Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B., jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. B. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29454-2025 (ROIK: 25288746289) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29454-2025 (toliau – ir nutarimas) M. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, 2025 m. spalio 23 d., 22.20 val., Vilniaus miesto sav., Vilniuje, Vikingų g. 3, būdamas automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoju, viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš chuliganiškų paskatų ir siekdamas atkreipti aplinkybių asmenų dėmesį, savo tyčiniais veiksmais sukėlė variklio apsukas ir taip privertė automobilio galinius ratus buksuoti. Sekoje šių veiksmų, automobiliui važiuojant buksuojančiais ratais, automobilio vairuotojas M. B. susuko automobilio vairą į dešinę ir taip privertė automobilio galinę ašį slysti kelio važiuojamąją dangą, keldamas pavojų eismo dalyvių saugumui. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9 punktus; pareiškėjui skirta 480 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių.

II. Teismo

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad po šiandien įvykusio teismo posėdžio ir išsamios vaizdo įrašo peržiūros, kaip pažeidėjo atstovas, laiko pareiga pažymėti, kad sutinka su pareigūnų vertinimu, jog nagrinėjamu atveju formaliai nustatyti administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio antrosios dalies požymiai. Pats pažeidėjas šių aplinkybių iš esmės neginčijo, nors skunde buvo keliamas kiek kitoks teisinis vertinimas. Todėl šiuo atveju pripažįstame, kad pažeidimo faktas yra konstatuotinas. Vis dėlto atstovas atkreipia teismo dėmesį, kad nagrinėjamas pažeidimas, vertinant jo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, nėra tokio pavojingumo, kad administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti tik taikant sankcijoje numatytą minimalų – dvylikos mėnesių – teisės vairuoti atėmimo terminą. Administracinės atsakomybės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir užtikrinti proporcingą, teisingą bei individualizuotą poveikio priemonę. Byloje yra pateikti charakterizuojantys dokumentai, taip pat kiti duomenys apie asmens socialinę padėtį ir aplinkybes. Nors asmuo praeityje yra baustas administracine tvarka, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ankstesni baustumai savaime nepaneigia galimybės taikyti administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio šeštąją dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, jei tam yra pagrindas. Kiekviena byla turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taip pat atstovas prašo įvertinti, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones pažeidėjui yra itin reikšminga – šias aplinkybes jis detaliai paaiškino ankstesnio teismo posėdžio metu. Ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas turėtų jam neproporcingai sunkių padarinių. Atsižvelgdamas į visa tai, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio šeštąja dalimi, atstovas prašo teismo išeiti už sankcijos ribų ir sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki trijų mėnesių, laikant, kad tokia nuobauda būtų pakankama administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

(duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos A. T. nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-719/2019, 2AT-26-495/2025). Šis administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis).

KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. B. skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 480 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 14 mėnesių, už tai, kad jis, 2025 m. spalio 23 d., 22.20 val., Vilniaus miesto sav., Vilniuje, Vikingų g. 3, būdamas automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoju, viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš chuliganiškų paskatų ir siekdamas atkreipti aplinkybių asmenų dėmesį, savo tyčiniais veiksmais sukėlė variklio apsukas ir taip privertė automobilio galinius ratus buksuoti. Sekoje šių veiksmų, automobiliui važiuojant buksuojančiais ratais, automobilio vairuotojas M. B. susuko automobilio vairą į dešinę ir taip privertė automobilio galinę ašį slysti kelio važiuojamąją dangą, keldamas pavojų eismo dalyvių saugumui. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 9 punktų reikalavimus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 25288746289 matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ties prekybos centru „IKEA“ automobilis „BMW“, važiuodamas parkavimo zonoje (sektoriuje) ir bandydamas sukti į dešinę į kitą parkavimo sektorių, staiga padidino variklio apsukas, dėl ko galiniai ratai pradėjo buksuoti. Buksuodamas automobilis įvažiavo į posūkį ir slydo juo. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip šio manevro atlikimo metu link „BMW“ judėjo pėstieji.

