Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3642-375/2018 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui R. D. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo I. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013 m. gegužės 16 d. išnagrinėjusi 2013 m. balandžio 23 d. I. R. (E. R. įstatyminės atstovės) prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-3612 išmokėti 1506,02 Eur (5200 Lt) neturtinės žalos kompensaciją E. R. įstatyminei atstovei I. R. (el. b. l. 4–6). 2013 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu 1506,02 Eur (5200 Lt) neturtinės žalos kompensacija išmokėta į E. R. įstatyminės atstovės I. R. nurodytą banko sąskaitą (el. b. l. 37).

12. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu (el. b. l. 7–18) atsakovas R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (veika E. R. atžvilgiu) ir nuteistas dėl šios veikos laisvės atėmimu; mažametės nukentėjusiosios E. R. atstovės pagal įstatymą I. R. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir iš kaltinamojo R. D. nukentėjusiosios E. R. naudai priteista 28,96 Eur (100 Lt) turtinė žala ir 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinė žala. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė ir nuosprendžio nepakeitė (el. b. l. 19-36). 2017 m. sausio 20 d. Teisingumo ministerija raštu užklausė Kauno apygardos prokuratūrą ar rašte paminėti ikiteisminiai tyrimai baigėsi įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu. Ieškovė 2017 m. balandžio 10 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (el. b. l. 112–113).

13. Ieškovė, vadovaudamasi Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. D. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

14. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nes nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą; netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nes šiuo atveju sprendžiamas ne žalos atlyginimo klausimas, bet klausimas dėl išmokėtos kompensacijos dėl padaryto smurtinio nusikaltimo atlyginimo regreso tvarka, todėl šiam reikalavimui pareikšti turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimo teisinio vertinimo

15. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju sprendžiamas ne žalos atlyginimo klausimas, bet klausimas dėl išmokėtos kompensacijos dėl padaryto smurtinio nusikaltimo atlyginimo regreso tvarka. Kompensacija, išmokėta nukentėjusiam asmeniui dėl padaryto smurtinio nusikaltimo, nėra žala, kaip ši sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Valstybės reikalavimo teisės išieškoti išmokėtą kompensaciją atsiranda ne delikto pagrindu, kaip numatyta Civiliniame kodekse, o specialiaisiais Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnyje nurodytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas atliko netinkamą prašomos priteisti sumos teisinį vertinimą.

16. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Šis įstatymas nereglamentuoja smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo iš nusikaltimą padariusių asmenų ar už jų veikas atsakingų asmenų. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas avansu – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Sąvokos „turtinė žala“ ir „neturtinė žala“ šiame įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Civiliniame kodekse (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

17. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą vykdo Teisingumo ministerija iš specialiosios programos lėšų. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė yra valstybės įgaliota institucija, kuri vykdo įstatymų leidėjo jai pavestą funkciją valstybės lėšomis kompensuoti nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui jo patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

18. Nagrinėjamu atveju 2013 m. gegužės 16 d. Teisingumo ministerija išnagrinėjusi 2013 m. balandžio 23 d. I. R. (E. R. įstatyminės atstovės) prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-3612 išmokėti 1506,02 Eur (5200 Lt) neturtinės žalos kompensaciją E. R. įstatyminei atstovei I. R., 2013 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu neturtinės žalos kompensacija išmokėta į E. R. įstatyminės atstovės I. R. nurodytą banko sąskaitą. Taigi, sprendimas priimtas Kompensavimo įstatyme numatytais kompensacijos avansu išmokėjimo pagrindais, įvertinus visas Kompensavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos avansu kompesavimo sąlygas ir smurtiniu nusikaltimu padaryta žala 2013 m. spalio 11 d. buvo išmokėta avansu (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 10 straipsnio 3 dalis).

19. Pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo tvarka) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis asmuo yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta nukentėjusiems asmenims; valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Tokia ieškovės teisė nustatyta ir CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

20. Vadovaujantis šios nutarties 16-17 ir 19 punktuose nurodytų teisės normų lingvistine ir logine konstrukcija bei tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantė, kaip nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos įgyvendintoja, atstovaudama valstybę privalo savo kompetencijos ribose imtis priemonių, kad būtų sugrąžintos valstybei priklausančios lėšos tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl prašoma priteisti išmokėta pinigų suma laikytina valstybės patirta žala. Šiuo atveju neteisėti atsakovo R. D. veiksmai, nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nurodyta nusikalstama veika, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su apeliantės, atstovaujančios valstybę, prievole išmokėti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytą kompensaciją, todėl yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246- 6.249 straipsniai). Todėl priešingai, nei teigia apeliantė, prašoma priteisti suma vertintina ne kaip kompensacija, o kaip valstybės patirta žala.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusįjį asmenį ir atsakovą siejo žalos atlyginimo santykiai, apeliantė, avansu kompensavusi atsakovo R. D. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusios E. R. įstatyminei atstovei I. R., įstojo į pradinio kreditoriaus vietą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai vertino, jog šiuo atveju yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas valstybei regreso tvarka (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

22. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas reikalavimas pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį bei CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginti žalą valstybei regreso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties skaičiavimo pradžią, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 10 d., kai apeliantė gavo Kauno apygardos prokuratūros raštą, kuriuo buvo informuota apie priimtą įsiteisėjusį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

24. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).

