- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2-3642-375/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24484-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- I. R.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė, Matilda Liatukaitėsu
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui A. B.,
nedalyvaujant atsakovui R. D. , dalyvaujant jo įgaliotam asmeniui N. D., atstovei advokatei Matildai Liatukaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui R. D. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo I. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1506,02 Eur išmokėtos kompensacijos.
Ieškinyje (el. b. l. 1–3) nurodo, kad Teisingumo ministerijoje 2013 m. balandžio 23 d. buvo gautas pareiškėjos I. R. (E. R. įstatyminės atstovės) prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad nustatytos visos privalomos sąlygos avansu kompensuoti žalą ir Teisingumo ministerija 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-3612 E. R. įstatyminei atstovei I. R. kompensavo 1506,02 Eur (5200 Lt). Ši suma pareiškėjai pervesta 2013 m. spalio 11 d. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pripažinta, kad R. D. padarė smurtinį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje. Minėtu sprendimu Teisingumo ministerija įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš R. D. teismo tvarka išieškoti 1506,02 Eur, kuriuos ir prašo priteisti.
Papildomai paaiškino (el. b. l. 109–111), kad atsakovas visiškai neteisingai vertina faktus, kai sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priima Teisingumo ministerija ir teismas. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą sprendžia vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis. Teisingumo ministerija turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą dėl padaryto smurtinio nusikaltimo sprendžia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis ir pareiškėjai avansu kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Paaiškino, kad asmuo gavęs iš Teisingumo ministerijos kompensaciją, savo nuožiūra teisme gali ir sumažinti savo reikalavimus, kadangi dalį žalos jau atlygino valstybė. Atsakovo teiginys apie nukentėjusiojo asmens neteisėtą praturtėjimą yra neteisingas ir klaidinantis teismą, kadangi pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, taip pat savo nuožiūra teikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
Teisingumo ministerija taip pat nesutinka su atsakovo pozicija dėl ieškinio senaties termino taikymo. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas ne sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, bet bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra dešimt metų. Šią savo poziciją grindžia tuo, kad sprendžiamas ne žalos atlyginimo klausimas, bet klausimas dėl išmokėtos kompensacijos dėl padaryto smurtinio nusikaltimo atlyginimo regreso tvarka. Kompensacijos sąvoka nėra tapati žalos atlyginimo sąvokai. Kompensacija, išmokėta nukentėjusiam asmeniui dėl padaryto smurtinio nusikaltimo, nėra žala, kaip ši sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Jeigu teismas nuspręstų, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, mano, kad senaties skaičiavimo terminas turi prasidėti ne nuo kompensacijos išmokėjimo datos (2013 m. spalio 11 d.), bet nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos (2017 m. balandžio 10 d.), kadangi nei ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga, nei teismas neinformavo Teisingumo ministerijos apie priimtą ir įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vadovaujantis Žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsniu smurtiniais nusikaltimais padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala kompensuojama avansu iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai nėra teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens. Pabrėžė, kad kol teismo sprendimu nėra nustatytas už žalą atsakingas asmuo, senaties termino skaičiuoti negalima. Nurodė, kad apie priimtą galutinį teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo priimtą 2014 m. kovo 7 d., sužinojo tik 2017 m. balandžio 6 d., užklausus prokuratūrą. Ieškovė vertina, kad prašoma priteisti suma nėra žala, o kompensacija, nes pati ieškovė žalos nepatyrė.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Atsakovas pateikė atsiliepimą (el. b. l. 93–94), kuriuo prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas civilinės ieškovės – mažametės nukentėjusios E. R. atstovės pagal įstatymą I. R. civilinis ieškinys ir jo priteista nukentėjusiosios naudai 28,96 Eur (100 Lt) turtinės žalos ir 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi priteistos žalos dydžio nepakeitė. Ieškovė regreso teise iš atsakovo reikalauja priteisti 1506,02 Eur, kuriuos ji sumokėjo nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimui. Civilinio kodekso 6.113 straipsnyje numatyta, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Tai reiškia, kad teismo nuosprendžio pagrindu atsakovas turėjo pareigą nukentėjusiajai atlyginti 1448,10 Eur neturtinės žalos, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti didesnės sumos, nei buvo R. D. pareiga. Pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. išduotus vykdomuosius raštus išieškotojai I. R. dėl 1448,10 Eur žalos ir 28,96 Eur žalos