Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-68-593/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-03-17
Bylos Nr.: 1A-68-593/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-25-1-00733-2013-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis: A. L.
Nukentėjusysis: E. P., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros
Advokatai: Ričardas Girdziušas, Gvidas Byčius

Teisėjas Raimundas Klimaitis Baudž. byla Nr. 1A-68-593/2015

Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-25-1-00733-2013-8)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.4.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, Astai Leonavičienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, išteisintajam A. L., jo gynėjui advokatui Gvidui Byčiui, nukentėjusiajam E. P., jo atstovui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. išteisintas pagal BK 178 str. 3 d., neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Taip pat nuosprendžiui įsiteisėjus bylą nuspręsta perduoti prokurorui, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. L. 2014 m. rugsėjo 11 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 178 str. 3 d. Jis buvo kaltintas tuo, kad 2013 m. kovo mėn. pradžioje su L. P. sudaręs žodinį susitarimą dėl automobilio „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos, kurį E. P. įsigijo aukcione Vokietijoje, pargabenimo į Lietuvą ir pristatymo E. P., 2013-03-08 minėtą automobilį iš Vokietijos pargabeno į Lietuvą ir 2013 m. kovo mėn., tiksliau nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš parvežto automobilio „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos, paėmė ir užvaldė E. P. priklausančius daiktus – variklį Nr. (duomenys neskelbtini), 45000 Lt vertės, pavarų dėžę Nr. (duomenys neskelbtini), 22000 Lt vertės, karterio apsaugą, 1600 Lt vertės, metalizuotą stalą, 400 Lt vertės, salono apšvietimo lempą, 100 Lt vertės, tris grindų kilimėlius, bendros 200 Lt vertės, šiais savo veiksmais E. P. padarydamas 69300 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo A. L. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 178 str. 3 d. į 182 str. 2 d., 183 str. 1 d. ir paskirti šių straipsnių sankcijose numatytas bausmes. Taip pat visiškai patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, o prijungus prie bylos daiktus – variklį, pavarų dėžę ir karterio apsaugą grąžinti jam. Skunde nukentėjusysis teigia, kad A. L., priešingai negu nurodyta kaltinamajame akte bei nuosprendyje, nusikalstamą veiką padarė esant šioms aplinkybėms: jis 2013 m. kovo mėnesio pradžioje su L. P. sudaręs žodini susitarimą dėl automobilio „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 melų laidos, kurį E. P. įsigijo Vokietijoje, pargabenimo į Lietuvą ir pristatymą E. P., 2013-03-08 minėtą automobilį iš Vokietijos pargabeno į Lietuvą ir 2013 m. kovo mėn., tiksliau nenustatytu metu, Jurbarko rajono savivaldybėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš parvežto automobilio „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 metų laidos, išėmė variklį Nr. (duomenys neskelbtini), 45.000 Lt vertės, pavarų dėžę Nr. (duomenys neskelbtini), 22.000 Lt vertės, metalinę karterio apsaugą, 1.600 Lt vertės, bendra išimtų daiktų vertė 68.600 Lt, ir vietoje jų įdėjo iš savo automobilio „M. B.“. modelis 312, modifikacija 312D, spalva — raudona, valstybinis Nr. — EBL17J, VIN kodas -(duomenys neskelbtini), variklį Nr.- (duomenys neskelbtini), pavarų dėžę (Nr. nerandamas), pavarų dėžės korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), menkavertę plastmasinę karterio apsaugą, tokiu būdu A. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.; be to, A. L. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, iš E. P. automobilio pasisavindamas šio automobilio priklausinius: metalizuotą stalą, 400 Lt vertės, salono apšvietimo lempą, 100 Lt vertės, tris grindų kilimėlius, bendros 200 Lt vertės, šiais savo veiksmais E. P. padarydamas 700 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. l d.

Nukentėjusysis skunde teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 305 str. 3 d. reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė teismo nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, įrodymų, kurie buvo pagrindas A. L. išteisinti, bei motyvų, kuriais remdamasis teismas atmetė kaltinimo įrodymus ir nepadarė tinkamų išvadų dėl A. L. išteisinimo. Be to, teismas nenurodė motyvų, kodėl atmeta ikiteisminio tyrimo metu gautus liudytojo D. L. parodymus ir netiki nukentėjusiojo E. P. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojas L. P., kurio parodymai taip pat nuosprendyje neįvertinti. Teismas neįvertino ir to fakto, kad apžiūrint A. L. atvežtą E. P. automobilį nustatyta, kad ant generatoriaus apačios yra priklijuotas lipdukas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, o liudytojas R. S. patvirtino, kad prieš parduodant savo automobilį ,,M. B. 312D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. L., remontavo jį autoservise „(duomenys neskelbtini)“. Generatorių remontavo apie 2009 m., o pardavė automobilį su šiuo remontuotu generatoriumi A. L. 2012 m. Tai, kad šis generatorius buvo remontuotas autoservise „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino ir liudytojai G. D., V. M. ir tai matyti iš autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Be to, teismas turėjo įvertinti, kad A. L., sukeitęs variklius, įmontuotam E. P. automobilio varikliui nušlifavo jo numerį, nes pagal VĮ Regitros duomenis A. L. automobilio variklio Nr. yra (duomenys neskelbtini), o jau apžiūrint A. L. E. P. perduotą automobilį nustatyta, kad numeris nušlifuotas. Liudytojas R. S. patvirtino, kad parduodant A. L. šį automobilį, numeris nebuvo nušlifuotas, ko teismas išsamiau nevertino. Teismas taip pat neįvertino ir tokio įrodymo, kuris patvirtina, kad A. L. sukeitė automobilių agregatus, kad, kaip matyti iš fotonuotraukų, kuriose užfiksuota, jog parduodamo E. P. automobilio karterio apsauga yra metalinė, su aiškiai matomais įbrėžimais, o apžiūrint A. L. automobilį Nr. (duomenys neskelbtini), ši karterio apsauga su analogiškais įbrėžimais jau rasta įdėta į šį A. L. automobilį, o prie E. P. perduoto automobilio palikta sena plastmasinė karterio apsauga.

Nukentėjusysis nurodo, kad teismas neįvertino ir kaltinime nurodyto įrodymo, jog iš fotonuotraukų matyti, kad parduodamo automobilio salone buvo kilimėliai, nulenkiamas staliukas ir lempa virš jo, o apžiūrėjus A. L. E. P. perduotą automobilį šių salono priedų nebuvo ir nustatyta likusios tik šių priedų tvirtinimo žymės. E. P. teigia, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, jog nenustatytas šioje byloje nukentėjusysis, tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad automobilis Vokietijoje pagal susitarimą su E. P. sūnumi L. P. ir už E. P. lėšas buvo nupirktas pastarajam, todėl žala buvo padaryta E. P. ir jis teisėtai pripažintas nukentėjusiuoju. Skunde nurodoma, kad nors teismui neaišku dėl padarytos žalos dydžio ir dėl to negalima tiksliai kvalifikuoti veikos, tačiau šiuo atveju buvo teismo pareiga paskirti ekspertizę automobilio variklio vertės nustatymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodyta, kad E. P. automobilyje, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintame 1998-09-23, gamykloje buvo sumontuoti: variklis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pavarų dėžė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir naujų šių agregatų vertė yra: variklio - 73200 Lt (su PVM), pavarų dėžės - 22583,56 Lt (su PVM). Automobilis buvo pravažiavęs 25058 kilometrų, todėl reikia vertinti, kad variklis beveik naujas. Apeliantas pažymi, kad kaip nukentėjusysis, atsižvelgdamas į automobilio nusidėvėjimą, variklio vertę jis sumažino iki 45000 Lt, o pavarų dėžės – iki 22000 Lt, todėl jo nuomone, tokia šių agregatų, kaip ir pagrobtų automobilio salono priedų, vertė yra reali.

Nukentėjusysis teigia, kad nors teismas nurodė, jog kelia abejonių nukentėjusiojo E. P. ir liudytojų S. D. parodymai dėl perduotos automobilio nupirkimui pinigų sumos ir nurodė, kad S. D. buvo duota 9000 EUR, tačiau teismas neįvertino, kad keletą tūkstančių eurų perduoti A. L. S. D. gavo iš V. S.. Nebuvo pagrindo išteisinti A. L. ir dėl to, kad E. P. pareiškimą policijai parašė praėjus trims mėnesiams. A. L. neigia automobilio pargabenimo iš Vokietijos į Lietuvą ir pinigų iš S. D. gavimo faktą, tačiau automobilio pargabenimo laikotarpiu A. L. bendravo telefonu su L. P., gyvenančiu Vokietijoje, liudytojas S. D. telefonu bendravo su A. L. ir S. D. bendravo su L. P.. Iš V. R. prokuratūros atsiųstų dokumentų, esančių byloje, matyti, kad automobilį atsiimantis asmuo Vokietijoje bendravo telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir šis asmuo už automobilį grynais pinigais sumokėjo 4309 U. A. teisme A. L. patvirtino, kad jis turėjo tokį vokišką telefono numerį (duomenys neskelbtini).

