 sąvoka – atsakyti turto verte – vartojama ne kalbant apie pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, o apie kitą, neįkeistą pareiškėjos 20241,39 Lt vertės turtą, kuris buvo paveldėtas, tačiau kreditorių ir antstolių neperimtas, t.y. iš esmės dingęs. Todėl Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-17 nutartį priėmė konstatuodamas, kad išieškojimas galimas iš asmeninio pareiškėjos turto (darbo užmokesčio) pagal apyrašą apsiribojant paveldėto 20241,39 Lt turto verte, bet ne viso turto verte. Tuo pačiu pripažintina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu.

Dėl tariamai per maža (500 Lt) kaina parduoto automobilio pastebėtina, kad nežinoma nei automobilio būklė, nei tai, ar jis buvo eksploatuotinas pardavimo metu, todėl suinteresuoto asmens teiginys apie jo ženkliai didesnę vertę nėra įrodytas. Be to, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti(actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.).

Vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja jau atsakė visu savo paveldėtu turtu palikėjo kreditoriams, todėl vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas pilnai įvykdytu, o vykdomoji byla turi būti užbaigta.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad antstolio veiksmai skundžiami pagrįstai, antstolis netinkamai aiškina vykdymo procesą reglamentuojančias bei materialines civilinės teisės normas, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą.

Ypatingojoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos A. M. ir antstolės B. T. bei suinteresuoto asmens V. V. interesai byloje yra priešingi – antstolė ir suinteresuotas asmuo siekia, kad pareiškėjos skundas būtų atmestas, suinteresuoto asmens V. V. suinteresuotumas bylos baigtimi skiriasi nuo pareiškėjos A. M. – viena šalis siekia tęsti vykdomosios bylos vykdymą, o antroji siekia vykdomąją bylą užbaigti. Antstolės pozicija vykdomojoje byloje akivaizdžiai prieštarauja teisiniam reguliavimui bei LAT praktikai išnagrinėtu klausimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš antstolės B. T. bei suinteresuoto asmens V. V. priteistina po 43,44 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų patenkinti.

Panaikinti antstolės B. T. 2014-10-31 patvarkymą Nr. S-14040389 „Dėl skolininkės A. M. 2014-10-17 prašymo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę B. T. užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei vykdomąjį dokumentą, kaip įvykdytą, grąžinti jį išdavusiai institucijai.

Priteisti A. M. po 43,44 EUR bylinėjimosi išlaidų iš antstolės B. T. ir V. V..

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.