išieškojimo iš R. D. su išieškotoja pilnai atsiskaityta buvo 2014 m. balandžio 18 d. Mano, kad jis pats atlygino teismo priteistą žalą nukentėjusiajai, todėl ieškovės reikalavimas yra nesavalaikis ir pareikštas ne tam asmeniui. Prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi toks taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė nukentėjusiajai žalos atlyginimą išmokėjo 2013 m. spalio 11 d., su reikalavimu dėl žalos atlyginimo regreso teise į teismą kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 13 d., t. y., praleidusi trijų metų senaties terminą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Matilda Liatukaitė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo išmokos atlikimo, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad prašoma priteisti suma turėtų būti vertinama kaip kompensacija, o ne žala. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis prašoma priteisti suma vienareikšmiškai turi būti vertinama kaip žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliota atstovė N. D. paaiškino, kad teismo sprendimu priteistą žalą jau sumokėjo. Apie ieškovės išmokėtą žalą avansu nieko nežinojo. Antstolei atsiuntus raginimą sumokėti žalą ją padengė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-1-0078112 buvo pripažinta atstove pagal įstatymą nukentėjusiosios savo dukters E. R.. Nesutinka būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes neturi nieko bendro tarp nusikaltimą padariusio asmens turtinės padėties ir Teisingumo ministerijos darbuotojų priimto sprendimo teikti civilinį ieškinį. Būdama mažametės atstove pagal įstatymą gynė savo nukentėjusiosios dukters teises ir teisėtus interesus. Sprendimą kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą priėmė Teisingumo ministerijos darbuotojai išnagrinėję prašymą kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą avansu, sprendimą dėl civilinio ieškinio tenkinimo dukters naudai priėmė teismas (el. b. l. 182).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad suvokia, jog nepagrįstai jai du kartus buvo išmokėta ta pati suma: avansu ir priteista teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išnagrinėjusi 2013 m. balandžio 23 d. I. R. (E. R. įstatyminės atstovės) prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (el. b. l. 173–177) priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-3612 išmokėti 1506,02 Eur (5200 Lt) neturtinės žalos kompensaciją E. R. įstatyminei atstovei I. R. (el. b. l. 4–6). 2013 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu 1506,02 Eur (5200 Lt) neturtinės žalos kompensacija išmokėta į E. R. įstatyminės atstovės I. R. nurodytą banko sąskaitą (el. b. l. 37).
Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu (el. b. l. 7–18) atsakovas R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (veika E. R. atžvilgiu) ir nuteistas dėl šios veikos laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Kauno apygardos teismas civilinės ieškovės – mažametės nukentėjusiosios E. R. atstovės pagal įstatymą I. R. civilinį ieškinį patenkino dalinai ir priteisė iš kaltinamojo R. D. nukentėjusiosios E. R. naudai 28,96 Eur (100 Lt) turtinės žalos ir 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos. Lietuvos Apeliacinis teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi nuosprendžio nepakeitė.
2017 m. sausio 20 d. Teisingumo ministerija raštu užklausė Kauno apygardos prokuratūrą ar rašte paminėti ikiteisminiai tyrimai baigėsi įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu. Ieškovė 2017 m. balandžio 6 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (el. b. l. 112–113). 2018 m. sausio 3 d. antstolės Sonatos Vaicekauskienės pažyma dėl skolos ir vykdymo išlaidų patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00474 pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-247-114/2013 dėl 1448,10 Eur žalos išieškojimo iš R. D. išieškotojos I. R. naudai 2014 m. balandžio 18 d. žala pilnai padengta. 2014 m. balandžio 24 d. išieškotojai I. R. pervesta 1448,10 Eur (el. b. l. 49).
Dėl prašomos priteisti sumos teisinio vertinimo
Šalys nesutaria ar prašoma priteisti suma turėtų būti vertinama kaip žala ar kaip kompensacija. Tai teisiškai reikšmingas klausimas, kadangi nuo to priklauso ir atitinkamos teisinės pasekmės – atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, kuri žalos atveju yra 3 metai (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovė nurodo, kad pati tiesiogiai žalos nepatyrė ir teigia, kad reiškia reikalavimą priteisti kompensaciją, todėl senaties terminas šiuo atveju yra 10 metų. Atsakovas kategoriškai nesutinka ir prašo vertinti, kad ieškovė prašo priteisti žalą.
Ieškovė yra valstybės įgaliota institucija, kuri vykdo įstatymų leidėjo jai pavestą funkciją valstybės lėšomis kompensuoti nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui jo patirtą turtinę ar neturtinę žalą (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju smurtiniais nusikaltimais padaryta žala buvo išmokėta avansu (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo tvarka) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis asmuo yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta nukentėjusiems asmenims (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina nuostatą, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę.
