- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- eI3-11150-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00528-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. R., Valstybės įmonės Turto bankas, Neringos savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vilius Martišius, Milena Juškaitienė
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Žydrūnui Kumpiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui Ernestui Knezevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo dalies ir pažymos panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys I. R., Valstybės įmonė Turto bankas, Neringos savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ dalį, kuria pastatui – buitiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3L1p, nustatyta 0,0418 ha dalis valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2024 m. balandžio mėnesio Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymą dėl parduodamam objektui (duomenys neskelbtini) priskirto valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų; 3) priteisti pareiškėjo A. D. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. skunde ir pareiškėjo atstovė advokatė Milena Juškaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 57/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Likusi 43/100 gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso I. R.. Adresu (duomenys neskelbtini) taip pat stovi: pastatas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai (toliau – ir Buitinis pastatas); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o likusi 49/100 dalis – I. R.; kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priklauso buitiniam pastatui, nuosavybės teise priklausančiai Lietuvos Respublikai; kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/1 priklauso buitiniam pastatui, nuosavybės teisė priklausančiai Lietuvos Respublikai. Buitinis pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). 1999 m. gegužės 28 d. Neringos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 82 patvirtino teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Detaliojo plano brėžiniai bei 1998 m. lapkričio 17 d. viešo (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijos raidos programos aptarime nurodyta, kad pastatai privalo būti nugriauti ir naujas pastatytinas ūkinis pastatas, įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, priskiriamas gyvenamojo namo savininkams. Valstybės įmonė Turto bankas, nepaisydama detaliojo plano sprendinių, kuriuose nurodoma, kad pastatai yra griautini, yra paskelbęs pastatų pardavimo aukcioną. Turto bankui paskelbus apie planuojamą pastatų aukcioną, I. R. 2024 m. balandžio 30 d. kreipėsi raštu į Turto banką su prašymu pateikti susipažinimui 2024 m. balandžio mėn. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą pažymą dėl parduodamam objektui (duomenys neskelbtini) priskirto valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų. I. R. gavo Turto banko 2024 m. gegužės 8 d. atsakymą Nr. SK4-5911, kuriame nurodyta, jog Turto bankui nėra pagrindo atšaukti paskelbtą aukcioną arba jį sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins tvarką, pagal kurią griautini statiniai turėtų būti išperkami iš teisėtų jų savininko. Atsakovė pateikė dalį prašomų dokumentų, tarp kurių pridėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“. Trečiajam suinteresuotam asmeniui pasidalinus duomenimis su pareiškėju, pastarajam tapo žinoma apie buitiniam pastatui įsakymu priskirtą žemės sklypo dalį bei tai, jog yra išduota pažyma dėl 0,0418 ha žemės sklypo dalies nuomos 62 metų terminui. Pareiškėjas teigia, jog tiek įsakymas, tiek pažyma yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir turi būti panaikinti. Įsakyme patvirtinta, kad buitiniam pastatui priskirta 0,0418 ha dalis žemės sklypo, tačiau tiek atsakovei, tiek VĮ Turto bankui, tiek Neringos miesto savivaldybei ir jos administracijai yra žinoma, kad visi pastatai, tarp jų ir buitinis pastatas, nėra naudojami ar net galimi naudoti pagal paskirtį. Pastatai eilę metų stovi apleisti, netvarkyti, dėl ko pastatų būklė iš blogos virtusi avarine. Pareiškėjas teigia, jog šios aplinkybės pagrindžia, kad buitiniam pastatui negalėjo būti įsakymu priskirtas žemės sklypas, kadangi žemės sklypas ar jo dalis nėra reikalinga pastatams eksploatuoti, o tai reiškia naudoti pagal pagrindinę jo paskirtį, tuo labiau, kad pagal detaliojo plano sprendinius šių pastatų neturi būti – jie turi būti nugriauti. Atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas nėra pakeistas ar keičiamas, atsakovė, suformavusi žemės sklypą, neturėjo teisės jo dalį priskirti griautiniems pastatams. Atsakovė 2024 m. balandžio 16 d. priėmė pažymą „Apie valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti“. Pareiškėjas nurodė, jog eiliškumo tvarka yra atliekami tam tikri veiksmai, kad žemės sklypas galėtų būti išnuomojamas nekilnojamąjį turtą aukciono būdu įsigijusiam asmeniui. Susidarius aplinkybėms, jog pažyma yra išduota, vadovaujantis įsakymo dalimi, kuria žemės sklypo dalis neteisėtai priskirta buitiniam pastatui ir yra naikintina, todėl ir pažyma privalo būti panaikinama kartu su skundžiama įsakymo dalimi. Pažymėjo, jog žemės sklypą nuo 2024 m. sausio 25 d. patikėjimo teise valdo Neringos savivaldybė. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Aukciono skelbime yra nurodyta, kad parduodamiems pastatams priskirta 0,0418 ha žemės sklypo dalis iš bendro 0,1564 ha ploto žemės sklypo yra išnuomojama, nuomos terminas 62 metai. Pareiškėjas mano, jog VĮ Turto bankas klaidina potencialius pirkėjus, kad visiems parduodamiems pastatams yra priskirta žemės sklypo dalis, o ne tik buitiniam pastatui; atsakovė, išduodama pažymą, peržengė savo kompetencijos ribas ir iš esmės už Neringos savivaldybę priėmė sprendimą išnuomoti 62 metams žemės sklypo dalį buitiniam pastatui ir taip grubiai pažeidė Žemės įstatymą. Pareiškėjas nurodė, jog nepanaikinus įsakymo dalies, kuria žemės sklypo dalis priskirta buitiniam pastatui, kuris nėra ir nebus naudotinas pagal paskirtį, kadangi privalo būti nugriautas, o atkuriant žvejo sodybą, toje vietovėje pagal Detaliojo ploto sprendinius gali būti pastatytas tik ūkinis pastatas, kaip pagalbinis ūkio pastatas gyvenamajam namui, bei palikus galioti pažymą, kurią išdavė nekompetentingas subjektas, bus įtvirtinta situacija, kai yra toleruotini institucijų veiksmai, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui A. D. nuosavybės teise priklauso 57/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Likusios 43/100 dalys minėto gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso I. R.. Minėti pastatai yra valstybei priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1564 ha. Tame pačiame sklype taip pat stovi šie pastatai, kurie registruoti adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, kaip buitinės patalpos priklausinys. Likusios 49/100 dalys priklauso I. R.; kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kaip buitinės patalpos priklausinys; kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 1/1 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kaip buitinės patalpos priklausinys. Visus aukščiau išvardintus Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančius pastatus patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. VĮ Turto bankas 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. (15.29 Mr) SK4-3635 „Dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) nuomos” kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių (toliau – Skyrius), prašydamas nustatyti, kad 0,0418 ha ploto žemės sklypo dalis yra išnuomojama, išduodant atitinkamą pažymą, joje nurodant žemės sklypo dalies nuomos terminą ir vertę. Atsakovė Turto bankui išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad žemės sklypo dalis, kurios plotas 0,0418 ha, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, reikalinga įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam bei VĮ Turto banko, patikėjimo teise valdomam nekilnojamajam turtui: buitinėms patalpoms, 51/100 dalims sandėlio, kiemo aikštelei, tvorai eksploatuoti, gali būti tik išnuomojama. Atsakovė taip pat nurodė, kad žemės sklypo patikėtinis yra Neringos savivaldybė. Teigia, jog išduodant pažymą, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl skunde išdėstytas prašymas minėtą pažymą panaikinti yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog 2024 m. balandžio 30 d. į atsakovę kreipėsi I. R., kuris be kitų prašymų kėlė klausimą dėl pažymos išdavimo pagrįstumo. Išnagrinėjusi šį kreipimąsi, institucija 2024 m. birželio 10 d. raštu Nr. 1SD-34234-(6.1 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė išsamų atsakymą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dabartinės Žemės įstatymo nuostatos neįpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos pasisakyti dėl nuomos, pažymėjo, jog tais atvejais, kai žemės sklypus patikėjimo teise valdo kiti patikėtiniai, Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų pasisakyti dėl nuomos galimybių bei paprašė skyriaus VĮ Turto bankui išduotą pažymą laikyti negaliojančia. Minėtas raštas buvo išsiųstas ir Neringos savivaldybei, VĮ Turto bankui bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Iš to seka, kad VĮ Turto bankui išduota pažyma yra atšaukta (panaikinta), todėl negali būti ginčo objektu teisme. Pareiškėjas kelia reikalavimą panaikinti įsakymo dalį, kuria buitinėms patalpoms (žymėjimas plane 3L1p) nustatyta 0,0418 ha dalis žemės sklypo. Atsakovė, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdama į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, UAB „Geosmart“ matininko E. M. 2022 m. liepos 19 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame išskirtos žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, priėmė pareiškėjo skundžiamą įsakymą. Atkreipė dėmesį, jog Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies nuostata, numatanti, kad griaunamiems statiniams eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, negaliojo skundžiamo įsakymo priėmimo metu. Pažymėjo, jog detalusis planas, priimant įsakymą, nebuvo pažeistas, nes parduodamas žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas turi būti rekonstruotas, todėl jis nelaikytinas griaunamu. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-06-3-02038-2023-1), kurioje buvo išspręsti ir šiai bylai aktualūs klausimai. Minėtoje byloje ieškovas I. R. prašė teismo leisti jam atlikti sandėlio, esančio žemės sklype, griovimo darbus be bendraturčio sutikimo, tačiau ieškinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija minėtame sprendime nurodė, „jog nėra draudžiama parduoti griautino pastato ar jo dalies, nėra draudžiama parduoti turtą neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, o viešai skelbiamame VĮ Turto banko parduodamų ginčų statinių skelbime yra pateikta informacija apie galiojantį detalųjį planą ir jo sprendinius“.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. R. su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime ir jo atstovas advokatas Vilius Martišius teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl NŽT 2024 m. balandžio 16 d. pažymos nepasisakys, nes atsakovė pažymą panaikino, t. y. nurodė ją laikyti negaliojančia, todėl skundo reikalavimas neaktualus. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog NŽT 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalis, kurią prašo panaikinti pareiškėjas, yra nepagrįsta, todėl skundas turėtų būti tenkintinas. Nurodė, kad įsakymu 0,0418 ha ploto turinti sklypo dalis buvo priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, kurio savininkė yra valstybė, likusi 0,1146 ha ploto sklypo dalis buvo priskirta pastatui – gyvenamam namui, kuris atitinkamomis dalimis priklauso pareiškėjui A. D. ir suinteresuotam asmeniui I. R.. Pagal įsakymo priėmimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, tam, kad prie atitinkamo pastato būtų suformuotas ar tam pastatui priskirtas žemės sklypas (ar jo dalis), tas pastatas turėjo būti savarankiškai funkcionuojančiu statiniu ir jis turėjo būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pastato tiesioginę paskirtį. Mano, jog buitinis pastatas neatitiko nei vieno iš šių aukščiau nurodytų kriterijų. Pažymėjo, jog buitinis pastatas nėra savarankiškai funkcionuojantis pastatas ir turi būti laikomas A. D. ir I. R. priklausančio gyvenamojo namo pagalbinio ūkio pastatu. Atsižvelgiant į pastatų lokaciją (sklypo ribas), jų funkcinę paskirtį, taip pat į byloje pateikto detaliojo plano nuostatas, tiek žemės sklype esantis sandėlis, tiek su sandėliu sujungtas pastatas – buitinis pastatas laikytini gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatais, todėl buitinis pastatas negali būti laikomas savarankiškai funkcionuojančiu pastatu. Be to, buitinis pastatas jau ilgą laiką nebuvo naudojamas pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir iš viso 20 pastarųjų metų nebuvo ir nėra naudojamas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra kitos paskirties, jo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl šiame sklype esantis buitinis pastatas neatitinka žemės naudojimo paskirties ir būdo. Atsakovė, priimdama įsakymą, neatsižvelgė į teisės aktų reikalavimus, nepatikrino pastatų būklės ir jų atitikimo įstatyme įtvirtintiems kriterijams, pagal kuriuos tik tuos kriterijus atitinkantiems pastatams gali būti priskiriama valstybinė žemė. Pagal pateikto byloje detaliojo plano nuostatas, buitinis pastatas iš viso turi būti nugriautas, o vietoje jo atstatytinas ūkinis pastatas priskirtinas gyvenamojo namo savininkams, t. y. pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui I. R.. Ginčijamu įsakymu į tai iš viso neatsižvelgiama, nes tokiam griautinam pastatui yra priskirta reikšminga žemės sklypo dalis. Tuo yra sudarytos prielaidos toliau ignoruoti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, nevykdyti šio detaliojo plano, ir netgi įsigijus tokį griautiną pastatą ir įteisinus valstybinės žemės nuomą, sudaromos sąlygos bandyti šį detalųjį planą pakeisti, tada pakeisti pastato paskirtį ir toliau jį naudoti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad NŽT 2024 m. birželio 10 d. raštu Nr. 1SD-34234-(6.1 E.) pažymą panaikino, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl NŽT 2024 m. balandžio 6 d. pažymos panaikinimo jokių teisių ir / ar pareigų pareiškėjui nebesukels. Nurodė, jog Nacionalinei žemės tarnybai 2022 m. rugsėjo 15 d. priimant skundžiamą įsakymą negaliojo Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies redakcija, todėl nebuvo nuostatos, numatančios, kad griaunamiems statiniams eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir šio trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Ernestas Knezevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad NŽT 2024 m. birželio 10 d. raštu Nr. 1SD-34234-(6.1 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ skundžiamą pažymą panaikino, todėl pareiškėjo reikalavimas ją panaikinti jokių teisių ir / ar pareigų pareiškėjui nebesukelia. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo I. R. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jam priklauso 43/100 šio gyvenamojo namo dalys. Kitos 57/100 dalys minimo gyvenamojo namo priklauso pareiškėjui A. D. pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį. Valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra: 1) pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklausantis Lietuvos Respublikai; 2) pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o kitos 49/100 dalies – I. R.; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai; 4) kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai ir juos patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Šis turtas yra įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog ginčijama 2024 m. balandžio 16 d. pažyma Nr. 1SD-17740-(15.4.48 E.) atsakovės 2024 m. birželio 10 d. raštu yra panaikinta, todėl teismo sprendimas dėl šios pažymos panaikinimo nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Pareiškėjas prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E.), tačiau VĮ Turto bankas mano, jog tokio įsakymo apskundimui, pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą. Nesutikdamas su skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad teritorijai (duomenys neskelbtini) yra taikomi Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtinto detaliojo plano bei Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114 patvirtintos Teritorijos raidos programos sprendiniai. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114 patvirtintuose Teritorijos raidos programos sprendiniuose nurodyta: „iš esamo ūkinio pastato iškelti naudotojus į kitą sklypą, rekonstruoti ūkinį pastatą, sumažinti tūrį, suteikiant etnografinį charakterį“. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta: „Rekonstruojamas ūkinis pastatas mažinamas, užstatymo plotas iki 60 m2, regeneruojamas buvęs 1942 m. užstatymas prie šiaurės rytų ribos, ūkinis pastatas neturi viršyti 7 m. aukščio, apdailai naudoti tradicines Kuršių Nerijos pastatų apdailines medžiagas, stogui - molio čerpes“. Taigi, parduodamas pastatas turi būti rekonstruojamas, ką galima atlikti nugriaunant ir atstatant pastatą, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m., todėl jis nelaikytinas griautinu. Savarankiškai funkcionuojančiam buitiniam pastatui 3L1p eksploatuoti buvo priskirta 0,0418 ha Žemės sklypo dalis, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E.). Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos remiantis 2022 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) ir 2022 m. rugsėjo 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-735-(14.13.2 E.). Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 13VĮ 756-(14.13.2 E.) savarankiškai funkcionuojančiam buitiniam pastatui 3L1p eksploatuoti buvo nustatyta 0,0418 ha žemės sklypo dalis. Skunde minima Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies nuostata, numatanti, kad griaunamiems statiniams eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, negaliojo šių administracinių aktų priėmimo metu. Minėti administraciniai aktai šiuo metu yra galiojantys. Be to, trečiojo asmens I. R. parašas yra ant žemės sklypo plano, kuriuo apskaičiuotos sklypo bendraturčiams tenkančios dalys, kas leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo susipažino ir sutiko su žemės sklypo bendraturčiams priskiriamomis dalimis. Nurodė, kad visais atvejais, neatsižvelgiant į parduodamo turto statusą, parduodant viešame aukcione tiek valstybei, tiek savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kartu turi būti parduodamas ir priskirtas žemės sklypas (jo dalis), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Kai prie viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto valstybinė žemė negali būti perleidžiama privačion nuosavybėn, tokiu atveju su nekilnojamojo turto pirkėju turi būti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis. Pažymėjo, jog ir teismų praktika analogiškose bylose suformuota ta linkme, kad tuo atveju, jeigu viešo aukciono būdu parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, tuomet visais atvejais, neatsižvelgiant į turto statusą, būklę, privalo būti priskirtas žemės sklypas, kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog įsakymas turi būti panaikintas, kadangi ginčo turtas, vykdant detaliojo plano sprendinius, turi būti nugriautas ir joks žemės sklypas negali būti formuojamas ir priskiriamas. Turto bankas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-173-513/2024 labai aiškiai pasisakė, jog I. R. ir A. D., siekiantiems nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą valstybė netektų nuosavybės teisės. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad siekiamas nugriauti turtas valstybės funkcijoms įgyvendinti nėra reikalingas, jau ilgą laiką nenaudojamas ir apleistas, tačiau savaime tai nereiškia, kad turtas neturi vertės, kad galima paneigti valstybės nuosavybės teisę ir kad valstybei už tokio turto praradimą (nugriovimą) neturi būti atlyginama kaip bet kuriam kitam turto savininkui. Dėl to vien aplinkybės, kad turtas nenaudojamas ir neprižiūrimas, nesudaro teisinio pagrindo jį nugriauti tenkinant išimtinai tik kito šio turto bendraturčio norą ir interesus vietoje nugriauto nekilnojamojo daikto pastatyti kitą ir įgyti į jį nuosavybės teisę, tačiau neatsižvelgiant ir ignoruojant valstybės, kaip norimo nugriauti turto bendrasavininkės, interesus. Teismas taip pat konstatavo, jog detalusis planas ir jo sprendiniai negali nei sukurti, nei modifikuoti, nei panaikinti nuosavybės teisės nepriklausomai nuo nuosavybės teisės subjekto, todėl I. R. ir A. D. siekiant nugriauti valstybės turtą, už jį turi būti teisingai atlyginama. Dėl to I. R. ir A. D. sutikimas ar nesutikimas su turto pardavimu viešo aukciono būdu nėra teisiškai reikšmingas, nes valstybė, kaip bet kuris kitas nuosavybės teisės subjektas, yra laisva disponuoti jai priklausančiu turtu, jį parduoti, o valstybės turto pardavimo specifiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ dalies ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 16 d. pažymos Nr. 1SD-17740-(15.4.48 E.) „Apie valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. D. nuosavybės teise priklauso 57/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), likusi pastato dalis, t. y. 43/100 gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui I. R.. Šis gyvenamasis namas yra Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,1564 ha valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame valstybinės žemės sklype stovi ir kiti pastatai: pastatas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 49/100 dalys pastato – sandėlio, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniu I. R.. Šiems pastatams yra suteiktas kitas adresas – (duomenys neskelbtini).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“, kuriuo nustatė 0,1564 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas pastatams eksploatuoti: pastatui – buitiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 0,0418 ha, ir pastatui – gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,1146 ha.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. balandžio 16 d. surašė pažymą Nr. 1SD-17740-(15.4.48 E.) „Apie valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti“, kurioje nurodė, kad 0,1564 ha valstybinės žemės sklypo dalis, kurios plotas 0,0418 ha, reikalinga įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam bei valstybės įmonės Turto banko patikėjimo teise valdomam nekilnojamajam turtui, gali būti tik išnuomojama.
Šiuo atveju susidarė situacija, kuomet pareiškėjas su jam tiesiogines pasekmes sukeliančia įsakymo dalimi, t. y. gyvenamajam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išskirta 0,1146 ha žemės sklypo dalimi, reikalinga pastatui eksploatuoti, sutinka, tačiau ginčija valstybinės žemės sklype išskirtą 0,0418 ha žemės sklypo dalį, reikalingą buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančioms Lietuvos Respublikai, eksploatuoti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės.
Dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E.)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 29 d.) (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte numatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kai gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys keliems asmenims (bendraturčiams) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Taisyklių 8 punkte numatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.
Taigi pareiškėjo teiginys, jog buitiniam pastatui negalėjo būti priskirtas žemės sklypas, kadangi žemės sklypas ar jo dalis nėra reikalinga pastatams eksploatuoti, nes pastatas nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį ir pagal detaliojo plano sprendinius turi būti nugriautas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog pagrindas suformuoti žemės sklypą yra objekto priskirtinumas pagrindiniam daiktui, tačiau ne jo naudojimas pagal pagrindinę paskirtį esamu momentu. Be to, byloje ginčo nėra ir atsakovė neneigia tos aplinkybės, jog buitinis pastatas nėra naudojamas.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog pastatas – buitinis pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamo turto registre įregistruotas kaip savarankiškas turto objektas, be to, turi priklausinius: 1) pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3) kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), todėl tokiam statiniui eksploatuoti atsakovė pagrįstai nustatė valstybinės žemės sklypo dalį.
