Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1462-952/2014, pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LESTO“ dėl darbdavio įsakymo pripažinimo neteisėtu, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „LESTO“ prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo paskyrimo pagrįstumo, teisėtumo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 1999-05-14 tarp ieškovo A. J. ir atsakovės AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (susijungus AB Rytų skirstomiesiems tinklams ir AB Vakarų skirstomiesiems tinklams dabartinis pavadinimas AB „LESTO“) sudaryta darbo sutartis, kuri pakeista 2011-04-21 susitarimu dėl darbo sutarties pakeitimo Nr. 2929. Sutarties pagrindu ieškovas A. J. nuo 1999-05-14 pradėjo dirbti pas atsakovą Šiaurės regiono klientų aptarnavimo departamento Radviliškio klientų aptarnavimo centro Radviliškio elektros apskaitos grupės inžinieriaus pareigose (11-13 b. l.). Pateikta ieškovo pareiginė instrukcija ( b.l. 42-45,88-90). 2011-09-19 ieškovas pasirašytinai supažindintas su AB „LESTO“ darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis 2011-08-29 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 256 (22-30, 82-87,100 b. l.). 2013-12-03 ieškovas supažindintas su AB „ LESTO“ generalinio direktoriaus 2013-11-22 įsakymu Nr. 228 „Dėl elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų surašymo ir nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ (91-100,192 b. l.). 2014-06-17 Darbo inspekcijos raštas dėl supažindinimo su pareigybių aprašymais (101-103 b.l.). Byloje pateiktas 2014 m. gegužės, birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ( 20 b.l.). 2014-05-09 17.10 val. AB „LESTO“ Radviliškio dispečerinės budinčiam dispečeriui telefonu paskambinusi moteris pranešė, kad AB „LESTO“ darbuotojas A. 2014-05-08 11 val., patikrinęs (duomenys neskelbtini) esančio namo elektros apskaitą, reikalauja iš vartotojos atlygio už neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nuslėpimą. 2014-05-13 paaiškinime B. I. nurodė, kad 2014-05-08 11.10 val. jai paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškvietė ją į namus iš darbo dėl neteisėto elektros pasijungimo. Grįžusi namo, sutiko elektriką A., kuris paaiškino, kad bauda bus iki 1000,00 Lt. Jis viską užfiksavo mobiliuoju telefonu, uždarė elektros dėžutę ir liepė laukti jo kitą dieną apie 9.30 val., tada žadėjo surašyti protokolą. 2014-05-09 vėl atvyko tas pats elektrikas, suskaičiavo elektros lizdus ir pasakė, kad bauda bus apie 8000,00 Lt. B. I. paprašė palaukti iki vakaro, kol grįš vyras. Elektrikas pasakė, kad apie šį faktą dar niekam nepranešė ir viską pasižymėjo tik sau. Pabaigęs viską skaičiuoti, gavo sumą apie 9800,00 Lt. Elektrikas užrašė savo telefono numerį, užsirašė namo numerį ir liepė jį per savaitgalį susirasti, nes jis šiandien išvažiuoja į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Išeidamas patikino, kad tai nekainuos nei 4000,00 Lt nei 3000,00 Lt. Ji suprato, kad tas elektrikas siūlo „tartis“. Grįžusi į darbą, viską papasakojo mamai. Po to, ji paskambino tam elektrikui jo nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini) ir jis pasakė, kad viską paskaičiavo ir tai kainuotų 2400,00 Lt, bet kadangi tai padaryta buvo netyčia, tai reikalas bus nutylėtas už 2000,00 Lt. Vėliau mama paskambino į AB „LESTO“ ir pranešė apie tai (114-115 b. l.). Byloje pateiktas telefoninio pokalbio įrašas ( 153 b.l.). 2014-05-15 atsakovės atstovas pareikalavo ieškovo pateikti raštišką paaiškinimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo (17 -18,136,137 b. l.). Ieškovas A. J. 2014-05-14 ir 2014-05-16 pateikė raštiškus paaiškinimus. Ieškovas savo paaiškinimuose nurodė, kad 2014-05-09 patikrino (duomenys neskelbtini) esantį namą ir nustatė elektros energijos vartojimo pažeidimus, tačiau neturėjo su savimi aktų, todėl turėjo atvažiuoti kitą dieną surašyti aktą. Aktą surašė 2014-05-12. 2014-05-09 Pašušvio miestelyje prie jo privažiavo moteris ir pradėjo siūlyti tartis, siūlė atsilyginti pinigais už tai, kad nebūtų rašomas aktas. Tačiau jis nesutiko (34-40, 104-110,47-49,160-166 b. l.). Byloje pateikti raštiški E. K. (111-113 b.l.), J. R. ( 117,118 b.l.) paaiškinimai. Pateikta telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė, duomenys apie telefono numerį (duomenys neskelbtini), sąskaitos išklotinė ( 46,51,116 b.l.). Į atsakovės paklausimą dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) remonto 2014-05-13-16 dienomis, gautas atsakymas, kad telefonas veikė ( 193-196 b.l.). A. J. privačių interesų deklaracija, kurioje nurodytas asmeninis telefono numeris (duomenys neskelbtini) (118 -121 b.l.). 2014-06-04 atsakovės AB „LESTO“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 146-P „Dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo“ ieškovui A. J. buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui suteiktos kasmetinės atostogos, 2014-06-04 įsakymu Nr. 146 –P darbdavys nustatė, kad atleidimo iš darbo data yra kita darbo diena po kasmetinių atostogų, t. y. 2014-06-30, atleidimo pagrindas – DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Ieškovas su šiuo įsakymu pasirašytinai buvo supažindintas 2014-06-30 (15,16, 80, 81 b. l.).