Įvertinus teisinį smurtiniais nusikaltimais patirtos žalos kompensavimo reguliavimą nesutiktina su ieškovės atstovo bylos nagrinėjimo metu išreikšta pozicija, kad reiškiamas reikalavimas priteisti kompensaciją, o ne žalą, kadangi ieškovė jokios žalos nepatyrė. Iš tiesų ieškovė jokios žalos netyrė, nes žalą patyrė valstybė nukentėjusios E. R. įstatyminei atstovei trečiajam asmeniui I. R. avansu kompensuodama dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų patirtą neturtinę žalą. Ieškovė šiuo atveju yra tik Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos įgyvendintoja, kuri, atstovaudama valstybę privalo savo kompetencijos ribose imtis priemonių, kad būtų sugrąžintos valstybei priklausančios lėšos tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 dalis). Neteisėti atsakovo veiksmai (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendyje nurodyta nusikalstama veika) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės, atstovaujančios valstybę, prievole išmokėti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytą kompensaciją, todėl prašoma priteisti suma yra valstybės patirta žala.
Dėl senaties termino taikymo
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ( trijų metų ieškinio senatis) ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nagrinėjamu atveju reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas – 3 metai (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė 2013 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo neturtinės žalos kompensaciją avansu. 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2014 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pripažinta, kad R. D. padarė smurtinį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčo šalis byloje reikalauja taikyti ieškinio senatį, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžią ir aplinkybes, kurios ieškinio senaties terminą nutraukia (CK 1.127, 1.130 straipsniai). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas nutrūksta, kai pareiškiamas ieškinys įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Atsižvelgiant į tai, ieškovei atgręžtinio reikalavimo teisė turėjo atsirasti tuo metu, kai atliko išmokėjimus smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatyta tvarka, tačiau atsižvelgiant į šio įstatymo specifiškumą t.y. kad neturtinė žala yra išmokama avansu, dar net nenustačius už žalą atsakingo asmens, teismas vertina, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo realios galimybės įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. nuo to momento, kai nustatomas už žalą atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - 2014 m. kovo 7 d., t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo. Ieškinys teisme gautas tik 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams. Atmestinas ieškovės argumentas, kad ieškinio senatis turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo to momento, kada ji sužinojo apie priimtą teismo sprendimą. Ieškovė avansu žalą kompensavo 2013 m. spalio 11 d., o apie priimtą sprendimą pateikė užklausą tik 2017 m. sausio 20 d. Ieškovei, kaip valstybinei institucijai, kuriai įstatymų leidėjas suteikė teisę ne tik disponuoti valstybės lėšomis, bet ir įgyvendinti regreso teisę šias lėšas susigrąžinant į valstybės biudžetą, yra taikomi aukštesni veiklos standartai. Avansu kompensavusi nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą ieškovė privalėjo sistemingai domėtis bylos eiga, tačiau , kaip rodo bylos duomenys, išskyrus 2017 m. spalio 20 d. užklausą, daugiau jokių veiksmų atlikta nebuvo, todėl ieškinio reikalavimas priteisti žalos atlyginimą regreso teise dėl 2013 m. spalio 11 d. išmokėtos kompensacijos avansu atmetamas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismas nenustatė aplinkybių byloje, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas arba egzistuoja svarbios priežastys, kurios sudaro pagrindą jį atnaujinti.
Dėl atsakovo tinkamumo.
Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas ir dėl atsakovo tinkamumo. Paaiškėjo, kad į bylą įtrauktai E. R. įstatyminei atstovei I. R. buvo ne tik avansu ieškovės išmokėta neturtinė žala, tačiau pagal 2014 m. kovo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą dar kartą išieškota priverstinai iš atsakovo, ką patvirtina antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2018 m. sausio 3 d. pažyma. Bylos nagrinėjimo metu I. R. pripažino, kad žala jai buvo atlyginta du kartus. Atsakovo sutuoktinė N. D. patvirtino, kad ji su vyru nežinojo apie avansu išmokėtą žalą, todėl dėl baimės prarasti butą apmokėjo antstolei jos nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti.
Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškinio dalykas ir pagrindas. Šioje byloje reikalavimas atsakovui reiškiamas kaip už žalą valstybei, atstovaujamai ieškovės, atsakingam asmeniui, padariusiam smurtinį nusikaltimą, todėl atsakovas laikytinas tinkama šalimi šiame procese.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.