Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (skolininkų) R. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų (skolininkų) R. M. ir R. M. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0056/19/01093, suinteresuoti asmenys (kreditorius) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, antstolė S. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16. Ekspertizės akte palyginamųjų objektų pasirinkimas detaliai pagrįstas. Nustatant turto vertę, buvo remtasi įvykusiais sandoriais, o ne skelbimuose nurodytais hipotetiniais asmenų siekiais parduoti savo turtą už norimą kainą. Iš nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad antstolei pagrįstai nekilo abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos turto vertės.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, teikdami skundą dėl antstolės veiksmų, nenurodė ir neįrodinėjo kitokių aplinkybių, kurios leistų abejoti skundžiamo antstolio 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo pagrįstumu ar teisėtumu. Be to, nustatytė, kad antstolei nors ir nekilus abejonių dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatytos skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto vertės, ir netenkinus skolininkų skundo, antstolė 2019 m. spalio 22 d. patvarkymu dėl skundo tenkinimo bei siūlymo apmokėti ekspertizės išlaidas Nr. S-19-56-22823 suteikė skolininkams galimybę atlikti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, pavedant ekspertizę atlikti UAB „Nepriklausomų vertintojų biurui“, atidedant paskirtos ekspertizės atlikimą atidedant iki skolininkai apmokės sumas , susijusias su ekspertizių atlikimu, tai yra jei skolininkai apmokės už 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. PNE-19-102 - 250 Eur bei pakartotiną ekspertizę - 300 Eur, viso 550 Eur. Ekspertizių apmokėjimo klausimas patikslintas 2019 m. lapkričio 13 d. rašte, nurodant apmokėti tik 300 Eur už pakartotinę ekspertizę. Skolininkai nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 300 Eur už pakartotinės ekspertizės atlikimą neapmokėjo bei, dėl kokių priežasčių negali apmokėti su pakartotinės ekspertizės atlikimu susijusių išlaidų, antstolės neinformavo.

18. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11281-617/2019, kol bus priimtas galutinis sprendimas pagal R. M. ir R. M. skundą dėl antstolės S. K. 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo „Dėl turto rinkos vertės nustatymo“, vykdomojoje byloje Nr. 0056/19/01093 sustabdytas išieškojimas iš minėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o antstolė S. K., remdamasi minėta teismo nutartimi, 2019 m. spalio 21 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S-19-56-22707 sustabdė vykdomąją bylą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas pagal skolininkų skundą dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo. Taigi, vykdomoji byla Nr. 0056/19/01093 yra sustabdyta ir perduota teismui kartu su skundu, todėl šis prašymas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.1. Teismo motyvai, kad pareiškėjams nepareiškus prieštaravimų dėl UAB „Verslavita“ nustatytos turto vertės jie neturi teisės skųsti antstolės veiksmų, yra visiškai nepagrįsti. Priverstinis turto pardavimas gali būti vykdomas tik tada, kai šalys neskundžia antstolio veiksmų ir dėl priverstinio turto pardavimo teisėtumo nekyla net mažiausių abejonių, o tais atvejais, kai šalys paduoda skundą dėl antstolio veiksmų, turto priverstinis pardavimas yra negalimas. Vienas dažniausių ir esminių ažeidimų vykdymo procese yra netinkamas varžytynėse parduodamo daikto vertės nustatymas. Įkainojus turtą mažesne, nei jo rinkos vertė kaina, pažeidžiamos skolininko ir kreditoriaus teisės vei nesilaikoma interesų pusiausvyros principo. Tik tai, kad skolininkas ar išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl turto įkainojimo, nėra pagrindas antstolio veiksmus laikyti teisėtais, nes gali būti pažeistas įstatyminis reikalavimas įkainoti areštuotą turtą rinkos kainomis, todėl turto priverstinis pardavimas negali būti tęsiamas, net ir nesant CPK 681 straipsnio 3 dalies nurodytų skolininko ar išieškotojo prieštaravimų.

20.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai pateikė (nurodė) objektyvius duomenis, keliančius pagrįstų abejonių dėl UAB „Verslavita“ nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumo, todėl nepašalinus šų pagrįstų abejonių – vykdyti turto pardavimo procedūras (varžytynes) už kainą, nustatytą pagal 2020 m. rugsėjo 20 d. antstolės S. K. patvarkymą, nėra galima.

20.3. Teismas nagrinėjamą civilinę bylą privalo nutraukti arba skundą dėl antstolio veiksmų privalo atmesti tuo pagrindu, jog antstolis iki nagrinėjimo iš esmės pabaigos patenkino skundo reikalavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. spalio 22 d. antstolė S. K. priėmė patvarkymą dėl skundo tenkinimo, bei siūlymo apmokėti ekspertizės išlaidas, t.y. tenkino skundą tenkino, todėl nėra aišku kokiu pagrindu teismas nagrinėja bylą dėl antstolio veiksmų.