Liudytojas R. R. posėdyje paaiškino, kad viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje – esant šlapiai kelio dangai, automobilio „BMW“ vairuotojas, atlikdamas manevrą į dešinę, nepagrįstai padidino variklio apsukas. Dėl to automobilis pradėjo slysti šonu, o slydimo metu jo galinė dalis buvo pernelyg užnešta ir atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje. Tuo metu aikštelėje buvo daug žmonių ir automobilių, tačiau toje vietoje, kur automobilis „BMW“ slydo šonu šalimai pėsčiųjų nebuvo.

Iš M. B. veiksmų visumos darytina išvada, kad jis sąmoningai ir tyčia pažeidė Institucijos nutarime nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį „BMW“, jis tyčia staigiai padidino variklio sukimo momentą, perduodamą į galinę transporto priemonės ašį bei pasuko vairą į dešinę, dėl ko transporto priemonė buvo sąmoningai įvesta į šoninį slydimą (kontroliuojamą slydimą). Tokiais veiksmais pažeidėjas demonstravo nepagarbą teisės aktų nustatytai eismo tvarkai ir veikė sąmoningai ignoruodamas pareigą elgtis rūpestingai, atsargiai ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiais tyčiniais veiksmais jis sukėlė realų ir objektyvų pavojų tiek savo, tiek kartu vykusios keleivės, tiek kitų eismo dalyvių, įskaitant pėsčiuosius, judėjusius transporto priemonės važiavimo kryptimi, saugumui. Aplinkybė, kad pavojingos pasekmės faktiškai neatsirado, nepaneigia veikos pavojingumo ir jos atitikties administracinio nusižengimo sudėties požymiams. Priešingai, kilus žalingiems padariniams, tokia veika, atsižvelgiant į pasekmių pobūdį ir mastą, galėtų būti kvalifikuojama pagal griežtesnes administracinės ar baudžiamosios atsakomybės normas.

Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad būdamas maždaug 5 metrų atstumu stovėjimo aikštelėje matė viešąją tvarką palaikančius pareigūnus. Šias aplinkybes patvirtino ir automobilyje „BMW“ kartu važiavusi M. B. draugė D. A., kuri, pastebėjusi pareigūnus, į tai sureagavo pasakydama: „O policija“ (skundo 7.1 punktas). Taigi pats pareiškėjas pripažino, kad apie pareigūnų buvimą žinojo ir juos aiškiai matė dar prieš atlikdamas nagrinėjamą manevrą. Be to, pareiškėjo teigimu, pareigūnai patys, esą provokuodami, jo pusėn pasakė: „Nu, pieštelk“. Tačiau vien pareiškėjo pateikti teiginiai apie galimą pareigūnų pasisakymą savaime nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų ir viešosios tvarkos. Net ir hipotetiškai darant prielaidą, kad toks pasisakymas galėjo būti ištartas, jis negali būti laikomas teisėtu ar objektyviu pagrindu demonstratyviai pažeisti kelių eismo taisykles ar atlikti chuliganiško pobūdžio manevrus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jokios nepagarbos kitiems eismo dalyviams nerodė ir atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė. Vis dėlto pats pareiškėjas patvirtino, kad atlikdamas manevrą matė pareigūnus, kurie taip pat jį stebėjo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant pareiškėjo veiksmų pobūdį. Sąmoningas pavojingų ar demonstratyvių manevrų atlikimas pareigūnams matant rodo, kad tokie veiksmai buvo atliekami suvokiant jų neteisėtumą ir nepaisant galimų pasekmių. Toks elgesys pagrįstai vertintinas kaip siekis pasirodyti aplinkiniams, pademonstruoti savo vairavimo įgūdžius ar pasipuikuoti, kartu demonstruojant nepagarbą nustatytai viešajai tvarkai ir teisės normoms. Dėl to pareiškėjo atlikti veiksmai pagrįstai kvalifikuojami kaip chuliganiškas vairavimas. Pareiškėjas savo paaiškinimuose taip pat akcentavo, kad jo vairuojamas automobilis „BMW“ yra išskirtinis, seno modelio, todėl, jo vertinimu, pareigūnai galėjo stebėti jo vairuojamą transporto priemonę kaip ypatingą. Tačiau toks argumentas vertintinas kritiškai. Vien transporto priemonės modelio ar jos išskirtinumo akcentavimas negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia chuliganišką vairavimą ar kitaip mažinančia pareiškėjo atsakomybę. Priešingai, kiekvienas transporto priemonės vairuotojas, nepriklausomai nuo vairuojamo automobilio markės, modelio ar jo išskirtinumo, privalo laikytis kelių eismo taisyklių ir elgtis taip, kad nekeltų grėsmės viešajai tvarkai bei saugumui. Todėl pareiškėjo argumentai dėl automobilio išskirtinumo vertintini kaip subjektyvūs ir neturintys reikšmės sprendžiant dėl jo atliktų veiksmų teisėtumo.