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas šališkai neobjektyviai ištyrė įrodymus ir juos vertino darbdavio naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz. 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (LR CPK 64-71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (LR CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (LR CPK 66, 68 straipsniai). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (LR CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (LR CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš LR CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (LR CPK III dalis). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kitų kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apelianto argumentas dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susijęs su ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimu.

Darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui gali būti taikoma drausminė atsakomybė ir skiriama drausminė nuobauda. Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (LR DK 234, 236 straipsniai). Drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t.y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.

Pagal LR DK 238 straipsnio nuostatas, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą). Kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar yra pakankamas pagrindas skirti konkrečią nuobaudą, ar pažeidimo pobūdis yra adekvatus taikomai už jį sankcijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė laikėsi įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes raštu pareikalavo, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus tyrė ir vertino neobjektyviai, silpnosios darbo teisinio santykio šalies nenaudai, neįvertino, kad ieškovas nustatytą pažeidimą įformino 2014-05-12. Kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į tai, kad jis nufilmavo pažeidimo vietą mobiliuoju telefonu, užplombavo skydelį. Bylos duomenimis A. J. 2014-05-12 surašė elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11002103 dėl nustatytų pažeidimų, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė vartotojo veikiančių elektros energijos imtuvų sąrašą, sudarė prisijungimo shemą, bei surašė B. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą ( 160-164 b.l.).Byloje tarp šalių nekyla ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, bei, kad dėl nustatyto pažeidimo B. S. buvo nubausta, kad ji sumokėjo baudą. Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į bylos aplinkybes bei teismo išvadas nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes pažymėjo, kad aktą ieškovas surašė tik 2014-05-12, kai B. I. nesikreipė į ieškovą savaitgalį, kaip buvo nurodęs ieškovas ir tik po to, kai jis sužinojo, kad B. I. apie visą tai pranešė AB „LESTO“. Nėra pagrindo spręsti, kad liudytojų B. I. ir S. I. parodymais negalima pagrįsti išvados apie šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo fakto buvimą, kadangi, ieškovo vertinimu, tokie parodymai yra siekis atkeršyti dėl nepavykusių derybų su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, liudytojų paaiškinimus bei visumą byloje esančių įrodymų, liudytojų S. I., B. I. bei V. B. paaiškinimų nėra pagrindo vertinti kaip jų kerštavimą ar asmeninį norą, kad ieškovas būtų nubaustas, ieškovo teigimu dėl nepavykusių derybų. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad minėtos liudytojos būtų turėjusios pagrindą ieškovą apkalbėti, jam pakenkti, kad prieš tai tarp asmenų yra buvę konfliktų. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų liudytojas anksčiau pažinojęs, konfliktavęs su jomis, kad yra priežasčių, kurių pagrindu jo atžvilgiu būtų kerštaujama. Vertinant liudytojų paaiškinimus apeliacinis teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių liudytojoms būtų buvę palanku, naudinga ar būtų buvusios kitos priežastys apkalbėti ieškovą. Ieškovas paaiškinimuose nurodė apie siūlymą jam susitarti, susitarti, kad siūlymą girdėjo ir kiti žmonės, kad jis nesutiko ir am pradėjo grasinti, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių savo teiginius nepateikė (LR CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti daug metų dirbančio, niekada praeityje drausmine tvarka nebausto darbuotojo parodymais, juo labiau, kad jis nebijo būti grąžintas į darbą, būtent to prašo ir nori toliau sąžiningai dirbti mėgstamą darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovas, verčia abejoti jo sąžiningumu. Pažymėtina, kad šalys privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir pateikti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, bei pridėti tuos įrodymus jau pasirengimo nagrinėti bylai stadijoje. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę, kartu – procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, nors kaip minėta, konkrečiu atveju pareiga įrodyti ieškovo kaltę ir tenka atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovė atsikirtimuose į ieškinį įrodinėjo tik tai, kad ieškovui drausminė nuobauda atleidimas iš darbo paskirta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį pasinaudojimu pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų (LR DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau teismas, ieškovo teigimu, priėjo byloje surinktais įrodymais nepagrįstos išvados, jog ieškovas padarė dar kitus, šiurkščiais laikytinus nurodytus darbo drausmės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai konstatavo, jog ieškovas 2013-12-03 buvo supažindintas su 2013-11-22 AB „LESTO“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 228 „Dėl elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų surašymo ir nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ , todėl turėjo žinoti kaip turi būti užfiksuojamas elektros energijos vartojimo pažeidimo faktas, tačiau nesilaikė šios tvarkos reikalavimų. Nustatęs pažeidimą 2014-05-08 ir 2014-05-09 ieškovas neįformino programoje, darbo užduotyje ir jokia kita darbo užduotis nebuvo suformuota, nenufotografavo ir kitaip neužfiksavo rasto pažeidimo, nepaliko vartotojai nustatytos formos pranešimo, kad aktas bus surašomas kitą dieną, nepažymėjo apie nuplėštas plombas jokiame dokumente ir iš naujo neužplombavo apskaitos skydo, taip sudarydamas sąlygas vartotojui pašalinti neteisėto elektros energijos vartojimo požymius. Iš esmės ieškovas neneigia aplinkybių, kad neįformino nustatyto pažeidimo. Nors jis nurodo, kad apskaitos skydą užplombavo, ir liudytojos taip pat nurodo, kad buvo užplombuota, tačiau ieškovas to neįformino, nefiksavo jokiame dokumente, todėl nesant įforminto pažeidimo fakto, negalima vertinti, kad ieškovas neužtikrino kad nebūtų jokios galimybės pašalinti neteisėto vartojimo įrodymus. Nes neįforminus konkrečių duomenų tokia galimybė esant nesąžiningam vartotojui bei norint šias plombas nuplėšti ir neteisėtai vartoti elektros energiją, net ir esant užplombuotam apskaitos skydui, išliko. Ieškovas nurodė, jog jis užfiksavo pažeidimo faktą tarnybiniu ar asmeniniu mobiliuoju telefonu, tačiau jo teigimu nuotraukos nesigavo, nes tarnybinis telefonas buvo gendantis. Šių aplinkybių nurodymas taip pat neįrodo, kad ieškovas užfiksavo pažeidimus, tuo labiau koks konkrečiai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimas buvo užfiksuotas filmuota medžiaga ar nuotraukomis. Be to atsakovės į bylą pateikti duomenys dėl paklausimo apie ieškovui priklausančio tarnybinio telefono gedimą ir atsakymas, kad tarnybinis telefonas buvo veikiantis, paneigia ieškovo argumentus, kad nuotraukos galimai nepavyko dėl telefono gedimo. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės teiginius, kad ieškovas, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, susijusias su elektros apskaitos prietaisų kontrole, pažeidė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų surašymo ir nagrinėjimo tvarkos reikalavimus bei nevykdė savo pareigybės aprašymo nuostatų. Nors ieškovas neigia liudytojų paaiškinimus, tačiau kaip minėta nepateikė duomenų, kodėl teismas turėtų liudytojų parodymais netikėti. B. I. paaiškino aplinkybes dėl ieškovo pas ją atvykimo, 2014-05-08 dėl atvykimo 2014-05-09 dieną. Atsakovės vertinimu ieškovas nustatęs neteisėtą elektros energijos vartojimo faktą, ir neturėdamas aktų blankų, esant darbo dienos pradžiai, galėjo ir turėjo susisiekti su savo tiesioginiu vadovu ar kolega, kad kitas darbuotojas atvyktų su aktų blankais ir organizuoti akto surašymą nedelsiant, nes aktą privalo surašyti mažiausiai du darbuotojai. Atsakovė pažymi, kad akto surašymą organizuoti nedelsiant ieškovui buvo visos sąlygos. 