Skunde nukentėjusysis nurodo, kad iš nuosprendyje nurodytų ir grubiais BPK pažeidimais įvardintų ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų negalima padaryti išvados, kad liudytojo D. L. parodymai ikiteisminiame tyrime buvo neteisingi arba, kad jam buvo daromas koks nors spaudimas, o teismas nuosprendyje neišsiaiškino, kodėl šis liudytojas pakeitė savo parodymus. E. P. teigia, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu savo reikalavimus dėl civilinio ieškinio patikslino ir nurodė, kad teismui yra pateikta sutartis su įmone LIAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nuo 2013-04-01 jie nuomosis iš E. P. automobilį už 6000 Lt dydžio mėnesinį mokestį, todėl yra ištaisoma klaida dėl atsiradusių nuostolių dėl negautų pajamų. Kadangi pavogtas variklis yra negrąžintas ir automobilis tebestovi nenaudojamas, todėl jis neteko pajamų, kurias būtų gavęs iš automobilio nuomos, o tai už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki šios dienos (2014-07-14) sudaro 87000 Lt (6000 Lt kart 14,5 mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad variklis, greičių dėžė ir metalinė karterio apsauga yra surasti, areštuoti ir saugomi, todėl yra galimybė tuos pavogtus daiktus nukentėjusiajam sugrąžinti. Likusioje dalyje nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, patikslinant reikalavimus ir prašant teismo priteisti iš atsakovo A. L.: 700 Lt žalai atlyginti už pavogtus: stalą 400 Lt vertės, salono apšvietimo lempą 100 Lt vertės, tris vienetus kilimėlių bendros 200 Lt vertės; 10000 Lt turtinei žalai atlyginti (tiesioginiai nuostoliai) dėl neįvykusio automobilio pirkimo - pardavimo sandorio; 87 000 Lt nuostolių negautų pajamų atlyginimui (dėl negautų automobilio nuomos pajamų); 50000 Lt neturtinės žalos dėl nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyto sunkaus nusikaltimo pagal BK 182 str. 2 d, ir nesunkaus nusikaltimo pagal BK183 str. l d. Taip pat susigrąžinti variklį (pilną komplektaciją) 45000 Lt vertės, greičių dėžę 22000 Lt vertės, specialią metalinę karterio apsaugą 1600 Lt vertės. Tačiau teismas, pažeisdamas BPK 307 str. 4 d. reikalavimus, neišsprendė šio civilinio ieškinio klausimo. Taip pat teismas neišsprendė, kaip reikalaujama BPK 94 str., prijungtų prie bylos daiktų likimo. Kadangi, apelianto nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, jog minėti automobilio agregatai priklauso jam, todėl jie negali būti atiduoti A. L..

Skunde taip pat nurodoma, kad teisme pagal BPK 256 str. 1 ir 2 d., nukentėjusysis pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo. A. L., išmontuodamas iš E. P. priklausančio automobilio vertingus agregatus ir vietoje jų sumontuodamas menkaverčius automobilio agregatus, taip iš esmės padarydamas automobilį netinkamą naudojimui, tyčia apgavo nukentėjusįjį ir taip apgaulės būdu užvaldė jam priklausantį didelės vertės turtą. Be to, A. L. iš nukentėjusiojo jam patikėto automobilio pasisavino metalizuotą stalą, salono apšvietimo lempą ir tris grindų kilimėlius. Todėl A. L. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 182 str. 2 d. ir 183 str. l d. Tačiau teismas nepagrįstai nepatenkino tokio nukentėjusiojo prašymo.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo A. L. nuteisti pagal BK 178 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt bauda). Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-06-13, 11.05 val. iki 2013-06-14, 15.45 val. (2 dienos) ir skirti galutinę bausmę 46 MGL (5980 Lt) baudą. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą. Taip pat E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti E. P. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. E. P. grąžinti daiktus, esančius A. L. automobilyje „M. B. 312D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos; grąžinus daiktus, panaikinti šio automobilio laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir automobilį grąžinti A. L.. Taip pat į iš A. L. paimtus pinigus – 3461,47 EUR, į kuriuos laikinai apribota nuosavybės teisė, nukreipti išieškojimą neturtinės žalos atlyginimui, likusius dalį pinigų grąžinti A. L.. Skunde prokurorė teigia, kad teismas, išteisindamas A. L., nevertino visų surinktų duomenų, netinkamai įvertino kitus įrodymus, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Be to, nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, nes nenurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės. Iš nuosprendžio apskritai neaišku, ar teismas konstatavo buvus nusikalstamą veiką, ar ne. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, kuria nuspręsta bylą perduoti prokurorui, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti, galima manyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau motyvuojamoje dalyje tuo abejojama. Prokurorė nurodo, kad nukentėjusysis E. P. bei liudytojas L. P. detaliai paaiškino automobilio „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos, kurį E. P. įsigijo aukcione Vokietijoje, įsigijimo aplinkybes. Liudytojas S. D. taip pat patvirtino, kad jam buvo duoti pinigai ir už automobilį, ir už automobilio pargabenimo paslaugą ir šiuos pinigus jis Jurbarke atidavė asmeniui, kurį L. P. nurodė kaip automobilio vežėją. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apie automobilio įsigijimą patvirtina dokumentai – įpareigojantis pirkimo pasiūlymas, naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio techninis pasas. Tačiau teismas nenurodė, kodėl abejojo, jog tikrasis savininkas yra būtent E. P.. Tai, kad iš E. P. įsigyto automobilio variklis bei pavarų dėžė buvo išimti patvirtina bylos dokumentai, taip pat liudytojų parodymai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad E. P. įsigytame automobilyje, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintame 1998-09-23, gamykloje buvo sumontuoti: variklis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pavarų dėžė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint A. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „M. B. 312D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad variklis ir pavarų dėžė iš E. P. automobilio įmontuoti A. L. automobilyje. Tuo tarpu A. L. automobilyje buvęs generatorius buvo įmontuotas į E. P. parvarytą automobilį, tai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai. Automobilį E. P. pargabeno būtent A. L. (tai patvirtina liudytojo S. D. parodymai), telefonu dėl automobilio pargabenimo buvo tariamasi su A. L., jo mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-03-05 iki 2013-03-08 Lietuvoje neveikė, A. L. abonentinis numeris su vokiška SIM kortele yra nurodytas naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutarties kitoje pusėje, kaip asmens, turinčio atsiimti automobilį, telefonas. Iš E. P. automobilio išimtas variklis bei pavarų dėžė įmontuoti būtent A. L. automobilyje. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad variklį bei pavarų dėžę iš parvaryto E. P. automobilio išėmė ir užvaldė būtent A. L..

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. L. pusbrolis D. L. nurodė, kad pats A. L. jam yra sakęs, kad iš parvaryto kliento automobilio išėmė variklį, kurį įdėjo į savo automobilį. Nors teisme D. L. teigė, kad tokių parodymų jis nedavė, o juos surašė policijos pareigūnai, tokia liudytojo versija nepagrįsta, jokių duomenų apie prievartos naudojimą jo atžvilgiu nėra. Dėl kitų nukentėjusiojo E. P. nurodomų daiktų – metalizuoto stalo, salono apšvietimo lempos ir grindų kilimėlių, prokurorė teigia, kad nepakanka duomenų patvirtinti, jog minėti daiktai apskritai buvo E. P. automobilyje ir, kad jie buvo neteisėtai užvaldyti. Pats E. P. šių daiktų nematė, o liudytojas L. P., apžiūrėdamas automobilį Vokietijoje, neatkreipė dėmesio, ar šie daiktai buvo, nors, jo manymu, automobilis buvo toks, kaip nurodyta nuotraukose pardavinėjant automobilį. Todėl prokurorė pažymi, kad iš kaltinimo šie daiktai – metalizuotas stalas, salono apšvietimo lempos ir kilimėliai – turi būti pašalinti. Skunde nurodoma, kad daiktų pagrobimas iš automobilio, kurį A. L. parvarė nukentėjusiojo E. P. užsakymu iš Vokietijos, kvalifikuojamas kaip turto pagrobimas pagal BK 178 str.

Prokurorė skunde nurodo, kad nustatant pagrobtų daiktų vertę, teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl padarytos žalos yra neaiškumai, dėl to negalima tiksliai kvalifikuoti veikos. Byloje yra duomenys – nukentėjusiojo parodymai, automobilio įsigijimo dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kaltinamojo gynėjo pateiktas UAB „V. G.“ raštas, kurie visi turi būti įvertinti nustatant pagrobtų daiktų vertę. E. P. visą automobilį „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 4309 EUR (atitinka 14806 Lt), o E. P. nurodomos pagrobtų daiktų – automobilio variklio ir pavarų dėžės – vertės neatitinka protingumo principo, todėl negali būti laikomos pagrįstomis. Pagrįsta laikytina tik nukentėjusiojo nurodyta metalinės karterio apsaugos vertė – 1600 Lt. Dėl variklio ir pavarų dėžės vertės, nesant kitų objektyvių duomenų, atsižvelgtina į kaltinamojo gynėjo pateiktame UAB „V. G.“ rašte nurodytas naudotų „Mercedes B. S.“ variklių bei pavarų dėžių vertes (variklio – nuo 3500 Lt iki 5000 Lt, pavarų dėžės – 500 Lt). Kadangi iš dokumento, kuriame nurodyti visi Vokietijoje atlikti automobilio „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai, matyti, kad variklis remontuojamas nebuvo, darytina išvada, kad pagrobto variklio vertė – 5000 Lt, pagrobtos pavarų dėžės – 500 Lt, o bendra pagrobtų daiktų vertė (įskaitant metalinę karterio apsaugą) – 7100 Lt. Todėl, prokurorės nuomone, minėtų daiktų pagrobimas turi būti kvalifikuotas pagal BK 178 str. 1 d. Skunde prokurorė nurodo, jog tai, kad E. P. dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi tik 2013-06-11 niekaip nepagrindžia, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika ar leidžia abejoti A. L. kalte, nes nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad į policiją kreipėsi tik tada, kai įsitikino, jog jam parvežto automobilio variklis netinkamai veikia būtent dėl to, kad yra į automobilį įstatytas kitas variklis. Liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam buvo perduotas vokas su 6000 EUR, teisme nurodė, kad tikslios pinigų sumos nežino, ši aplinkybė nesuteikia jokio pagrindo abejoti liudytojo parodymais. Prokurorė teigia, kad abejonės dėl civilinio ieškinio (dėl buvusios susitarimo parduoti automobilį) įtakos veikos kvalifikavimui ar A. L. kaltei pagrįsti neturi. Tai, kad L. P. telefono apžiūros protokole yra užfiksuota, jog automobilio vežėjas nurodytas D. L., įtakos A. L. kaltei pagrįsti neturi, nes apžiūros metu užfiksuota žinutė buvo gauta vėliau nei buvo pargabentas automobilis „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra susijusi su kito automobilio pargabenimu, ką apklausos metu ir nurodė L. P.. Pažymėtina, kad A. L. turėjo du automobilius, todėl jis pilnai turėjo galimybę agregatus pakeisti kitame savo automobilyje.

