Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ ieškinį atsakovui E. S. (E. S.) dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. balandžio 21 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta. Atsakovui E. S. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Igitur“ VĮ „Registrų centras“ įregistruota 2012 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2016 m. sausio 5 d. (pagal JAR duomenis – nuo 2012 m.) iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. gruodžio 12 d.) įmonės vadovu buvo atsakovas E. S..

6. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5229-585/2018, iškėlė UAB „Igitur“ bankroto bylą, taikant supaprastintą bankroto procesą; bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“; visam bankroto procesui nustatė 2 200 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (tame tarpe 1 200 Eur administratoriaus atlyginimą ir 1 000 Eur kitoms administravimo išlaidoms); patvirtino BUAB „Igitur“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d. Iš minėtos bylos duomenų matyti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Igitur“ iškėlimo Vilniaus apygardos teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-782-585/2019, BUAB „Igitur“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-782-585/2019, patikslintas BUAB „Igitur“ kreditorių sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eB2-843-565/2020, likviduojama dėl bankroto UAB ,,Igitur“ pripažinta pasibaigusia ir išregistruotina iš juridinių asmenų registro.

7. Anot ieškovės, lėšų bankroto procedūroje nebuvo gauta; turto bankroto bylos iškėlimo dienai nenustatyta. Byloje duomenų, jog teismo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos už bankroto procedūros administravimą 2 200 Eur sumoje būtų apmokėtos, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

8. Kadangi tiek nurodytos bankroto bylos iškėlimo metu, tiek bankroto procesui administravimo išlaidų nustatymo metu, tiek faktiškai patirtų administravimo išlaidų metu galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (iki 2019 m. gruodžio 31 d.), todėl nagrinėjamu atveju yra remiamasi būtent šio įstatymo nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

9. Teismas pažymi, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai); jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė tuo, kad jis, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laiku nesikreipus į teismą (pagal byloje esančius duomenis, įmonė nemokia tapo vėliausiai 2017 m. pabaigoje; dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi minėtos įmonės kreditorė, o ne jos vadovas – atsakovas) ir tokiu būdu didinant kreditorinius įsiskolinimus, sumažėjo įmonės finansiniai ištekliai (CK 6.249 straipsnis), iš kurių galėtų būti patenkinami įmonės kreditorių reikalavimai bei padengiamos bankroto administravimo išlaidos ir bankroto administratoriaus atlyginimas. Kaip minėta, pagal byloje esančius įrodymus nenustatyta, jog UAB „Igitur“ iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro turėjo piniginių lėšų ar turto, iš kurių būtų galima padengti bankroto administratoriaus atlyginimą bei patirtas administravimo lėšas. Be to, į prašomus priteisti nuostolius įtrauktas 1 200 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „Igitur“ bankroto byloje (Nr. eB2-5229-585/2018), tuo tarpu patirtas administravimo išlaidas patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Lematas“ 2019 m. gruodžio 23 d. sąskaita apmokėjimui.

11. Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos – nuostolių, atsiradusių neapmokėjus bankroto administratoriaus atlyginimo bei administravimo išlaidų, egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovo atlikti veiksmai nesuderinami su CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo ir ĮBĮ nustatytomis juridinio asmens valdymo organo bei juridinio asmens dalyvio pareigomis. Atsakovo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį, įrodymų, paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepateikė, t. y. kaltės prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės ieškinys tenkintinas – priteisiant iš atsakovo ieškovei 2 200 Eur administravimo išlaidų (įskaitant ir atlyginimo) (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis, CK 6.246-6.249 straipsniai).

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2 200 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. S. (E. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finresta“, j. a. k. 302547601, 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) administravimo išlaidų, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.