- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-176-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20770-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- K. R.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. gynėjo Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas K. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 29 d., 13.00 val. iki 2020 m. gegužės 30 d., 10.46 val. (viena diena) ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendyje nurodytas įskaitytas laikotarpis.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 30 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, K. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 29 d., apie 12.50 val., Vilniuje, Moliakalnio gatvėje, ties pastatu Nr. 70, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti.
2.1. Skunde apeliantas cituoja kasacinio teismo nutarčių motyvus dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad jais remiantis teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-568/2006; 2K-315/2013). Taip pat ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).
2.2. Remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-396-746/2016; 2K-179-693/2017). Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš priemonių, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.
2.3. Gynėjo teigimu, svarstant galimybę K. R. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina į tai, jog jis baudžiamosios bylos proceso eigoje rado jėgų pripažinti savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Tai leidžia daryti išvadą, jog kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
2.4. Pažymi, jog nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra gana jauno amžiaus, turi gyvenimo draugę, kuri šiuo metu bedarbė, ją išlaiko, dirba ir gauna nedidelį darbo užmokestį, pagal galimybes reguliariai moka ankstesniu nuosprendžiu priteistą baudą. Pažymi, kad visi anksčiau K. R. padaryti nusikaltimai nelaikytini keliančiais didelę grėsmę visuomenei, nes BK 284 straipsnis ir BK 281 straipsnio 7 dalis priskiriami nesunkiems nusikaltimams, o BK 304 straipsnio 1 dalis yra baudžiamasis nusižengimas.
2.5. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nuteistasis padarė analogiškas nusikalstamas veikas praėjus tik 12 dienų laikotarpiui, tačiau, anot gynėjo, iki minėtų veikų padarymo jam buvo skiriamos tik baudos, o 2020 m. gegužės 29 d. veika padaryta nepatyrus laisvės atėmimo bausmės poveikio. Pabrėžia, jog teismo išvada, kad K. R. teistas tris kartus yra klaidinga, nes veikos padarymo metu jis buvo teistas du kartus. Nuosprendžio motyvas, jog jis vairavo transporto priemonę esant sunkiam girtumo laipsniui, yra perteklinis, nes tai nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė.
2.6. Nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. R. apgadino savo transporto priemonę, o kitų asmenų turtui žala nebuvo padaryta.
2.7. Gynėjo vertinimu, remiantis apeliaciniame skunde cituota teismų praktika, pakartotinis analogiško nusikaltimo padarymas nėra formali kliūtis taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
2.8. Pažymi, kad atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistajam gali būti nustatyti įvairūs apribojimai ir pareigos, tarp jų ir dalyvavimas atitinkamose programose. Būtina atsižvelgti, jog trumpalaikė reali laisvės atėmimo bausmė gali suardyti jauno žmogaus socialinius ir ekonominius ryšius bei neapsaugoti nuo neigiamų kalinių poveikio, todėl nepasiekti BK įtvirtintų bausmės tikslų.
2.9. Teigia, kad naujoje Vyriausybės programoje, kuriai pritarta 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu, numatytos humanistinio pobūdžio iniciatyvos: atlikti atitinkamų teisės aktų vertinimą, siekiant pertvarkyti bausmių vykdymo įstaigų sistemą, užtikrinti standartus atitinkančias sąlygas, užtikrinti faktišką, o ne formalią bausmių vykdymo paskirtį, orientuoti į resocializaciją ir elgesio korekcijas programas, leidžiančias užtikrinti tinkamą nuteistųjų parengimą grįžti į visuomenę ir padėti spręsti pakartotinio kalinimo problemą, tobulinti lygtinio paleidimo sistemą, nustatant kuo aiškesnius kriterijus ir procedūras, subalansuoti bausmių sistemą, vadovaujantis proporcingumo principu, svarstyti tam tikrų kategorijų nusikalstamų veikų dekriminalizavimo poreikį.
2.10. Pabrėžia, kad teismų praktika orientuoja teismus taikyti realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis.
2.11. Gynėjo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisingumo ir proporcingumo principus, darytina išvada, kad K. R. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir nustatant atitinkamus suvaržymus bei pareigas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis K. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo K. R. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
1. Apeliaciniu skundu neginčijamos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, veikos kvalifikavimas bei kaltė, tačiau nesutinkama su paskirta bausme, t. y. keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir prašoma atidėti K. R. paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
3. BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, todėl yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistajam K. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
4. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismas K. R. skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, jam buvo skirta reali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į K. R. asmenybę, jo ankstesnius teistumus ir nusikalstamos veikos pakartotinumą, į tai, kad už analogiškas nusikalstamas veikas jam buvo skirtos baudos, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 12 dienų nuo pradėto ikiteisminio tyrimo už analogišką nusikalstamą, šiuo metu teisiamas už ketvirtą kartą padarytą tokio pat pobūdžio šiurkštų KET pažeidimą (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu K. R. buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu – vieną veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), nusprendė, kad taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir realios laisvės bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo, nes be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
5. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai asmuo anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Taikant BK 75 straipsnį turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Pažymėtina, jog K. R. ir jo brolis A. R., kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė nutartį pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl galimai melagingų parodymų davimo šioje byloje, klaidino teisėsaugos pareigūnus, viso proceso metu teigdami, kad automobilį vairavo ne K. R., o A. R. ir kaltę K. R. pripažino tik pateikiant gynėjo apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. R. už vairavimą esant neblaiviam du kartus yra baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 99-101). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį, sutinka su apylinkės teismo sprendimu, jog nėra pagrindo K. R. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
6. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.).
7. Apeliaciniame skunde pateikiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šiuose pavyzdžiuose susiklosčiusi situacija yra skirtinga nuo nagrinėjamos, pvz., asmenys yra teisiami pirmą kartą, dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę.
8. Skunde nurodoma, kad K. R. vis tik rado jėgų pripažinti kaltę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, turi gyvenimo draugę, kurią išlaiko, nes ji bedarbė, taip pat Vilniaus apygardos teismui iki teismo posėdžio buvo pateikti papildomi duomenys, patvirtinantys K. R. apsisprendimą keisti gyvenimo būdą, t. y. duomenys, jog jis yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio vartojimo poveikio žmogaus sveikatai programą, yra sudaręs preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėjęs avansą, padengęs dalį baudos įsiskolinimo. Teisėjų kolegija pozityviai vertina šias aplinkybes, tačiau esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, šiuo metu tai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Kaip minėta, K. R. už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką yra teisiamas ne pirmą kartą, taigi, žinojo ir suvokė, kad jo veiksmai atitinkamai turės neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems. Ankstesnių teistumų skaičius bei iki tol taikytos švelnesnės bausmės nesulaikė K. R. nuo naujų nusikaltimų darymo.
9. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ir padarė pagrįstą išvadą dėl BK 75 straipsnio taikymo pagrindų nebuvimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. R. gynėjo Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.