Prokurorė nurodo, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog A. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2013-06-13, 11.05 val. Raudondvaryje, Kauno r. Į Kauną atvyko apie 12.00 val. (12.06 val. pradėta atlikti A. L. asmens krata), nors įtariamojo A. L. apklausa pradėta 2013-06-14, 13.25 val., tačiau apklausoje dalyvavo jo paties pasirinktas gynėjas advokatas G. Byčius, apklausos organizavimas anksčiau būtų pažeidęs įtariamojo teisę turėti gynėją, pats advokatas jokių pretenzijų dėl vėliau organizuotos apklausos nepareiškė. Tai, kad atliekant automobilių poėmį bei apžiūrą nedalyvavo A. L. gynėjas, prokurorės nuomone, taip pat nėra BPK pažeidimas, nes šie veiksmai bet kokiu atveju turėjo būti atliekami iš karto, tai nebuvo planuojami veiksmai, kuriuos galima atidėti, atsižvelgiant į gynėjo galimybę atvykti dalyvauti šiame proceso veiksme. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas padarė neteisingas išvadas apie D. L. daromą spaudimą dėl trumpo laiko tarpo, nors (duomenys neskelbtini) PK yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl iš kiemo į pastatą galima buvo ateiti per 10 minučių.

Skunde teigiama, kad A. L. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., požymius, todėl jis turi būti nuteistas, o skiriant A. L. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis, A. L. yra neteistas, turi gyvenamąją vietą, vedęs, nedirbantis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina bauda, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Į paskirtą bausmę įskaitytinas A. L. sulaikymo laikas nuo 2013-06-13, 11.05 val. iki 2013-06-14, 15.45 val. (2 dienos). Be to, kadangi A. L. automobiliui, kuriame įmontuoti pagrobti daiktai – variklis, pavarų dėžė ir metalinė karterio apsauga, prokurorės nuomone, turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, šie daiktai grąžintini nukentėjusiajam E. P., o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas, dėl neturtinės žalos priteistinas atsižvelgiant į teismų praktiką, į padaryto nusikaltimo sunkumą, į patirtus nepatogumus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovas R. G. prašė skundą tenkinti iš dalies, A. L. veiką kvalifikuoti ne pagal BK 182 str. 2 d. ir 183 str. 1 d., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, o pagal BK 178 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog priimdamas nuosprendį teismas turi būti įsitikinęs, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę ir kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nuosprendis negali būti priimtas remiamas prielaidomis ir netinkamai surinktais įrodymais. Todėl šios bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog A. L. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d.

BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog neįrodyta, kad A. L. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, nesistengiant pašalinti nustatytų prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 str. 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, jog A. L. 2013 m. kovo mėn. pradžioje su L. P. sudaręs žodinį susitarimą dėl automobilio „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos, kurį E. P. įsigijo aukcione Vokietijoje, pargabenimo į Lietuvą ir pristatymo E. P., 2013-03-08 minėtą automobilį iš Vokietijos pargabeno į Lietuvą ir 2013 m. kovo mėn., tiksliau nenustatytu metu, Jurbarko rajono savivaldybėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš parvežto automobilio „Daimler-Benz (D)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos, paėmė ir užvaldė E. P. priklausančius daiktus – variklį Nr. (duomenys neskelbtini)5, variklį 25620,12 litų vertės, pavarų dėžę Nr. (duomenys neskelbtini), 7904,25 Lt vertės ir karterio apsaugą 195,77 Lt vertės, šiais savo veiksmais E. P. padarydamas 33720,14 lito turtinę žalą.

Kaltinamasis A. L., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, jog važiavo pasikrauti automobilį į Kauną, tuo metu kažkoks žmogus įtartinai skambino ir klausinėjo kur jis yra. Raudondvaryje sustabdė policija, pradžioje klausinėjo apie kontrabandą, narkotikus ir po to pradėjo kaltinti variklio sukeitimu. P. mato pirmą kartą ir susipažino teismo salėje. L. P. skambindavo, klausė, ar gali parvežti automobilius, tačiau jis atsakė, kad ne. Tuomet prašė, jog nurodytų kas gali. Jokių pinigų neėmė ir automobilio nevežė. Ar bendravo su S. D. – negali pasakyti, vokišką SIM kortelę Vokietijoje naudodavo, jos numerio neatsimena. Raudonas automobilis (tas kuris sulaikytas) tuo metu buvo išardytas, važinėjo su baltu. Rado skelbimą apie parduodamą variklį, nupirko už 5000 litų. Nuo perkamo variklio pardavėjas norėjo nuimti starterį ir generatorių, bet A. L. paprašė, kad nenuimtų todėl pažadėjo atvežti savo. Taip ir padarė – jiems nuvežė savo starterį ir generatorių. P. automobilio iš Vokietijos nevežė. Teigia, jog iš firmos Vokietijoje be įgaliojimo automobilio paimti negalima, jeigu jis būtų nuvykęs, automobilio jam neatiduotų.

Nukentėjusysis E. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad vasario mėnesį sūnus pranešė apie galimą automobilio pirkimą. Atsiuntė aprašymą ir nuotraukas. Sūnus surado vežėją – L.. L. ilgai automobilio neparvežė. Kai automobilį parvežė, jis sunkiai kūrėsi, lašėjo tepalai. Automobilį parvairavo kaltinamasis, jį pažino, nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad jo nepažintų. Žino, kad vežėją jo sūnui L. P. nurodė S.. Kai sutvarkė automobilio išorę ir nuvažiavo pas variklių meistrą, buvo pasakyta, kad variklis pakeistas. Rado lipduką, kad generatorius remontuotas Lietuvoje. Patyrė nuostolių, nes reikėjo grąžinti pirkėjui rankpinigius, negavo iš automobilio nuomos pinigų. Patyrė neturtinę žalą. Automobiliu važiavo pas dažytoją, variklio meistrą, kėbulo meistrą. Važinėjo tik po Kauno miestą.

Liudytojas A. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2013 metais gegužės mėnesį atvyko E. P. dėl varvančio iš variklio tepalo. Buvo vizualiai matyti, kad variklis pakeistas. Jis buvo tepaluotas, sulaužytos aplink variklį esančios detalės. Rado lipduką ant generatoriaus, kad generatorius remontuotas „(duomenys neskelbtini)”.

Liudytojas J. T., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad remontavo mikroautobuso kėbulą. Automobilis buvo atvežtas kovo gale. Variklio nekeitė.

Liudytojas G. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dažė automobilį. Dirbo apie 7 dienas. Pašaliniai žmonės prie automobilio prieiti negalėjo.