26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė 1506,02 Eur (5200 Lt) neturtinės žalos kompensaciją į E. R. įstatyminės atstovės I. R. nurodytą banko sąskaitą išmokėjo 2013 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu. Minėta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju ieškovė vėliausiai nuo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo pripažinta, kad R. D. padarė smurtinį nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu, įsiteisėjimo, t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo, turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei objektyviai niekas netrukdė reikšti reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui dėl nukentėjusiajam asmeniui avansu išmokėtos kompensacijos (žalos) atlyginimo netgi iš karto po šios kompensacijos išmokėjimo, juolab dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui (per trejus metus nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, <...>. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam žalą padaręs asmuo jau buvo aiškus nuo pat nukentėjusiojo asmens (jo įstatyminės atstovės) kreipimosi avansu kompensuoti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (1 t., b.l. 173-180). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamasis aktas buvo surašytas 2013 m. balandžio 26 d. ir po trijų dienų (2013 m. balandžio 29 d.) perduotas Kauno apygardos teismui (baudžiamoji byla Nr. 1-247-114/2013). Ieškovė avansu kompensavo nukentėjusiam žalą jau kai byla dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo jau buvo perduota teismui (2013 m. spalio 11 d.). Nors apkaltinamasis nuosprendis atsakovo atžvilgiu įsiteisėjo tik 2014 m. kovo 7 d., tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia ieškovo galimybių iki tol ar per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kreiptis į teismą dėl žalos regreso teise atlyginimo. Apeliantė ieškinį atsakovui R. D. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka turėjo teisę pareikšti iki 2017 m. kovo 8 d., tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

28. Kaip minėta, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių buvimo tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, nenurodė ir teismas nenustatė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, realiai trukdžiusių ieškovei laiku pareikšti tokio pobūdžio ieškinį, ir kurios teismui leistų šį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde, nors apeliantei, kaip valstybės institucijai, yra taikomi aukštesni elgesio standartai. Šiuo atveju apeliantė avansu žalą kompensavo 2013 m. spalio 11 d. ir, suvokdama senaties termino praleidimo pasekmes, siekdama savo pažeistų teisių apgynimo, privalėjo veikti aktyviai (sistemingai domėtis baudžiamojo proceso eiga, pareikšti ieškinį dėl žalos regreso teise atlyginimo). Tačiau Kauno apygardos prokuratūrą apie ikiteisminių tyrimų pabaigą bei rezultatą užklausė tik 2017 m. sausio 20 d. raštu, t.y. praėjus daugiau kaip trejiems metams po kompensacijos išmokėjimo, o į teismą kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 13 d., t.y. praėjus daugiau kaip trejiems metams po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliantei neprašant atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, atsakovui pareiškus prašymą taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad kadangi prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą yra pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas), Įstatymo pagrindu reiškiamiems reikalavimams turi būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, siekiant įgyvendinti Įstatymo ir Tarybos direktyvos tikslus.

30. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus, o šio straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas nustato: 1) priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą, ir 2) smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu.

31. Šių dvejų sąvokų apibrėžimai yra pateikti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnyje, jie nurodyti šios nutarties 16 punkte. Iš Įstatymo struktūros matyti, jog prašymų kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir prašymų avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą reglamentuoja skirtingi šio įstatymo straipsniai, esantys skirtinguose įstatymo skirsniuose (atitinkamai – Kompensavimo įstatymo Antrajame skirsnyje „Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas“ ir Trečiajame skirsnyje „Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas avansu“).

32. Nors abu žalos kompensavimo būdai apima tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos ginant nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, jie taikomi skirtingais atvejais: žalos kompensavimas taikomas, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos, o kompensavimas avansu taikomas, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo. Atitinkamai pagal kiekvieną kompensacijos pobūdį Kompensavimo įstatymo nuostatose numatytos ir skirtingos procedūros teikti prašymą, jį vertinti ir priimti sprendimą.

33. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala pagal Įstatymą yra kompensuojama, jeigu yra visos trys minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, inter alia teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala yra neatlyginta (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Įvertinęs aukščiau nurodytų teisės normų turinį apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant priimtam teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjui, nukentėjusiam nuo smurtinio nusikaltimo asmeniui, yra priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ne vėliau kaip per 10 metų nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas apeliantės ieškiniui dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai apeliantė atliks mokėjimą Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka į nukentėjusio asmens sąskaitą (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Todėl apeliantės argumentai, kad vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimu tokiu atveju Teisingumo ministerija netektų teisinių galimybių išmokėtų žalos kompensacijų išieškoti iš nusikaltimą padariusių asmenų dėl suėjusio sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, atmestini kaip nepagrįsti.

35. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas prašo priteisti atsakovo naudai visas jo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 3 dalys). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovė (Lietuvos Respublika) yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jos apeliacinis skundas yra atmestas, o atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės (Lietuvos Respublikos) antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkintas, nes tokio prašymo atžvilgiu skolininkas ir kreditorius yra tas pats asmuo – Lietuvos valstybė (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.