M. B. teismo posėdyje taip pat akcentavo, jog, atlikdamas dešinįjį posūkį į šalimais esantį parkavimo sektorių, padidino automobilio variklio apsukas, nes, jo teigimu, jo vairuojamas „BMW“ yra seno modelio, o jo aušinimo sistema skiriasi nuo naujesnių automobilių, todėl jam esą reikėjo paspausti akseleratorių, kad variklis neužgestų. Teismas kritiškai vertina šį pareiškėjo paaiškinimą. Pats pareiškėjas nurodė, kad iki įvykio automobilis jau buvo nuvažiavęs tam tikrą atstumą, kadangi jis vyko pasiimti draugės iš parduotuvės, todėl akivaizdu, kad automobilio variklis tuo metu jau buvo įšilęs ir objektyvaus poreikio didinti variklio apsukas nebuvo. Be to, net ir hipotetiškai pripažinus, kad pareiškėjo vairuojamo automobilio techninės savybės galėtų lemti būtinybę kiek padidinti variklio apsukas, tokia aplinkybė savaime nepaneigia vairuotojo pareigos pasirinkti saugų vairavimo būdą ir valdyti transporto priemonę taip, kad nebūtų keliama grėsmė eismo

saugumui ar demonstruojamas chuliganiškas vairavimas. Transporto priemonės modelio išskirtinumas, jos techninės ypatybės ar vairuotojo siekis pademonstruoti automobilio galimybes negali būti laikomi aplinkybėmis, pateisinančiomis netinkamą ar agresyvų transporto priemonės valdymą. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės labiau patvirtina jo siekį demonstruoti vairuojamo automobilio galimybes, o ne objektyvų būtinumą taip veikti.

Be to, M. B. teigimu, nagrinėjamoje eismo situacijoje jis neketino parodyti nepagarbos kitiems eismo dalyviams. Tačiau jo vairavimas negalima laikyti tik spontanišku ar atsakomybės stokos nulemtu sprendimu – pasirinktas veiksmų modelis buvo netinkamas ir potencialiai pavojingas, nes jis padidino greitį stovėjimo aikštelėje, kur buvo intensyvus transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimas. Pažymėtina, kad vairuojant padidinto pavojaus šaltinį M. B. privalėjo užtikrinti saugų ir atsakingą vairavimą, ypač esant šlapiai kelio dangai ir sudėtingoms eismo sąlygoms. Nors parkavimo sektoriuje tuo metu kitų judančių automobilių nebuvo, o jam reikėjo nuvažiuoti tik nedidelį atstumą, jo sprendimas padidinti važiavimo greitį buvo neproporcingas situacijai ir rizikingas, nes pėstieji aikštelėje judėjo įvairiomis kryptimis. Be to, liudytojas R. R. pažymėjo, kad stovėjimo aikštelėje prie „IKEA“ turi daug išvažiavimų, todėl net lėtai važiuojantys automobiliai galėjo saugiai išvažiuoti. Tokiu būdu objektyvaus poreikio didinti greitį nebuvo, o M. B. pasirinktas elgesio modelis rodo nepakankamą atsakomybės jausmą ir neatsargumą, galintį kelti pavojų aplinkiniams.