Liudytojas D. L., apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad važiuojant į Kauną sustabdė policijos pareigūnai ir nieko nepaaiškinę apžiūrėjo automobilį, nuvykus į komisariatą pradėjo klausinėti, paėmė daiktus, gąsdino, kad bus blogai žmonai, kuri dirba policijoje, diktavo, ką rašyti. Automobilis, kuriuo jis važiavo, skirtas automobilių pervežimui, juo kartais į užsienį vykdavo A. L.. Kelkraštyje sustojo, kadangi per raciją buvo informuotas, jog daug policijos. Pats į Vokietiją nevažiavo, gaisrinės automobilio nevežė, kad variklis pakeistas A. L. jam nesakė, parodymai buvo išgauti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys A. L. ir D. L. yra jo pusbroliai. A. L. turi ir naudojasi dviem krovininiais automobiliais „M. B. 312 D“, vieno jų valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos sp., kitas – valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos sp. D. L. naudojasi analogiško modelio automobiliu „M. B. 312D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek A. L., tiek D. L. užsiima bendru verslu – pagal klientų užsakymus gabena automobilius iš Lietuvos į užsienį ir atvirkščiai – iš užsienio į Lietuvą. Jis taip pat padeda A. L. gabenti automobilius, automobilius gabena A. L. automobiliais. 2013-06-13, apie 10.00 val. jis A. L. priklausančiu automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos sp., išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir važiavo pagal kliento užsakymą iš V. K. miesto paimti ir į Lietuvą pargabenti automobilį. Kliento užsakymą buvo priėmęs A. L.. Tuo pačiu metu kartu su juo kitu automobiliu „M. B. 312 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Jurbarko išvažiavo ir pats A. L.. A. L. dar turėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti kito kliento automobilį ir jį gabenti į Vokietiją. Jis ir A. L. minėtais automobiliais važiavo (duomenys neskelbtini) link. A. L. važiavo priekyje, o jis – iš paskos. T. R. miesteliu, priekyje važiavęs A. L. per radijo stotį pasakė, kad A. L. automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir liepė jam apsisukti. Dėl ko A. L. jam liepė apsisukti, jis tada nesuprato, nes nieko neteisėto automobilyje negabeno, tačiau sustojo ir nuo kelio nuvažiavo į šalutinę gatvelę. Netrukus prie jo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė vykti kartu į (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti dėl automobilio „M. B.“ variklio. Kai policijos pareigūnai jo paklausė, kas jam yra žinoma dėl vairuojamo automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio, jis atsakė, kad automobilis priklauso A. L.. Iš policijos pareigūnų jis suprato, kad policijos pareigūnai tiria nusikaltimą dėl jo vairuojamame automobilyje galimai neteisėtai įmontuoto ir neteisėtai įgyto variklio. Jis tada prisiminė, kad A. L. prieš 2-3 mėn. jam yra tiesiogiai sakęs, kad vykdydamas kliento užsakymą, t. y. iš Vokietijos į Lietuvą gabendamas kliento nupirktą specialiųjų tarnybų „M. B.“ automobilį, iš gabenamo automobilio išėmė variklį, o vietoj išimtojo įmontavo kitą savo variklį. A. L. jam pasakė, kad iš kliento automobilio išimtą variklį įdėjo į automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jau vėliau jis suprato, kodėl policijai sustabdžius priekyje važiavusį A. L., šis liepė jam apsisukti – dėl į A. L. automobilį neteisėtai įmontuoto kitam žmogui priklausančio variklio. Jis pats tarp 2013-03-05 ir 2013-03-16 pagal kliento užsakymą iš Vokietijos specialios paskirties gaisrinės automobilio „M. B.“ negabeno ir tokio automobilio klientui Kaune neperdavė (1 t., b. l. 25).

L. R. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad automobilį valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pardavė A. L.. Kol turėjo automobilį, buvo sugedęs generatorius, kurį remontavo firmoje „Dagas”.

Liudytojas G. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kartu su R. S. į Kauną vežė generatorių, kurį remontavo firmoje ,, (duomenys neskelbtini)“. Suremontavę įdėjo atgal į automobilį.

L. S. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su A. L. buvo sulaikytas jo pusbrolis D. L.. D. L. apklausinėjo asmeniškai. Paaiškinimą jis surašė savo ranka. Apklausos metu kitų pareigūnų nebuvo. Nežino, prie kokio pareigūno surašė paaiškinimą. Neprisimena, ar jam atnešė paaiškinimą, ar pats pasiėmė prieš apklausą.

L. S. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kiekvieną dieną iš Kauno važiuodavo dirbti į Jurbarką. L. P. prašymu kovo 5 d. susitiko su kaltinamuoju ir dar vienu asmeniui ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinėje ir kaltinamajam perdavė pinigus. Kiek buvo pinigų – nežino. Po perdavimo L. P. nusiuntė žinutę, nurodydamas automobilio numerius – (duomenys neskelbtini) ,,Sprinter“. Kiek buvo pinigų – neskaičiavo, tik sakė, kiek jų yra – 5-7 tūkstančiai eurų. Nurodo, jog pinigų tikrai neskaičiavo, tyrėjui pasakė, kad negalėtų atpažinti, asmens, kuriam perdavė pinigus, tačiau dabar atpažino, kadangi jam dar kartą vežė pinigus. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo parodymai apie tai, kad pinigus pats skaičiavo surašyti netiksliai.

L. S. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog sutiko perduoti pinigus. Suprato, kad E. P. pinigus nori perduoti už E. P. Vokietijoje įsigytą automobilį ar automobilius bei vežėjui už automobilio pargabenimo paslaugą. Jis su E. P. sutarė, kad tos dienos vakare jis užvažiuos pas E. P. į namus paimti pinigų, o pinigus į Jurbarką nuveš kitą dieną, kai važiuos į darbą. Tą pačią dieną jam telefonu iš Vokietijos paskambino E. P. sūnus L. P., kuris dar paprašė užvažiuoti ir paimti pinigus iš kito jų bendro draugo V. S. ir perduoti tam pačiam asmeniui – vežėjui. 2013-03-04 E. P. jam padavė pinigus. Visi pinigai buvo eurų banknotai. Jis tuos pinigus perskaičiavo, jų buvo apie 6000 EUR (tikslios sumos pasakyti negali). E. P. pasakė, kad pinigai yra už automobilį ir už pargabenimo paslaugą. E. P. jam taip pat įdavė jurbarkiečio vežėjo telefono numerį, to telefono numerio jis neišsaugojo. Tą patį vakarą pas jį į namus atvažiavo V. S., kuris jam įdavė apie 3000 Eur, kuriuos jis turėjo perduoti vežėjui Jurbarke. 2013-03-05 rytą jis iš Kauno išvažiavo į darbą Jurbarke. Apie 11.00 val., būdamas netoli (duomenys neskelbtini), jis paskambino vežėjui, jiedu sutarė susitikti degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 11.20 val. jis minėtoje degalinėje susitiko su vežėju – vyriškiu, kuris atvyko automobiliu „Mercedes B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos. Automobilio salone sėdėjo du asmenys, kalbėtis su juo išlipo už vairo sėdėjęs asmuo, kitas liko automobilyje. Jis minėtam asmeniui perdavė pinigus, bendrai apie 9000 Eur. Vyriškis pinigus suskaičiavo, pasakė, kad viskas gerai. Tada jis su vyriškiu atsisveikino ir išsiskyrė. Išsiskyręs su vyriškiu, jis parašė SMS žinutę L. P., nurodydamas asmens, kuriam perdavė pinigus, automobilio modelį ir valstybinius numerius, t. y. žinutės tekstas buvo: „(duomenys neskelbtini) mb sprinter“ (1 t., b.l. 23).

L. V. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad tarpininkavo kažkam perkant automobilius. Jie apžiūrėjo automobilį ir sutarė, kad po 2-3 savaičių pasiims, nes automobilis bus pataisytas. Davė 3000 eurų rankpinigių. E. P. pasakė, kad automobilis nesutvarkytas ir tada E. P. jiems sumokėjo 6000 eurų.

Liudytojas L. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad automobilį pirko aukcione Vokietijoje. Pats patikrino variklį. Jis veikė puikiai. Per draugą surado vežėją iš (duomenys neskelbtini). Automobilis turėjo būti parvežtas pas tėvą E. P.. P. D. buvo perduoti pinigai vairuotojui, D. paprašė, kad parašytų automobilio numerį, kurį jis atsiuntė žinute. Vairuotojas įgaliojimo paimti automobilį neturėjo, L. P. parašė, kas toks turi paimti automobilį ir atvykęs jis turėjo parodyti savo dokumentą, kad galėtų pasiimti automobilį. Telefonu kontaktavo su vairuotoju, sužinojo, kad automobilį jis paėmė. Paimti automobilio nuvyko reikiamu metu, tik grįžtant užtruko, sakė, kad dėl viršijamo svorio turėjo laukti, kol nuvažiuos policija. Originali sutartis buvo pas vairuotoją, jis ir sumokėjo už automobilį. Žmogaus nematė, su juo bendravo tik telefonu, tas pats asmuo jau po to vežė kitus automobilius iš Vokietijos į Lietuvą. Telefono žinutėse turi jo vardą ir pavardę – D. L.. Nežino, ar D. ar A. L. vežė automobilį tik bendravo telefonu.

Liudytojas A. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad vykdant viršininko nurodymą buvo sulaikyti du autovežiai. Buvo nurodyti automobiliai, jų numeriai, kokiu keliu atvyks, kada. Jie buvo sustabdyti (duomenys neskelbtini). Po to nuvažiavo į P. A. automobilį. D. V., M., tyrėjas ir kaltinamasis.

Liudytojas G. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad vykdant nurodymus, Raudondvaryje buvo sulaikyti du autovežiai. Važiavo apžiūrėti automobilius, tačiau jokių veiksmų neatlikinėjo, buvo kaip pagalbininkas.

Liudytojas A. C., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad detalių neprisimena, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal gautą pranešimą, jei būtų kilęs įtarimas ar yra pagrindas pradėti tyrimą, būtų tiriama.

Liudytojas E. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad sulaikius automobilius, į PK važiavo raudonu „Sprinter“ automobiliu. Sulaikytajam buvo informuota, kad jis sulaikomas. Automobilį apžiūrint dalyvavo vairuotojas, tik negali pasakyti ar kaltinamasis ar kitas. Apžiūroje dalyvavo ir S. S..

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. S. nurodė, jog jis buvo Vokietijoje nupirkęs automobilį ir draugas rekomendavo A. L., kaip asmenį, kuris gali parvežti automobilį. Kadangi tuo metu liudytojas sirgo, A. L. atvažiavo į jo namus, kur jam buvo perduoti pinigai ir po savaitės automobilį parvežė. Šį asmenį jis vėliau rekomendavo E. P. sūnui L. P. (4 t., 20-21 b. l.).