2014-05-09 apie 10 val. 30 min. -11 val. A. J. paskambino kolega E. K., kuris vykdė užduotis kartu su J. R., ir paklausė, ar nereikia pagalbos surašant aktą. A. J. jam pasakė, kad įtarimai nepasitvirtino. Ieškovas pats nebandė susisiekti su J. R. ar kitais kolegomis, kad padėtų surašyti aktą. Be to, J. R. susisiekus su A. J. vėliau 2014-05-09 vakare, po B. I. mamos skambučio, ką patvirtina byloje esantys duomenys, ieškovas J. R. pasakė, kad adresu (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo ir su vartotojais nebendravo. Bylos duomenimis nustatyta, kad neteisėto elektros energijos vartojimo faktas nustatytas 2014-05-08 dieną, tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų faktui užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka, pagal pareiginių nuostatų reikalavimus, aktų surašymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ar vertinti, kad teismas nepagrįstai patikėjo ir vadovavosi liudytojų paaiškinimais. Byloje esantys duomenys, ieškovo paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės pagrįstai kelia abejonių ieškovo paaiškinimų teisingumu, sąžiningumu. Ieškovas nesakė tiesos darbdaviui, teigė, jog asmeninio telefono neturi, nors tai paneigta liudytojų paaiškinimais bei pateiktais papildomais įrodymais, ieškovo turto deklaracijoje nurodytais duomenimis apie turimą telefoną, ataskaitomis apie konkrečius telefono numerius ir kitais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais atsakovės argumentais, ir yra pagrindo vertinti, kad ieškovas sąmoningai norėjo išvengti akto surašymo, nes tikėjosi, jog per savaitgalį su juo bus susisiekta ir su vartotoja bus suderintas užmokestis už neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nuslėpimą. Sutiktina, kad tam jis paliko vartotojai savo asmeninio, o ne tarnybinio telefono numerį ir kaip minėta ta aplinkybė, jog tarnybinis telefonas, kaip teigė ieškovas buvo sugedęs, nepasitvirtino.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė nepateikė jokio dokumento, kuriame ieškovas būtų įpareigotas tą pačią minutę surašyti aktą, todėl nuspręsdamas aktą surašyti kitą darbo dieną, A. J. jokių teisės aktų reikalavimų šiurkščiai nepažeidė. Todėl, ieškovo teigimu, nebuvo pagrindo nustatyti, kad darbdavys A. J. padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovas nesiėmė priemonių tinkamai ir laiku surašyti elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto. Pagal jo pareigybės aprašymo reikalavimus ieškovas, turėjo įgaliojimus surašyti aktus, todėl, vykdydamas elektros apskaitų techninės būklės patikrinimo, keitimo, plombavimo ir kitas funkcijas, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 228 patvirtintos AB LESTO elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų surašymo ir nagrinėjimo tvarkos nuostatomis, turėjo darbo metu turėti su savimi aktų blankus, o nustatęs, kad jų neturi, priimti sprendimus, kad kuo operatyviau būtų suorganizuotas akto surašymas. Iki to nešiojamojo PC EDA programoje (darbo užduotyje) nurodyti pastebėtus pažeidimus ir visais atvejais rastus ir/ar įtariamus pažeidimus nufotografuoti fotoaparatu, jam nesant - mobiliu telefonu. Vartotojui palikti užpildytą nustatytos formos pranešimą. Atlikus nurodytus veiksmus, pakartotinai atvykti į objektą tą pačią darbo dieną vėlesniu laiku arba kitą darbo dieną. Nuimtas skydo plombas palikti šio skydo viduje, o skydą užplombuoti naujomis plombomis. Šį faktą pažymėti PC EDA (darbo užduotyje), atlikti kitus įforminimo reikalavimus. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nustatytus reikalavimus aktą, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo ne mažiau kaip du bendrovės darbuotojai. Kaip minėta pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas darbdaviui pateikė neteisingus duomenis dėl 2014 m. gegužės 8 d. bei 2014 m. gegužės 9 d. vykusių įvykių. Nurodė, kad nebuvo adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendravo su ten gyvenančia B. I., nurodė neteisingas aplinkybes apie asmeninio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavimą. Ieškovo darbo drausmės pažeidimai buvo padaryti vykdant pagrindines elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareigas - vykdant elektros apskaitos prietaisų tikrinimus. Atsakovės vertinimu šios darbuotojo pareigos reikalauja itin atidaus ir atsakingo darbuotojo funkcijų vykdymo, ypač tada, kai yra nustatomas neteisėto elektros energijos vartojimo faktas, kadangi tai dažniausiai yra susiję su žalos atsakovei padarymu ir žalos išieškojimo klausimas dažnai būna sprendžiamas teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad ieškovas nurodytomis aplinkybėmis šiurkščiai nepažeidė darbo pareigų nes jo vertinimu surašė 2014-05-12 administracinių teisės pažeidimų protokolą bei atliko kitus veiksmus, ko pasėkoje vartotoja buvo nubausta. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pažeidimus nustatė 2014-05-08, tačiau pažeidimo neįformino sekančią dieną 2014-05-09, įformino tik po savaitgalio, paaiškėjus neteisėtiems ieškovo veiksmams. Be to ieškovo veiksmai vertintini kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ne tik dėl pažeidimo neįforminimo bet ir dėl kitų ieškovo neteisėtų veiksmų, siekimo gauti užmokestį už neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nuslėpimą.

LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. LR DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. LR DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. LR DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. LR DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba žinomai neteisingos informacijos teikimas.

Kaip minėta jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 6 punktuose nurodytos veikos pagal įstatymą laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokiam jų kvalifikavimui nėra reikšminga tai, ar jas padaręs darbuotojas ankščiau buvo pažeidęs darbo drausmę, ar jam buvo taikytos drausminio poveikio priemonės. Pastarosios aplinkybės reikšmingos drausminės nuobaudos už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą parinkimui (DK 238 straipsnis), o ne DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 6 punktuose nurodytų veikų kvalifikavimui šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovė) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2007).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus, nurodytus 2014-06-04 generalinio direktoriaus įsakyme, t.y. ieškovas, pasinaudodamas pareigomis, siekė gauti neteisėtų pajamų (LR DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas), elgėsi neleistinai su klientais (LR DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas ), teikė žinomai neteisingą informaciją atsakovui (LR DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktas ). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovė tinkamai taikė LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto normą, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas, nes ieškovo veiksmuose buvo LR DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyto šiurkštus darbo pareigų pažeidimo požymių, LR DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas neleistinas ieškovo elgesys su klientais, LR DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas ieškovo pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau, LR DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti teisės norminiai aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti arba šiais atvejais žinomai melagingos informacijos teikimas. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė tinkamai taikė LR DK 238 straipsnio nuostatą, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas.

Apeliantas nurodė, kad teismas gynė ne darbuotojo, o darbdavio interesus, nes nustatė, kad darbuotojas A. J. padarė daugiau šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, negu jų, kaip pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo, įsakyme nurodė pats darbdavys (LR DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 235 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Atsiliepdama į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, jog atsakovė atsikirtimuose į ieškinį įrodinėjo tik tai, kad ieškovui drausminė nuobauda atleidimas iš darbo paskirta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį pasinaudojimu pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų (LR DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas padarė ir kitus, šiurkščiais laikytinus darbo drausmės pažeidimus, t.y. elgėsi neleistinai su klientais (LR DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas); teikė neteisingą informaciją atsakovui (LR DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Byloje esantys duomenys dėl AB „LESTO“ generalinio direktoriaus 2014-06-04 įsakymo Nr. 146-P ir jo turinio paneigia ieškovo argumentus. Iš įsakymo turinio matyti, kad generalinis direktorius, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nurodė, jog drausminę nuobaudą skiria atsižvelgdamas į tai, kad A. J., vykdydamas savo tiesiogines darbo funkcijas, be kitų įsakyme išvardintų nuostatų, padarė ir kitus konkrečius darbo drausmės pažeidimus. Ieškovas su šiuo įsakymu pasirašytinai buvo supažindintas 2014-06-30 (15,16, 80, 81 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, nurodydamas jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus, nurodytus 2014-06-04 generalinio direktoriaus įsakyme.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad DK 238 straipsnyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama skiriant darbuotojams drausmines nuobaudas už darbo drausmės pažeidimus ir šie kriterijai suteikia darbdaviui galimybę individualizuoti skiriamos nuobaudos rūšį, tačiau skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui ir negali būti skiriamos neproporcingai skirtingos nuobaudos atskiriems darbuotojams už panašaus pobūdžio drausmės pažeidimus. Dėl to konstatavus, kad ieškovas nepadarė tokio nusižengimo, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, jam negalėjo būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnis 3 dalis 2 punktas). Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė AB „LESTO“ nepažeidė DK 238 straipsnio reikalavimų, neteisingai išsiaiškino ir taikė DK 238 straipsnio normą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikytinas toks nusižengimas, kuriuo pagal šio pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis Aukščiausiojo Teismo praktika sprendė, kad yra pagrindo išvadai, kad atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškovu, nepriklausomai nuo to, kad reali žala nepadaryta. Teismas pažymėjo, kad ieškovo veiksmai vertintini ne tik kaip pažeidžiantys nurodytas LR DK normas, bet taip pat ir kaip pažeidžiantys bendrus LR DK principus, pagal kuriuos darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (LR DK 35 straipsnio 1 dalis), darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (LR DK 228 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors darbuotojui drausminės nuobaudos anksčiau nebuvo skirtos, tačiau darbo drausmę ieškovas pažeidė tyčiniais veiksmais. Be to ieškovas dėl aplinkybių išsiaiškinimo su darbdaviu nebendradarbiavo, sakė darbdaviui netiesą, kadangi neigė savo kaltę, kritiškai savo poelgio nevertino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šios aplinkybės (darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas) turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad prasižengęs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažinta teismo kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus. ( pvz. 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-117/2012).

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo atlikti neteisėti veiksmai, nebendradarbiavimas, melavimas, informacijos slėpimas bei tyčinis, sąmoningas netinkamas pagrindinių funkcijų vykdymas sąlygojo nepasitikėjimo ieškovu atsiradimą. Atsakovės vertinimu ieškovo vykdytos funkcijos yra itin atsakingos ir turi būti vykdomos veikiant išimtinai atsakovės interesais, griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, ieškovo vykdytos funkcijos yra susijusios su neteisėto elektros energijos vartojimo faktų identifikavimu, tinkamu būtinų dokumentų parengimu, bendravimu su klientais. Ieškovo elgesys 2014 m. gegužės 8-12 dienomis akivaizdžiai rodo, kad tokioms funkcijoms vykdyti jis yra netinkamas, todėl grąžinus jį į darbą būtų pažeisti ne tik atsakovės interesai siekti išsikeltų tikslų, sąžiningai, skaidriai ir socialiai atsakingai vykdyti veiklą, bet ir atsakovės, kaip darbdavio reputacija, kitiems analogiškas funkcijas vykdantiems darbuotojams žinant, kad tokius šiurkščius pažeidimus padaręs darbuotojas sugrąžintas į darbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju nenustatyta, kad byloje buvo reikalingi papildomi įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, netikrino ir neįvertino, kad būtų išaiškintos visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (LR CPK 176–185 straipsniai). Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir šis pažeidimas turėjo esminę reikšmę neteisėto sprendimo priėmimui, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos vertinimu ieškovas aukščiau nurodytais veiksmais padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta pagrįstai, paskirta drausminė nuobauda adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui, parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnio nurodytas aplinkybes ir skiriant nuobaudą nebuvo pažeista drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindo panaikinti 2014-06-04 AB „LESTO“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 146 - P Dėl drausminės nuobaudos, atleidimo iš darbo skyrimo ir pripažinti ieškovo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, nėra, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

Ieškovas nurodė, kad atsakovei be pagrindo skyrus jam drausminę nuobaudą ir neteisėtai atleidus iš darbo, ieškovas patyrė neturtinę žalą. Nurodė, kad teismas nesprendė ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, nes laikė šį reikalavimą išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, todėl atmetė, atsakovams įrodžius, kad ieškovas atleistas iš darbo teisėtai ir pagrįstai. Apeliantas mano, kad jo reikalavimas priteisti iš atsakovės AB „LESTO“ 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas ir turi būti patenkintas. Jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus, buvo nepagrįstai pažemintas, pasijuto nesaugus, neteko mėgstamo darbo bei pajamų šaltinio. Šeima ir nepilnamečiai vaikai neteko materialinės paramos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl LR DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį, pagrindo priteisti neturtinę žalą, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atmestini ir kiti ieškovo reikalavimai, dėl ieškovo grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo pareikštų reikalavimų. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto apeliacinis skundas atmestinas (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą nurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.