Pareiškėjas, išsakydamas savo skundo argumentus, jog statiniams, kurie turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, vadovavosi Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalimi, kuri numato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami iš teisėtų jų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. Pareiškėjas neatsižvelgė į tai, jog ginčijamas įsakymas priimtas 2022 m. rugsėjo 15 d., kuomet aukščiau aptarta teisinė norma negaliojo, todėl ji negalėjo būti taikoma įsakymo priėmimo momentu.
Detaliajame plane numatyta iš esamo ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), iškelti naudotojus į kitą sklypą, taip pat rekonstruoti ūkinį pastatą, sumažinant tūrį, suteikiant etnografinį charakterį, taip pat numatyta projektuoti sklypo ribos. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog rekonstruojamas ūkinis pastatas, mažinamas užstatymo plotas iki 60 m², regeneruojamas buvęs 1942 m. užstatymas prie šiaurės rytų ribos, ūkinis pastatas neturi viršyti 7 m. aukščio, apdailai naudoti tradicines Kuršių Nerijos pastatų apdailos medžiagas, stogui – molio čerpes.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 9 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.
Įvertinęs detaliojo plano sprendinius bei Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 įtvirtintą nuostatą, kas yra laikoma statinio rekonstravimu, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju pastatas – buitinis pastatas nėra laikytinas griautinu, nes toks statinys gali būti rekonstruojamas pakeičiant išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį, taip sumažinant pastato užstatymo plotą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 patvirtinto Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo 6.1.1.1. papunktyje įtrauktos buitinės patalpos 3L1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,72 kv. m, 51/100 dalis sandėlio 41I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 50,00 kv. m; kiemo aikštelė b1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 172,15 kv. m; tvora t1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ilgis 18,23 m., (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 1 punkte numatyta, kad Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos apraše reglamentuojamas valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių, patalpų ar jų dalių (toliau – nekilnojamasis turtas) bei jam priskirto žemės sklypo (kai žemės sklypas negali būti parduodamas) arba su jam priskirtu žemės sklypu (jeigu žemės sklypas parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione (toliau – aukcionas) organizavimo ir vykdymo procesas, apimantis žemės sklypo, priskirto nekilnojamajam turtui, ploto ir naudojimo nustatymą; aukciono inicijavimą; aukciono sąlygų nustatymą ir aukciono skelbimą; aukciono komisijos sudarymą; aukciono dalyvių registravimą; aukciono vykdymą; aukcione parduoto nekilnojamojo turto, žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą; atsiskaitymą už aukcione įsigytą turtą ir jo perdavimą aukciono laimėtojui; aukciono laimėtojo sumokėtų lėšų paskirstymą; nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių ne Lietuvos Respublikoje, pardavimą aukcione.
Byloje esantys duomenys patvirtinta, jog pastatas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kitų bendrasavininkų nėra. Atitinkamai, valstybei priklausančiam nekilnojamajam daiktui, kurį siekiama parduoti, taikomos Tvarkos aprašo nuostatos.
Tvarkos aprašo 3.1 papunktyje numatyta, kad aukcione parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas be jam priskirto žemės sklypo arba su jam priskirtu žemės sklypu ir kiti nekilnojamieji daiktai, įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad kartu su nekilnojamuoju turtu gali būti parduodami tik šiam turtui priskirti valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (toliau – valstybinės žemės sklypai), išskyrus valstybinę žemę, kuri negali būti parduodama, arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (toliau – savivaldybės žemės sklypai) (toliau kartu – žemės sklypai), arba šių žemės sklypų dalys, kai parduodamam nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, suformuoti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, jeigu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti žemės sklypų kadastro duomenys ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teisė į parduodamus valstybinės žemės sklypus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 2.1 punkte nurodyta, kad Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn.
Tiek pareiškėjas skunde neginčijo, tiek pareiškėjo atstovė advokatė Milena Juškaitienė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjas neginčija skundžiamo 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalies, kuria pareiškėjui nustatyta išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti. Duomenų, jog pareiškėjui būtų neteisingai nustatyta išskirta žemės sklypo dalis, byloje nėra. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nenurodė jokių motyvų, jog panaikinus skundžiamą įsakymo dalį, pareiškėjui išskirta žemės sklypo dalis padidėtų ar sumažėtų.