Iš liudytojo S. D. pateikto mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ apžiūros protokolo matyti, kad jame yra išsaugota išsiųsta SMS žinutė, kurios tekstas: „(duomenys neskelbtini)mb sprinter“, SMS žinutės gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“, žinutė išsiųsta 2013-03-05 11.20 val. (1 t., b. l. 31-33).

Iš 2013-06-11 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas E. P. automobilis „M. B. 310 D“, raudonos sp., be valst. numerių. Nustatyta, kad atidarius automobilio variklio dangtį, automobilio variklio kėbulo sektoriuje yra įmontuotas variklis. Vizualiai apžiūrint variklį, ant jo korpuso pažymėto variklio numerio nesimato. Automobilio salone nėra nė vieno grindų kilimėlio, keleivių sėdimų vietų zonoje, kairėje kėbulo pusėje (už vairuotojo sėdynės), prie lango – kėbulo detalėje ir virš šio lango – medžiaginėje vidaus apdailoje matyti likusios buvusių tvirtinimų žymės (galimai staliuko ir apšvietimo lempos). Automobilio užvedimo rakteliu įjungus automobilio prietaisų rodmenis, matyti, kad prietaisų skalėje atsiranda automobilio ridos kilometrais duomenys – (duomenys neskelbtini). Atskirai nuo apžiūrimo automobilio matyti ant grindinio gulinti variklio karterio apsaugos detalė, ši karterio apsauga yra plastikinė, ant jos korpuso įsirėžimų, įbraukimų, brūkšnių nėra (1 t., b. l. 35-41).

Iš 2013-07-12 automobilio papildomos apžiūros matyti, kad papildomai apžiūrėtas E. P. automobilis „M. B. 310D“, raudonos sp. Apžiūra atlikta servise „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Atidarius variklio dangtį, nustatyta, jog variklio numerio nėra. Toje vietoje ant variklio detalės korpuso yra nušlifuotas paviršius, t. y. yra variklio identifikavimo numerio pašalinimo žymės. Pakėlus automobilį keltuvu, iš automobilio variklio apačios apžiūrėjus generatorių, ant korpuso matyti priklijuotas lipdukas su juodos sp. užrašu „(duomenys neskelbtini)“, žemiau – užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dar žemiau – užrašas „2009-07-28“. Apžiūrint aušinimo žarnas, ventiliatoriaus plastikinę apsaugos detalę, matyti, kad aušinimo žarnos yra juodos sp. be užrašų, o ventiliatoriaus plastikinė apsaugos detalė vienoje vietoje yra trūkusi, kitoje – įskilusi. Automobilio variklio sektoriaus kėbulo priekinėse detalėse matosi suvirinimo žymės, kurios uždažytos (užpurkštos) juodos sp. dažais. Ant sankabos cilindro korpuso detalės pažymėtas numeris – (duomenys neskelbtini), ant pavarų dėžės korpuso pažymėtas numeris – (duomenys neskelbtini) +GF +H. P. pavarų dėžės numeris nerandamas. Automobilio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42-49).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad automobilyje, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintame 1998-09-23, gamykloje buvo sumontuoti: variklis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pavarų dėžė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Metodikos nustatyti naudotų agregatų kainai įmonė neturi, tačiau gali pateikti aktualią naujų tokių agregatų kainą: variklis – det. Nr. (duomenys neskelbtini) – 73200 Lt su PVM, pavarų dėžė – det. Nr. (duomenys neskelbtini) – 22583,56 Lt su V. A. „M. B.“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) gamykloje buvo sumontuota pavarų dėžė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79, 168).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ agregato remonto užsakymo ataskaitos, kurios paskyros Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos E. P. matyti, kad atvykimo data – 2009-07-28, 9.03 val., užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio markė – generatorius MB. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) PK paklausimą nurodė, kad 2009-07-28 buvo atliktas generatoriaus remontas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kontaktinis asmuo – mechanizacijos direktorius V. M.. Iš 2009-07-28 PVM sąskaitos - faktūros DGS Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliktas generatoriaus remontas gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 81, 83-84).

Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad A. L. nuosavybės teise priklauso krovininis automobilis iki 3,5 t „M. B.“, modelis – 312, modifikacija – 312D, spalva – raudona, valst. Nr. – (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), variklio Nr. – (duomenys neskelbtini), paskutinė registruota operacija – 2012-06-20 (duomenų keitimas pasikeitus transporto priemonės savininkui). Iki 2012-06-20 automobilis buvo registruotas R. S. vardu. Taip pat A. L. nuosavybės teise priklauso krovininis automobilis iki 3,5 t „M. B.“, modelis – 312, modifikacija – 312D, spalva – balta, valst. Nr. – (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), variklio Nr. – nenustatytas, paskutinė registruota operacija – 2012-02-10 (valstybinių numerių keitimas) (1 t., b. l. 95-96, 166).

2013-06-13 poėmio metu iš D. L. paimtas krovininis automobilis iki 3,5 t „M. B. 312D“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1995 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos sp., priklausantis nuosavybės teise A. L. (1 t., b. l. 107).

2013-06-13 automobilio „M. B. 312D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad atidarius automobilio variklio dangtį, kėbulo variklio sektoriuje yra įmontuotas variklis su pilna jo komplektacija, ant variklio korpuso pažymėtas variklio Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salono viduje ištiesti aštuoni kilimėliai. Automobiliu nuvažiavus į garažų boksą ir apžiūrint automobilį iš apačios, nustatyta, kad ant variklio uždėta apsauga, todėl neturint specialių įrankių, apžiūrėti ir identifikuoti pavarų dėžę nėra galimybės. Ant variklio detalės galo yra Nr. (duomenys neskelbtini) H. A. variklio karterio uždėta apsauga, kuri metalinė, ant šios apsaugos korpuso iš išorės įsirėžę įbraukimai. Apžiūrimo automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108-116).

2013-11-13 automobilio „M. B. 312D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti, kad ant automobilio variklio iš apačios yra uždėta apsauga. Atsukus apsaugos varžtus ir nuėmus minėtą apsaugą, apžiūrėta pavarų dėžė. Ant pavarų dėžės korpuso, iš kairės pusės, matyti pritvirtinta metalinė lentelė, kurios viduryje įspaustomis raidėmis nurodytas pavarų dėžės agregato numeris – „(duomenys neskelbtini)“, žemiau užrašas – „(duomenys neskelbtini)“. Variklio aušinimo žarnos yra dvi, žarnos juodos sp. Ant vienos aušinimo žarnos yra pažymėti baltos sp. skaitmenys. Toliau apžiūrint automobilio variklio sektoriaus kėbulo detales, nustatyta, kad kėbulo dešinės pusės priekinėse detalėse yra suvirinimo žymės, kurios uždažytos juodos sp. dažais. Kėbulo kairės pusės priekinėse detalėse suvirinimų nėra (1 t., b. l. 119-124).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorei buvo pavesta organizuoti išteisintojo A. L. garaže esančio variklio apžiūrą, gauti duomenis apie originalaus variklio numerį ir jį sulyginti su esamu varikliu. Apžiūros metu nustatyta, jog garaže esančio variklio numeris yra (duomenys neskelbtini) (4 t., 13-15 b. l.).

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog automobilyje ,,Mercedes-Benz“, kurio VIN kodas WDB (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) , gamykloje buvo sumontuotas variklis, kurio numeris (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,Mercedes-Benz“ kurio VIN (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gamykloje buvo sumontuotas variklis, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (4 t., 9 b. l.).

Atlikus automobilio detalių – variklio, pavarų dėžės ir karterio apsaugos vertės nustatymo ekspertizę nustatyta, jog 2013 m. kovo mėnesį variklio vertė buvo 25620,12 Lt (7420,10 Eur), pavarų dėžės – 7904,25 Lt (2289,23 Eurų) ir karterio apsaugos – 195,77 Lt (56,70 euro) (4 t., 31-32 b. l.).

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas konstatuoja, jog A. L. pagrįstai inkriminuojamas svetimo turto, t. y. variklio, pavarų dėžės ir karterio apsaugos pagrobimas, o byloje esančių įrodymų pakanka A. L. kaltei pagrįsti.