22.1. Byloje nustatyta, kad įvertindamas turtą antstolis rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto vertę atsižvelgė į objekto vietą, turto naudojimo apribojimus, išieškotojo nuomonę. Antstoliui pateiktas prieštaravimas dėl turto vertės buvo bendro pobūdžio, nurodant, kad visų turto objektų vertė per maža, nepateikiant ne tik kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, bet ir nesutikimo su nustatyta verte argumentų bei savo nuomonės dėl turto vertės (tokie duomenys nepateikti ir teismui).

22.2. 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-19-102, skolininkams priklausantis turtas įkainotas 26 000,00 Eur., todėl 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-19-56-19578 skolininkams priklausantis turtas įkainotas 26 000,00 Eur, bei patvarkymu dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją Nr. S-l 9-56-19568 skolininkams pasiūlyta iki varžytynių pradžios (2019 m. spalio 15 d.) surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už ne mažesnę kaip turto vertės nustatymo ekspertizės akte nurodytą 26 000 Eur turto vertę arba kitą sumą, kurios užtektų visiškai įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. S-19-56-19578 bei patvarkymas dėl siūlymo surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją Nr. S-l9-56-19568 skolininkams įteikti 2019 m. rugsėjo 24 d.

22.4. Skolininkams refinansavimo paskola buvo suteikta 2008 m. spalio 2 d., kai Lietuvoje buvo didžiausia nekilnojamojo turto kaina. Nuo 2009 m. nekilnojamo turto vertė Lietuvoje ženkliai krito. Be to, skolininkai nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, jog nuo 2008 m., praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo nekilnojamojo turto įsigijimo, buvo atliekami turto pagerinimo darbai, todėl remtis skolininkų pateiktais duomenimis dėl nekilnojamojo turto vertės, nėra pagrindo.

22.5. Nors antstolei nekilo abejonių dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-19-102 nustatytos skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto vertės, tačiau antstolė 2019 m. spalio 22 d. suteikė skolininkams galimybę atlikti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, jei skolininkai apmokės už 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. PNE-19-102 - 250,00 Eur. bei pakartotiną ekspertizę - 300,00 Eur., viso 550,00 Eur. Ekspertizių apmokėjimo klausimas patikslintas 2019 m. lapkričio 13 d. rašte, nurodant apmokėti tik 300,00 Eur. už pakartotinę ekspertizę. Skolininkai nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 300,00 Eur. už pakartotinės ekspertizės atlikimą neapmokėjo bei dėl kokių priežasčių negali apmokėti su pakartotinės ekspertizės atlikimu susijusių išlaidų neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nustatant parduodamo turto vertę, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Nustatyta, kad 2008 m. spalio 2 d. tarp R. M., R. M. (dabartinė pavardė — M.) ir Nordea Bank Finland Plc (teisių ir pareigų perėmėjas - Luminor Bank AS) buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 08/10/11VY, pagal kurią pareiškėjams buvo suteiktas 92678 Eur kreditas paskolos iš kito banko refinansavimui bei gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Pagal kreditavimo sutartį gautą kreditą pareiškėjai įsipareigojo grąžinti Nordea Bank Finland Plc iki 2044 m. rugsėjo 15 d. Užtikrinant pareiškėjų prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymą Nordea Bank Finland Plc buvo įkeistas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), lauko viralinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). 2010 m. rugsėjo 7 d. tarp pareiškėjų ir Nordea Bank Finland Plc buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. BKP 10/09/13VY prie 2008 m. spalio 2 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK08/10/11VY, kurio šalys susitarė pakeisti Kreditavimo sutartį bei ją išdėstyti nauja redakcija. 2019 m. liepos 29 d. antstolė S. K. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo priėmė išieškotojo Luminor Bank AS pateiktą vykdyti dokumentą Nr. 14-3134 dėl 72 883,60 Eur išieškojimo iš skolininkų – pareiškėjų išieškotojo Luminor Bank AS naudai. 2019 m. rugsėjo 3 d. antstolė S. K. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo turtą, o turto rinkos vertei nustatyti 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo paskyrė ekspertizę. Atlikti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti buvo pavesta UAB „Verslavita“. 2019 m. rugsėjo 20 d. antstolė S. K. priėmė patvarkymą dėl turto rinkos vertės nustatymo, kuriuo antstolė S. K., vadovaudamasi 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-19-102 , pareiškėjų turtą įvertino 26000 Eur suma.

27. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

28. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

29. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

31. Konkrečiu atveju, ginčas iš esmės kilo dėl to, kad apeliantai nesutiko su antstolio patvarkymu, kuriame remiantis ekspertų nustatyta turto verte antstolė įkainojo pareiškėjams priklausantį turtą 26000 Eur suma. Pareiškėjai nurodė, kad toks turto vertės nustatymas, kai turtas įkainojamas mažesne nei jo rinkos vertė suma, pažeidžia interesų pusiausvyros principą, todėl antstolės priimtas patvarkymas turi būti naikintinas. Atskirąjame skunde pareiškeijai šiuos pareiškimo argumentus palaikė ir nurodė, kad byloje esantys įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Verslavita“ nustatytos turto vertės pagrįstumo, todėl nepašalinus šių pagrįstų abejonių – vykdyti turto pardavimo procedūras (varžytynes) už kainą, nustatytą pagal 2020 m. rugsėjo 20 d. antstolės S. K. patvarkymą, nėra galima. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais, nes nors antstolis yra įpareigotas įkainoti areštuoto/parduodamo turto vertė, tačiau jis nėra turto vertinimo ekspertas, todėl jam įstatymai numato teisę esant abejonių pasitelkti profesionalus, kurie nustatytų turto vertę. Konkrečiu atveju, antstolis pasitelkė UAB „Verslavita“, kuri nustatė, jog pareiškėjams priklausančio ir areštuoto turto vertė yra 26000 Eur. Pareiškėjai (apeliantai) nepateikė byloje duomenų, paneigiančių UAB „Verslavita“, kaip ekspertų kompetenciją, todėl antstolis pagrįstai eksperto nustatytą turto vertę laikė areštuoto turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Taip pat, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, skolininkai, UAB „Verslavita“ kompetencija neabejojo ir gavę patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, nes prieštaravimų dėl to, jog turto vertinimą atlieka UAB „Verslavita“ nereiškė, kitų ekspertų kandidatūrų tuo metu nesiūlė (CPK 176 - 179 straipsniai). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė S. K. tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymo, t. y. paskyrė skolininkų turto ekspertizę, kurią atliko ir pasirašė turto vertintojas O. I. ir UAB „Verslavita“ regiono vadovas D. M. (įmonės pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikacinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), vertinimas atliktas įstatymų nustatyta tvarka.

32. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai, priešingai nei nurodo apeliantai, nesudaro pagrindo abejoti nustatyta turto verte. Apeliantai byloje yra pateikę 2008 m. spalio 2 d. kreditavimo sutartį, kuri neva įrodo, jog vertinto turto vertė yra daug didesnė, nei nustatė UAB „Verslavita“, nes pareiškėjams buvo suteiktas 92 678 Eur kreditas. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėto kredito paskirtis buvo kito banko refinansavimui, bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). remontui, t.y. ji neįrodo, kad būtent tokia buvo turto vertė. Kita vertus, kredito sutartis negali būti prilyginama turto vertinimo ataskaitai ir negali būti laikytina aktualia ginčo metu, nes yra pasirašyta daugiau nei prieš 11 metų. Tuo tarpu, realių argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatyta turto verte, pareiškėjai, nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nepateikė. Taip pat, apeliantai nenurodo jokių argumentų dėl UAB „Verslavita“ turto vertei nustatyti taikytų metodų neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo sutikti su apliantų nuomone, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

34. Kaip matyti iš teismui perduotos vykdomosios bylos medžiagos, nors antstolei nekilo abejonių dėl UAB Verslavita“ nustatytos areštuoto turto vertės, tačiau antstolė atsižvelgdama į pareiškėjų skundą sutiko paskirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau įpareigojo pareiškėjus į depozitinę sąskaitą už ją įmokėti 300 Eur. Pareiškėjai šios sumos į depozitinę sąskaitą nepervedė. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjai nepasinaudojo galimybe pasitelkus ekspertą, nustatyti, jų nuomone, kitokią turto vertę.

35. Apeliantai teigia, kad teismas nagrinėjamą civilinę bylą privalėjo nutraukti tuo pagrindu, jog antstolis iki nagrinėjimo iš esmės pabaigos patenkino skundo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo nei bylą nutraukti, nei atmesti skundą dėl antstolio veiksmų. Tai, jog antstolė sudarė galimybę pareiškėjams atlikti dar vieną ekspertizę byloje dėl turto kainos nustatymo, nesudaro pagrindo teigti, kad antstolė sutiko su pareiškėjų skundu 2019 m. spalio 11 d. skundu. Antstolė S. K. byloje ne vieną kartą akcentavo, jog ji dėl UAB „Verslavita“ nustatytos turto vertės abejonių neturi, todėl su pareiškėjų skundu dėl antstolės 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo panaikinimo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, nėra pagrindo nutraukti bylos nagrinėjimą, nes ginčas dėl antstolės veiksmų nėra išnykęs.

36. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi sprendžiamo ginčo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

37. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias antstolio veiksmus, įvertino ekspertizės skyrimo tvarką ir turto vertės nustatymo pagrįstumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.