Šiuo atveju, pareiškėjas, kaip ir bet kuris kitas suinteresuotas asmuo, siekdamas įgyti teisę į valstybės nuosavybe valdomą daiktą, turi teisę dalyvauti aukcione. Atmestinas pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog nepagrįstai asmeniui yra perkeliama našta dalyvauti aukcione ir įsigyti valstybei priklausantį turtą.
Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo argumentų, pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išsakytos pozicijos, aukščiau vykusių teisminių ginčų darytina išvada, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų leista įgyti nuosavybės teises į valstybei priklausantį turtą kitais, pareiškėjui palankesniais ir ekonomiškai naudingesniais būdais, taip paneigiant valstybės, kaip turto savininkės, teisę disponuoti taip priklausančiu turtu ir parduoti jį aukcione, gaunant atitinkamą ekonominę naudą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 nurodė, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principą, pagal kurį toks turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Vadinasi, kad savininko (valstybės, savivaldybių) teisių į viešosios nuosavybės teisės objektus įgyvendinimas atitiktų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsakingai (tausojant, nešvaistant), siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, be kita ko, gaunant iš šio turto maksimalią naudą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. balandžio 16 d. pažymos Nr. 1SD-17740-(15.4.48 E.)
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. 1SD-17740-(15.4.48 E.), adresuotoje VĮ Turto bankas, nurodė, kad 0,1564 ha valstybinės žemės sklypo dalis, kurios plotas 0,0418 ha, reikalinga įstatymu nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam bei valstybės įmonės Turto banko patikėjimo teise valdomam nekilnojamajam turtui: buitiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalims pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, gali būti tik išnuomojama. Nurodė, jog ekonomiškai pagrįstas žemės sklypo dalies nuomos terminas – šešiasdešimt du metai.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 10 d. rašte Nr. 1SD-34234-(6.1 E.), adresuotame trečiojo suinteresuoto asmens I. R. advokatui, Neringos savivaldybei, VĮ Turto bankui ir LR finansų ministerijai, informavo, kad 2024 m. balandžio 16 d. pažymą išdavė, nes žemės sklypo dalis, kurios plotas 0,0418 ha, gali būti tik išnuomojama. Įvertinusi tai, kad žemės sklypo patikėtinis yra Neringos savivaldybė, kuri ir turi spręsti klausimą dėl žemės sklypo nuomos, Žemės įstatymas neįpareigoja NŽT pasisakyti dėl nuomos tais atvejais, kai žemės sklypus patikėjimo teise valdo kiti patikėtiniai, prašė VĮ Turto bankui išduotą pažymą laikyti negaliojančia.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo 13.4.1 papunktyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 2 mėnesius nuo Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyto prašymo ir dokumentų gavimo dienos nustato, ar nekilnojamajam turtui priskirtas valstybinės žemės sklypas parduodamas, ar tik išnuomojamas (Tvarkos aprašo 13.4 papunktis), ir jeigu nekilnojamajam turtui priskirtas valstybinės žemės sklypas parduodamas, išduoda pažymą (Tvarkos aprašo 13.4.1 papunktis).
Tvarkos aprašo 19 punkte numatyta, kad Nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus įtraukus į Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytus sąrašus, taip pat parduodant Aprašo 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodytą nekilnojamąjį turtą, suformavus žemės sklypus, priskirtus parduodamam nekilnojamajam turtui, aukciono organizatorius inicijuoja aukcioną, turėdamas pagal Aprašo 13.4 papunktį išduotas pažymas. Tvarkos aprašo 21 punkte numatyta, kas tvirtina aukciono sąlygas, o 22 punktas nustato, kas turi būti nurodyta aukciono sąlygose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ginčijAS492-224/2012).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011); argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-374-492/2016).
Iš skundžiamos pažymos turinio matyti, jog tai tarpinio / organizacinio pobūdžio dokumentas, skirtas institucijai, kuri kreipėsi dėl tokios pažymos išdavimo. Šiuo atveju skundžiama pažyma jokių pareiškėjo teisių ar pareigų nepažeidė, jokių teisių ir pareigų jam nesukūrė, todėl ji negali būti ginčo teisme objektu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-821/2013, 2013 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS146-327/2011, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS146-201/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013).
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pareiškėjo A. D. prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. 1SD-17740-(15.4.48 E.) „Apie valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą kaip nepagrįstus, atmestinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Neringos savivaldybės administracija atsiliepime nenurodė, kokią poziciją palaiko ir skundą prašė spręsti teismo nuožiūra. Be to, teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atmesti trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.