Nukentėjusysis E. P. bei liudytojas L. P. detaliai paaiškino automobilio ,,Daimler-Benz (D)“ įsigijimo Vokietijoje aplinkybes, t. y., jog Vokietijoje gyvenantis L. P. surado aukcione parduodamą automobilį, pasiūlė jį įsigyti savo tėvui E. P., aukciono dalyvis buvo įmonė, kurioje dirba L. P., tačiau už automobilį sumokėjo E. P.. Visų asmenų, nurodžiusių pinigų perdavimo aplinkybes vežėjui parodymai tarpusavyje neprieštarauja. S. D. nurodė, jog L. P. prašymu pinigus, paimtus iš E. P. ir V. S., vežė į (duomenys neskelbtini) ir perdavė vežėjui. Perdavęs pinigus asmeniui, atvykusiam raudonu automobiliu ,,Mercedes B. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su dar vienu asmeniu, jis išsiuntė žinutę L. P., nurodydamas automobilio markę bei numerį. L. P. nurodė, jog dėl automobilio pasiėmimo iš Vokietijos telefonu bendravo su D. L.. S. D. pateiktame mobiliojo ryšio telefone išlikusi 2013-03-05 11 val. 20 min. išsiųsta žinutė L. P., kurios tekstas ,, (duomenys neskelbtini) sprinter“ (automobilis priklauso D. L.). Liudytojas M. S. patvirtino, jog A. L. rekomendavo E. P. sūnui L. P., kaip asmenį, galintį parvežti automobilį iš Vokietijos. Taigi, aptarti įrodymai nekelia abejonių, jog pinigai, skirti automobilio įgijimui buvo perduoti asmeniui, vairavusiam D. L. priklausantį automobilį ,,M. B. sprinter“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip nustatyta bylos duomenimis broliai D. L. ir A. L. vertėsi automobilių pervežimu, jiems padėdavo jų pusbrolis D. L., todėl akivaizdu, jog L. P. užsakymas dėl automobilio pargabenimo ir pinigai buvo priimti, asmenų besinaudojusių automobiliu ,,M. B. sprinter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Automobilis ,,Mercedes B. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ ,,Regitra“ duomenimis priklauso D. L., o automobiliai ,,M. B. 312 (duomenys neskelbtini) (raudonas) ir (duomenys neskelbtini) (baltas) – A. L. (1 t., 93-95 b. l.). Visi šiems asmenims priklausantys automobiliai yra ,,Mercedes“, viename iš jų, o būtent (duomenys neskelbtini) (priklausančiame A. L.) buvo įmontuotas variklis, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (kuris prieš tai buvo įmontuotas E. P. įsigytame automobilyje 1 t., 79 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu S. D. nurodė, jog pinigus perdavė būtent A. L., tam pačiam asmeniui jis dar kartą vežė pinigus ir matė jį dar sykį, todėl ir atpažino. Nors nuosprendyje teigiama, kad toks atpažinimas kelia abejonių, kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. neatpažino, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis liudytojui parodytas nebuvo, t. y., procesinis veiksmas – atpažinimas neatliktas, nors apklausos protokole liudytojas S. D. pakankamai smulkiai apibūdino asmens, kuriam perdavė pinigus, išvaizdą. Todėl S. D. parodymai teisiamojo posėdžio metu apie tai, jog pinigus perdavė būtent A. L. abejonių nekelia, juo labiau, kad S. D., jo teigimu, pinigus A. L. perdavė dar kartą ir jį įsidėmėjo. Abejones S. D. parodymai apie pinigų perdavimą šalina ir tai, jog atliekant mobiliojo ryšio telefono išklotinių analizę nustatyta, jog Taip pat nustatyta, jog 2013-03-05 S. D. 3 kartus skambino į A. L. abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), tą dieną A. L. ir D. L. abonentiniai numeriai veikė bokšto esančio V. K. g. 9, Jurbarke veikimo ribose (1 t., 181-182 b. l.), kas suteikia pagrindą daryti kategoriška išvadai, jog taip S. D. tarėsi su A. L. dėl susitikimo Jurbarke, tikslu perduoti pinigus.

A. L. apskritai neigia, jog gavo pinigus ir gabeno automobilį L. P. prašymu, tačiau duomenimis, gautais pagal teisinės pagalbos prašymą, nustatyta, jog automobilį atsiėmė asmuo, besinaudojantis telefono abonentu, kuriuo Vokietijoje naudojosi A. L., pirkimo- pardavimo sutarties antroje pusėje yra rašant ,,automobilį atsiimantis asmuo: (duomenys neskelbtini)“ (3 t., 102, 103-104 b. l.).

Duomenimis, gautais atliekant mobiliojo ryšio telefono išklotinių analizę nustatyta, jog 2013-03-04 – 2013-05-29 A. L. naudojamas abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) su L. P. abonentu jungėsi 17 kartų. A. L. ir D. L. abonentiniai numeriai laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-03-08 jungėsi prie telekomunikacijos tinklų, veikiančių už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, o nuo 2013-03-08 – tik prie (duomenys neskelbtini) mieste veikiančių telekomunikacijos operatorių bokštų. 2010-03-10 du kartus D. L., kurio abonentinis numeris jungėsi prie telekomunikacijos operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) pl., skambino A. L., kurio abonentas tuo metu jungėsi prie bokštų esančių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje bei V. K. g. 9, (duomenys neskelbtini) (1 t., 181-182 b. l.). Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, jog A. L. ir D. L. nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 8 d. buvo ne Lietuvoje, į Lietuvą grįžo tik 2013 m. kovo 8 d.

Tai, jog L. P. bendravo su A. L. dėl automobilio paėmimo iš Vokietijos patvirtina ir SMS žinutė, kurią siuntė L. P. A. L. (ji adresato nepasiekė), siųsdamas automobilio fotonuotrauką ir tai, jog A. L. telefono numerį savo telefone įsivedęs pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini) G. S.“, po to siuntė A. L. žinutes dėl kitų automobilių, tekstais (duomenys neskelbtini)“, ,,23795 B. S. L. S. 13-15 Firma: S. H. B. T.“ bei iš A. L. telefono gauta žinutė su tekstu ,,Sory neiseis paimti šia sav nebent pirmadieni nes brolis pasikrove vienoj aikštelėje o man iki masinos 600 k.“ (3 t., 124-125, 134-136 b. l.).

Tai, jog A. L. telefono abonente, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudojama SIM kortelė abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (1 t., 189 b. l.), patvirtina, jog būtent jo telefono numeris buvo nurodytas kaip automobilį atsiimančio asmens (tai užrašyta automobilio pardavimo sutarties kitoje pusėje).

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą – S. D. parodymus apie pinigų perdavimo aplinkybes 2013-03-05, L. P. bendravimą telefonu, kuriuo naudojasi A. L., A. L. Vokietijoje naudoto telefono numerio nurodymą kaip automobilį atsiimančio asmens, D. L. ir A. L. buvimą automobilio atsiėmimo metu (2013-03-04 – 2013-03-10 kaip nurodyta automobilio pirkimo sutartyje) už Lietuvos Respublikos ribų, o taip pat liudytojo M. S. parodymus, jog jis L. P. rekomendavo A. L., kaip asmenį galintį parvežti automobilį iš Vokietijos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būtent A. L. Vokietijoje atsiėmė automobilį ,,MB Sprinter“ 310D, kurį pagal susitarimą pargabeno į Lietuvą ir perdavė E. P.. Šios aplinkybės paneigia A. L. parodymus, jog jokio automobilio L. P. prašymu į Lietuvą negabeno. Taip pat paneigta ir A. L. teiginys, jog Vokietijoje be įgaliojimo jam nebūtų atiduotas automobilis, tačiau kaip matyti iš teisinės pagalbos sutarties, jokio įgaliojimo nebuvo, automobilis buvo atiduotas asmeniui besinaudojusiam nurodytu telefono numeriu.

Nukentėjusysis E. P. nurodė, jog A. L. automobilį jam perdavė 2013-03-16 jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, jame buvo rastas generatorius su firmos ,, (duomenys neskelbtini)“ lipduku. Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) generatorių prieš tai buvęs savininkas remontavo firmoje Dagas“. Tai, jog E. P. įsigytame automobilyje atsirado detalė (generatorius) prieš tai buvusi A. L. automobilyje, tai, jog A. L. automobilyje rastas variklis Nr. (duomenys neskelbtini), pavarų dėžė ir karterio apsauga, kurie prieš tai buvo įmontuoti į spec. tarnybų automobilį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būtent A. L. iš jo vežamo automobilio išėmė minėtas detales ir įdėjo jas į savo automobilį. A. L. versija, jog variklį pirko pagal skelbimą, o pardavėjui atvežė savo detales – nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis ir visiškai paneigta liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors nuosprendyje konstatuota, jog D. L. buvo daromas spaudimas, tačiau tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta. Nustatyta, jog D. L. 2013-06-13 savo ranka parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog yra girdėjęs, jog A. L. iš pagal užsakymą parvežto specialiųjų tarnybų automobilio išėmė variklį ir įdėjo į kitą automobilį (1 t., 24 b. l.). Apie tas pačias aplinkybes D. L. apklaustas 2013-06-13 14 val. – 14 val. 45 min. (1 t., 25-26 b. l.). Kaip nurodė apklausą atlikęs S. S., apklausos metu D. L. paaiškinimas jau buvo surašytas. Prieš liudytojo apklausą, 2013-06-13 buvo padaryti automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poėmiai (nuo 12 val. 15 iki 12 val. 50 min.), po to abu automobiliai apžiūrėti (1 t., 107, 108-109 b. l., 1 t., 133, 134-135 b. l.) ir šiuos veiksmus atliko tyrėjas S. S.. A. L. įtariamuoju apklaustas praėjus šiek tiek daugiau nei 24 valandoms nuo jo sulaikymo, jo automobilio apžiūra atlikta nedalyvaujant A. L. ir jo gynėjui, tačiau kodėl apylinkės teismas padarė išvadą, jog dėl šių aplinkybių D. L. buvo daromas spaudimas – nesuprantama. D. L. apklausa atlikta nepažeidžiant liudytojo apklausai keliamų reikalavimų, apklausų laikas, nurodytas protokoluose realus. Nors teismas suabejojo galimybe iš Islandijos pl. 209 (kur buvo atliekama automobilių apžiūra) per 10 min. atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) patalpas ir atlikti apklausą, tačiau šios abejonės visiškai nepagrįstos, kadangi akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) yra K. Ž. PK kiemas ir tai matyti iš (duomenys neskelbtini) blankų, kur nurodytas komisariato adresas – (duomenys neskelbtini) (1 t., 1, 3 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog duomenų, kad D. L. buvo daromas spaudimas duoti parodymus – nėra, todėl nėra pagrindo atmesti liudytojo D. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Taip pat niekuo nepagrįstas nuosprendžio motyvas, jog nukentėjusysis E. P. negalėjo paaiškinti apie jam atvežto automobilio ,,MB Sprinter“ spidometro parodymus. Kaip jau buvo nurodyta, šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog minėtas automobilis į Lietuvą buvo atvežtas 2013-03-08, tačiau E. P. perduotas tik po savaitės, t. y. 2013-03-16, todėl akivaizdu, jog apie automobilio pravažiuotą kilometrų skaičių (2000 km. didesnį nei nurodyta atsiimant automobilį (027149 km.) paaiškinti turėtų ne E. P., o asmuo, kuris realiai disponavo automobiliu nuo atsiėmimo iš pardavėjo Vokietijoje iki perdavimo E. P., t. y. A. L.. Nepagrįstas ir nuosprendžio teiginys, jog 2014-06-18 L. P. mobilaus telefono apžiūros protokole užfiksuota, jog kaip vežėjas nurodytas D. L.. Iš šio protokolo matyti, jog L. P. bendravo su abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (A. L.), iš kurio L. P. 2013-03-28 (jau po automobilio parvežimo į Lietuvą) gavo žinutę, kurioje nurodytas D. L. adresas (3 t., 125 b. l.), kas visiškai nesuteikia pagrindo išvadai, jog automobilio vežėjas buvo D. L.. Iš šiame protokole užfiksuotų duomenų matyti, tik tai, jog L. P. ir po automobilio parvežimo iš Vokietijos bendravo su A. L. automobilių vežimo klausimais. Nuosprendyje taip pat nurodyta, jog E. P. parodymų patikimumu verčia abejoti tai, jog į teisėsaugos organus jis kreipėsi praėjus trims mėnesiams, tačiau su tokiu teiginiu nesutiktina, kadangi neginčijamai nustatyta, jog E. P. į policiją kreipėsi tik tuomet, kai galutinai įsitikino, jog automobilyje yra ne tas variklis, t. y. tik po to kai automobilį apžiūrėjo meistras.