Spręsdamas dėl M. B. skirtinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

(duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje, padarymą M. B. skirdama administracinę nuobaudą – 480 eurų dydžio baudą ir

administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, pareigūnas įvertino M. B. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė M. B. baudą, neženkliai didesnę nei sankcijoje numatyta minimali, ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurios terminą nustatė artimą sankcijoje numatytos poveikio priemonės vidurkiui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos A. T. ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos K. T. taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Pareiškėjo M. B. prašymas atsižvelgti į asmenines aplinkybes ir suteikti galimybę išsaugoti teisę vairuoti transporto priemones negali būti patenkintas. Nustatyta, kad pareiškėjas administracinės atsakomybės buvo patrauktas už teisės aktų pažeidimą, dėl kurio jo vairavimo teisės laikinai apribojimas ar atėmimas yra teisėtas ir proporcingas sankcijai. Nors pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti yra būtina darbinių funkcijų vykdymui, šiuo atveju darbo pobūdis – plovyklos operatoriaus pareigos UAB „Delca invest“ – nėra susijęs su privalomu vairavimu ar transporto priemonių valdymu, todėl darbo funkcijų vykdymas gali būti organizuotas kitais būdais, pvz., užtikrinant darbuotojo atvykimą į darbą viešuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis. Taip pat, nors pareiškėjas prižiūri neįgalų tėvą, socialinė ar šeimyninė atsakomybė negali būti laikoma pakankama priežastimi atmesti teisės vairuoti apribojimą. Teisės aktai aiškiai nustato, kad asmens socialinės aplinkybės ar šeimos priežiūros pareigos negali paneigti administracinės atsakomybės pagrįstumo ar sankcijos proporcingumo. Galiausiai, pareiškėjo gyvenimo vieta užmiestyje, dėl kurios gali būti apsunkintas atvykimas į darbą, nėra tokia aplinkybė, kuri pateisintų teisės vairuoti apribojimo atidėjimą ar

panaikinimą. Kiekvienam asmeniui transporto galimybių ribojimai gali sukelti nepatogumų, tačiau teisės aktai tokios aplinkybės nevertina kaip pagrindinės atsakomybės mažinimo priežasties. Vadovaujantis minėtais argumentais, pareiškėjo prašymas atmestinas, nes nėra teisinių pagrindų laikyti jo socialines, darbo ar šeimynines aplinkybes pakankamu pagrindu apribojimo ar atėmimo taikymui sušvelninti ar atidėti.

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo elgesys atitinka chuliganiško vairavimo požymius, tačiau teismo vertinimu, M. B. veiksmai nesukėlė realaus pavojaus aplinkiniams ir nebuvo sunkių pasekmių. Pėstieji, esantys šalia, nereagavo į pareiškėjo vairavimą, o tai rodo, jog jų saugumas nebuvo tiesiogiai paveiktas. Be to, automobilio slydimas truko tik kelios sekundės, todėl ekstremali situacija buvo trumpalaikė ir riboto masto. Veiksmas vyko santykinai nuošalioje aikštelės vietoje, kur kitų eismo dalyvių buvimas buvo minimalus, todėl galimybė sukelti pavojų aplinkiniams ar kitiems eismo dalyviams praktiškai nebuvo. Atsižvelgiant į šiuos aplinkybių faktus, galima konstatuoti, kad nors pareiškėjo veiksmai turėjo chuliganiško vairavimo pobūdį, faktinės pasekmės buvo minimalios, o realaus pavojingo poveikio eismo saugumui nebuvo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kitų, išskirtinai neigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančių duomenų teismui nepateikta. Visgi, teismo posėdžio metu M. B. prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, neneigė fakto, nesiekė išvengti atsakomybės, pripažino pavojingo vairavimo faktą, gailėjosi, todėl teismas konstatuoja, kad faktiškai yra nustatyta viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas leidžia teismui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje, padarymą M. B. skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta (duomenys neskelbtini)straipsnio 6 dalies sankcijoje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 6 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. B. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29454-2025 pakeisti:

už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. B. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.