Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Dalios Sabaliauskaitės skundą dėl 2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria iš dalies patenkintas įtariamojo A. L. skundas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. liepos 2 d nutartimi iš dalies patenkino įtariamojo A. L. skundą ir panaikino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Dalios Sabaliauskaitės (toliau – Prokurorė) 2013 m. birželio 20 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 25-1-00733-13 laikinai apriboti A. L. nuosavybės teises į iš jo kratos metu paimtus pinigus – 3461,47 eurus, bei atmetė skundą dalyje dėl 2013 m. birželio 20 d. (teismo nutartyje neteisingai nurodyta nutarimo data - 2013-06-21) nutarimo, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, panaikinimo.

Prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. liepos 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - įtariamojo A. L. skundą dalyje dėl Prokurorės 2013 m. birželio 20 d. nutarimo laikinai apriboti A. L. nuosavybės teises į iš jo kratos metu paimtus pinigus – 3461,47 EUR panaikinimo atmesti, o skundą dalyje dėl 2013 m. birželio 20 d. nutarimo, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas panaikinimo, palikti nenagrinėtą ir skundą persiųsti aukštesniajam prokurorui. Skunde prokurorė teigia, kad Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. 2013 m. birželio 20 d. nutarimas laikinai apriboti A. L. nuosavybės teises į iš jo kratos metu paimtus pinigus – 3461,47 EUR buvo priimtas siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 116 str. įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Prokurorė nutarimą priėmė siekdama apginti nukentėjusiojo E. P. interesus bei užtikrinti galimo civilinio ieškinio atlyginimą, nes nukentėjusiajam žala buvo padaryta, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad civilinis ieškinys bus pareikštas. Be to, įstatymai leidžia taikyti nuosavybės teisių apribojimą ir kol dar nėra pareikštas civilinis ieškinys.

Prokurorė taip pat mano, kad teismas A. L. skundo dalyje dėl nutarimo paskirti kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą įtariamajam, negalėjo nagrinėti, nes buvo pažeista šio nutarimo apskundimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas tenkintinas.

BPK 151 str. 1 d. nustatyti pagrindai, kuriems esant gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, arba išplėstinis turto konfiskavimas. Kauno apylinkės teismas A. L. skundą tenkino ir 2013 m. birželio 20 d. Prokurorės nutarimą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikino, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Teismo nuomone, civilinis ieškinys turi būti pareikštas procesinės prievartos priemonės taikymo metu, o ne numatomas į ateitį. Kadangi byloje nėra nustatyta kitų BPK 151 str. 1 d. numatytų prievartos priemonės taikymo pagrindų, laikinas nuosavybės teisių apribojimas negalėjo būti taikomas.

Aukštesnysis teismas nesutinka su Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. liepos 2 d. nutartyje išsakytais motyvais. Kaip teisingai pažymėjo Prokurorė, BPK 151 str. turi būti taikomas atsižvelgiant į kitas teisė normas bei principus. BPK 116 str. įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą proceso metu imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. BPK 151 str. 1 d. taikymas ir yra viena iš numatytų priemonių, leidžiančių užtikrinti BPK 116 str. numatytus tikslus. Teisės teorijoje sakoma, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas, kai procese yra arba gali būti pareikštas civilinis ieškinys bei yra tikėtina, kad nepritaikius šios priemonės nebus lėšų, iš kurių būtų galima atlyginti civiliniam ieškovui (nukentėjusiajam). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas iš esmės skirtas svarbiems bendriesiems interesams įgyvendinti – užtikrinti nukentėjusiojo teisių apsaugą ir teisingumo vykdymo interesus. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. P. apklausos metu nurodė, kad nusikaltimu jam buvo padaryta žala, jai pagrįsti jis pateiks dokumentus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvada, kad civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime bus pateiktas, beje BPK 112 str. leidžia civilinį ieškinį pareikšti bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vadinasi įstatymas imperatyviai nenustato, kad civilinis ieškinys būtinai turi būti pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau įstatymas reikalauja ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų užtikrinti, kad būtų išsaugotas įtariamojo, kaltinamojo ar kitų BPK 116 str. nurodytų asmenų turtas galimam civiliam ieškiniui užtikrinti, vadinasi įstatymas leidžia apriboti nuosavybės teises net ir tuo atveju, jeigu civilinis ieškinys iš vis nebus pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nusikalstama veika yra padaryta žala ir tai leidžia daryti pagrįstą išvada, kad nukentėjusysis turi teisę pareikšti ieškinį. Delsimas skirti šią prievartos priemonę dažnai gali turėti žalingų padarinių – gali nelikti turto iš kurio būtų galima atlyginti žalą. Pažymėtina, kad A. L. įtariamas padaręs nusikaltimą, kuris BK numatytas XXVIII skyriuje – nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taigi, galima daryti išvadą, kad laikinųjų nuosavybės teisių apribojimas, ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai dar nėra pareikštas civilinis ieškinys, negali būti pripažintas neteisėtu, todėl Prokurorės 2013 m. birželio 20 d. priimtas nutarimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 25-1-00733-13 laikinai apriboti A. L. nuosavybės teises į pinigus – 3461,47 eurus yra teisėtas ir pagrįstas.

Prokurorė taip pat skundžia nutarties dalį, kuria atmestas A. L. skundas dėl 2013-06-20 nutarimo, paskirti jam kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą ir prašo nutartį šioje dalyje panaikinti bei priimti naują sprendimą – skundą palikti nenagrinėtą ir persiųsti jį nagrinėti aukštesniajam prokurorui.

BPK 63 str. 1 d. numato, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 64 str. 7 d. pasakyta, kad BPK 62 ir 63 straipsniai netaikomi tais atvejais, kuriems BPK numato kitokią ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ar nutarimų apskundimo tvarką. Kardomosios priemonės - dokumentų paėmimo skyrimą reglamentuoja BPK 134 str. kuriame pasakyta, kad dokumentų paėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriama prokuroro nutarimu. BPK nėra numatyta atskira šios kardomosios priemonės apskundimo tvarka, todėl turi būti vadovaujamasi BPK 63 str. nuostatomis. Šiuo atveju A. L. 2013 m. birželio 20 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, turėjo skųsti aukštesniam prokurorui ir tik atsisakius patenkinti skundą, nutarimas galėjo būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kadangi įtariamasis nesilaikydamas šios tvarkos, nutarimą apskundė tiesiogiai ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas gavęs jo skundą privalėjo jį palikti nenagrinėtu.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.

nutaria:

patenkinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Dalios Sabaliauskaitės skundą, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti.

palikti galioti 2013 m. birželio 20 d. Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Dalios Sabaliauskaitės nutarimą laikinai apriboti A. L. nuosavybės teises į pinigus - 3461,47 eurus;

A. L. skundą dalyje dėl 2013 m. birželio 20 d. Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Dalios Sabaliauskaitės nutarimu paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimo palikti nenagrinėtą ir skundą perduoti nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros aukštesniajam prokurorui (vyriausiajam prokurorui).

Nutartis neskundžiama.