Kolegijos manymu, byloje teisingai nukentėjusiuoju pripažintas E. P., kadangi nustatyta, jog būtent jis per S. D. perdavė pinigus automobilio įgijimui ir būtent E. P. padaryta žala. Tai, jog sutartyje nurodyta, kad automobilį firmos (duomenys neskelbtini) vardu perka L. P., ir tai, jog automobilis dar nebuvo įregistruotas Lietuvoje, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog pinigus už jo įsigijimą sumokėjo būtent E. P. ir būtent jam dėl daiktų vagystės iš automobilio padaryta žala, kadangi nei L. P. nei firma (duomenys neskelbtini) dėl automobilio pretenzijų nereiškė.

Nuosprendyje dėstomos abejonės dėl A. L. S. D. perduotos pinigų sumos esminės reikšmės neturi, kadangi neginčijamai nustatyta, jog automobilis buvo įgytas už 4309 eurus (1 t., 67, 72 b. l.), o tai, kad vežėjui buvo perduota didesnė suma nei kainavo šis automobilis tik patvirtina L. P. teiginius, jog A. L. jo prašymu vežė ir kitus automobilius, o pinigus perdavė ne tik E. P. bet ir D.. Nesuteikia pagrindo laikyti E. P. parodymus nepatikimais ir tai, jog jis negali pagrįsti civilinio ieškinio dėl patirtų nuostolių, kadangi šios aplinkybės nesusijusios nei su automobilio parvežimu iš Vokietijos nei vagyste padaryta tiesiogine žala nukentėjusiajam.

Tai, jog variklis įmontuotas ne į tą automobilį, kuriuo buvo vykta parvežti specialiųjų tarnybų automobilio iš Vokietijos, A. L. kaltės nešalina, o priešingai tik patvirtina, jog agregatus pagrobė būtent A. L. ir įmontavo į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,, M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne D. L. priklausantį ,,M. B.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 100 b. l.).

Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo gautas nukentėjusiojo E. P. gynėjo advokato Vytauto A. V. prašymas dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo, kuriame prašoma A. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. ir 183 str. 1 d. Prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis iki įrodymų tyrimo pabaigos raštu gali pateikti prokuroras ar nukentėjusysis, taip pat nukentėjusiojo atstovas, teismas, priimdamas prašymą, neprivalo nurodyti tokio sprendimo motyvų (kasacinė byla Nr. 2K-50/2009). Atmesti prašymą teismas gali tik tuo atveju, kai jis neatitinka BPK 256 straipsnyje nustatytų reikalavimų – nepareikštas raštu, nesuformuluotos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės ir pan., nepagrįstas teisiniais argumentais ar netinkamai motyvuotas.

Šioje byloje, teismas, gavęs nukentėjusiojo atstovo prašymą, tinkamai, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis pranešė apie tai kaltinamajam, įteikė prašymo nuorašus nagrinėjimo teisme dalyviams ir užtikrino kaltinamojo teisės turėti pakankamai laiko pasiruošti gynybai įgyvendinimą. Įvertinus tai, kad teismas protokoline nutartimi nutarė pateiktą prašymą pridėti prie bylos medžiagos, laikytina, jog šį prašymą priėmė. Tačiau, atlikęs šiuos veiksmus, daugiau prie šio klausimo nesugrįžo. Nors nukentėjusiojo atstovas baigiamosiose kalbose prašė kaltinamojo veiką perkvalifikuot pagal jų pateiktą ir teismo priimtą naują kaltinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. nepasisakė, nors turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl visų nagrinėjamų kaltinimų.

Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka konstatuojama, jog A. L. veiką kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. ir 182 d. nėra jokio pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog iš Vokietijos pargabentame ir E. P. perduotame automobilyje buvo trys kilimėliai, salono apšvietimo lempa ir metalizuotas staliukas. Automobilį apžiūrėjęs L. P. teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, jog tikrai minėti daiktai buvo, nors aukciono nuotraukose matomi į paminėtus panašūs daiktai, tačiau kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog šie daiktai buvo pasiimant automobilį – nėra, juo labiau, kad nuotraukoje matyti ir racija, tačiau jos E. P. pristatytame automobilyje taip pat nebuvo, o naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje apie jos išmontavimą neaptarta. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo teigti, jog šie daiktai automobilyje buvo ir A. L. juos pasisavino. Nenustačius šio turto buvimo, nėra pagrindo analizuoti turto patikėjimo A. L. ar turto buvimo A. L. žinioje požymių.

Prašyme A. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. teigiama, jog jis turtą įgijo veikdamas apgaule. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, o esant turtinei prievolei, sprendimui dėl jos reikalavimo. Šiuo atveju, nėra jokio pagrindo teigti, jog E. P. buvo kaip nors suklaidintas ir to suklaidinimo įtakoje turtą perdavė A. L.. Priešingai, apie tai, kad E. P. perduotame automobilyje nėra iki tol jame buvusio variklio, pavarų dėžės ir karterio apsaugos, nukentėjusysis pastebėjo vėliau, t. y. po turto perdavimo, automobilį apžiūrėjus meistrams. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo daryti išvadai, jog A. L. E. P. atžvilgiu panaudojo kokią nors apgaulę, todėl nėra pagrindo veiką kvalifikuoti sukčiavimu. Beje, to bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu neprašė ir nukentėjusiojo atstovas.

Esant šioms aplinkybėms kolegija laikosi nuomonės, jog A. L. veiksmai iš automobilio ,,MB sprinter“ išimant variklį, pavarų dėžę ir karterio apsaugą teisingai kvalifikuoti svetimo turto vagyste. Metalizuoto stalo, salono apšvietimo lempos ir kilimėlių vagystė iš kaltinimo šalintina, nenustačius, jog šie daiktai buvo parduoti kartu su automobiliu.

Nors, atlikus ekspertizę, nustatyta, kad iš E. P. automobilio pagrobto turto vertė yra 33 720,14 Lt, kas atitiktų BK 178 str. 3 d. dispoziciją, tačiau nei nukentėjusysis nei prokurorė savo apeliaciniuose skunduose veikos kvalifikuoti pagal BK 178 str. 3 d. neprašo. Nustačius, jog nėra pagrindo veiką kvalifikuoti, kaip prašo nukentėjusysis, t. y. pagal BK 183 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir nesant nukentėjusiojo bei prokurorės skundo dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 3 d., teismo iniciatyva A. L. veikos kvalifikavimas pagal šį BK straipsnį peržengtų apeliacinių skundų ribas ir pasunkintų A. L. padėtį daugiau nei to prašoma apeliaciniuose skunduose, todėl A. L. veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 1 d. (BPK 320 str. 4 d.)

Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, jog padarytas tyčinis baigtas nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. A. L. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, jis turi šeimą, augina vaikus. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus nustatytas aplinkybes A. L., vadovaujantis BK 55 str., skirtina viena iš švelniausių BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda (skirti viešuosius darbus netikslinga, kadangi kaltinamasis verčiasi automobilių verslu ir dažnai išvyksta už Lietuvos Respublikos ribų). Už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato baudą iki 500 MGL, todėl jam skirtina prokurorės prašoma bausmė – 50 MGL bauda. Baudos dydis skaičiuotinas remiantis MGL dydžiu, buvusiu iki 2015-01-01 (1 MGL – 130 Lt arba 37,65 euro). Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, prabūtas A. L. laikinai sulaikius (2013-06-13 11 val. 05 min. iki 2013-06-14 15 val. 45 min., t. y. 2 paros (2 t., 49, 60 b. l.).

Civilinis ieškinys

E. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 96 800 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti (1 t., 15-16 b. l.). Nurodė, jog turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai dėl pavogtų daiktų: variklis – 45 000 Lt, greičių dėžė 22 000 litų, stalas 400 Lt, speciali karterio apsauga 1 600 Lt, salono apšvietimo lempa 100 litų, kilimėliai – 200 litų. Taip pat nurodė, jog padaryta turtinė žala dėl neįvykusio sandorio – 10 000 litų, kadangi jis, žinodamas, kad automobilis techniškai tvarkingas, iš karto paskelbė apie jo pardavimą, atsiradus pirkėjui gavo 10 000 litų rankpinigių. Kai pirkėjas atvyko paimti automobilio, jau buvo paaiškėję, kad pavogtas variklis ir kiti agregatai. Pirkėjas atsisakė pirkti tokį automobilį ir pareikalavo grąžinti dvigubus rankpinigius – 20 000 litų. Jeigu nebūtų vagystės, sandoris būtų įvykęs. Taip pat teigia, jog patyrė nuostolį dėl negautų pajamų 17 500 Lt už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-07-15. Nurodo, jog ši žala atsirado, kadangi tikėdamas automobilį parduoti, kol atsiras pirkėjas ketino jį nuomoti ir iš nuomos gauti pajamas. Buvo sudaręs su įmone UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sutartį, kad nuo 2013 m. balandžio 1 d. jie nuomosis automobilį ir kas mėnesį mokės po 5000 litų. Pastebėjus variklio gedimus, automobilis nebuvo perduotas nuomai, todėl neteko pajamų, kurias būtų gavęs nuo 2013-04-01 iki 2013-07-15, kas sudaro 17 500 litų. Patikslintu civiliniu ieškiniu E. P. nurodė, jog sutinka, kad būtų grąžinti surasti daiktai, t. y. variklis, greičių dėžė, metalinė karterio apsauga ir toje dalyje mažina ieškinį.

Taip pat prašo priteisti 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog jis yra verslininkas, todėl labai svarbu turėti gerą vardą tarp verslo partnerių ir klientų. Dėl padarytos vagystės susiklostė situacija, kad iširo du sandoriai, dėl ko juo kaip verslininku atsirado tam tikras nepasitikėjimas, akivaizdžiai pablogėjo jo ir jo įmonės reputacija ir tai turėjo neigiamos įtakos verslo pajamoms. Dėl padarytos vagystės turėjo atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo ir šeimos, ilgą laiką užsiėmė nusikaltėlių paieška, aplinkybių aiškinimu, gaišo laiką važinėdamas 9 kartus į Jurbarką, eilę kartų į įvairius autoservisus transportavo bei buksyravo automobilį, pradžioje siekiant išsiaiškinti gedimus, vėliau – apžiūrėti ir įvertinti automobilį. Tokie priverstiniai užsiėmimai ir darbai vertintini kaip nepatogumai, kurie įskaičiuotini į neturtinę žalą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo daromas poveikis, telefonu daug kartų skambinama, grasinama sunaikinti turtą ir sužaloti patį E. P.. Po padaryto nusikaltimo jautėsi nesaugus, nemiega naktimis, patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių savo šeimai bei turtui apsaugoti.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas dalinai.

Kadangi nukentėjusysis nurodė, jog sutinka, jog jam būtų grąžinti variklis, pavarų dėžė ir karterio apsauga, kurie buvo įdėti į A. L. priklausantį automobilį, šie daiktai nukentėjusiajam E. P. grąžintini, o ieškinys šioje dalyje atmetamas. Duomenų, jog iš automobilio pavogta staliukas, kilimėliai ir apšvietimo lempa nėra, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.

Nors nukentėjusysis teigia, kad automobilį ketino parduoti, gavo rankpinigius, ir išaiškėjus, jog automobilis neatitinka vertės – pirkėjui grąžino dvigubus rankpinigius, tačiau tokie jo teiginiai niekuo nepatvirtinti: rankpinigių sutartis nepateikta, kitų duomenų, patvirtinančių, jog iš viso toks susitarimas buvo taip pat nėra.

Nors byloje pateiktas ketinimų protokolas, pagal kurį 2013-03-28 E. P. susitarė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jog automobilį nuo 2014-04-01 nuomos, tačiau jis nuomai perduotas nebuvo, nustačius rimtus gedimus. E. P. teiginiai, jog tuo pat metu ketino ir automobilį parduoti ir nuomoti, kol atsiras pirkėjas yra prieštaringi. Kaip teigia nukentėjusysis su pirkėju dėl automobilio pardavimo sutarė dar nematęs automobilio ir, išaiškėjus variklio gedimams, sandoris neįvyko. Tačiau kaip matyti iš E. P. parodymų, apie variklio gedimus jis sužinojo daugiau kaip po dviejų mėnesių (pradžioje tik įtarė, jog kažkas ne taip), todėl akivaizdu, jog 2013-03-28 sudarant ketinimų susitarimą, E. P. jau buvo sutaręs automobilį parduoti ir gavęs rankpinigius. Pats nukentėjusysis teigė, jog po automobilio atgabenimo į Lietuvą, po 2-3 dienų pradėjo remontuoti automobilio skardas, kur automobilis buvo apie mėnesį (t. y. iki balandžio vidurio), po to apie 10 dienų jis buvo dažomas (iki balandžio pabaigos) ir tik po to nuvažiavo taisyti variklį, kur ir sužinojo, kad variklis nenaujas. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog E. P. prašomi priteisti patirti nuostoliai dėl rankpinigių grąžinimo neįrodyti, o prašymas priteisti negautas pajamas dėl neįvykusios automobilio nuomos – nepagrįstas, kadangi nuo 2013-04-01 nuomoti automobilio, t. y. vykdyti susitarimo E. P. negalėjo, kadangi automobilis dar buvo remontuojamas.

Dėl neturtinės žalos.

E. P. teigia dėl šio įvykio pradėjo šlubuoti sveikata, buvo pastovi įtampa, atsirado nepasitikėjimas. Nuo 1988 metų užsiima automobilių pardavimu, yra verslininkas, nenori gadinti savo kaip verslininko reputacijos.

Nors A. L. padarytas nusikaltimas nesmurtinis, tačiau teismas sutinka, jog šiais priešingais įstatymui kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Lietuvos Respublikos CK nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas taip pat turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, t.y. į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

E. P. buvo padaryta 33720 litų turtinė žala – jokia šios žalos dalis neatlyginta, dėl pavogto automobilio variklio ir kitų jo dalių nukentėjusysis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą ir įtampą – turėjo rūpintis nenumatytais automobilio remonto darbais, vežti automobilį pas meistrus, ilgą laiką negalėjo (negali iki šiol) šiuo automobiliu disponuoti. Taip pat nukentėjusysis turėjo važinėti į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismus. Teismas laiko, šios nustatytos aplinkybės sukėlė nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos turi atlyginti kaltas asmuo. Nukentėjusiajam nepateikus duomenų apie tai, jog dėl patirto streso pablogėjo sveikata, nenustačius, jog jam buvo daromas koks nors poveikis būtent kaltinamojo veiksmais, E. P. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas, kolegijai laikantis nuomonės, jog protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis E. P. būtų 5000 litų (kas atitinka 1448,1euro).

E. P. turėtos advokato darbo apmokėjimo išlaidos – 2500 Lt, 500 Lt ir 100 Lt (3 t., 37, 38, 39 b. l.) ir 2400 Lt (3 t., 191 b. l.), t. y. 5 5000 litų, kas atitinka 1592,91 euro pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinas iš A. L. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo E. P. skundą tenkinti dalinai.

2014 m. rugpjūčio 11 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 50 MGL bauda, kas sudaro 1882,5 euro.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 4 MGL baudai ir laikyti, jog A. L. paskirta 46 MGL, kas sudaro 1731,9 euro, bauda.

Įpareigoti A. L. baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumentų paėmimą, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – variklį, pavarų dėžę ir karterio apsaugą, saugomus kartu su A. L. priklausančiu automobiliu ,,M. B. 312 D“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktu (1 t., 127 b. l.) perduoti nukentėjusiajam E. P., o juos perdavus, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą šiam automobiliui ir grąžinti jį A. L., mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung GT-C3322“ su dviem SIM kortelėmis, paimtą iš A. L. asmens kratos metu bei automobilio ,,M. B.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti A. L., kompaktinę plokštelę su telefono abonentų išklotinėmis – palikti byloje.

Priteisti iš A. L. 1448,1 euro E. P. neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. L. paimtiems pinigams – 3461,47 euro, laikinai apriboti nuosavybės teises ir taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki bus sumokėta paskirta bauda ir atlygintas civilinis ieškinys.

Išieškoti iš A. L. nukentėjusiojo E. P. naudai jo turėtas išlaidas, susijusias su advokato pagalba – 1592,9 euro.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai: Daiva JankauskienėArūnas PaštuolisGiedrius Endriukaitis