Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Technograf SRL atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-2651-173/2014 pagal ieškovo Technograf SRL ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „AJS spaustuvė“, trečiasis asmuo UAB „Euromeda“, dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia nutraukta, o ieškovo patikslintas ieškinys nepriimtas.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Technograf SRL 2014-10-13 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „AJS spaustuvė“ dėl 2008-02-21 sudarytos tarp UAB „AJS spaustuvė“ ir Technograf SRL sutarties 5 punkto „d“ papunkčio pripažinimo negaliojančiu.

Teismo posėdžio, vykusio 2014-12-12, metu ieškovo atstovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodė UAB „Euromeda“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl bylos nutraukimo, teismui pripažinus negalimu pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmimą, ir reiškiamo naujo ieškinio teismingumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami, teisė kreiptis į teismą. Galiojantis dispozityvumo procesinis principas suteikia kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui galimybę pasirinkti savo teisių gynimo formą ir būdą, suformuluojant savo ieškinio dalyką ir pagrindą, patraukiant atitinkamus subjektus dalyvauti byloje atsakovais bei trečiaisiais asmenimis (CPK 13 str.). Šiuo konkrečiu atveju ieškovas (apeliantas) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „AJS spaustuvė“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukdamas UAB „Euromeda“. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pasirengimo bylos nagrinėjimui metu (proceso dalyviams pateikus atsiliepimus į ieškinį) paaiškėjo, kad atsakovu į bylą patraukto BUAB „AJS spaustuvė“ veikla nutraukta ir, remiantis 2014-09-22 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1395-527/2014, šis juridinis asmuo yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Ginčo dėl to, kad atsakovo veikla nutraukta ir juridinis asmuo yra pasibaigęs, nekyla. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamos nutarties teisėtumą, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui dėl šios priežasties ir patikslintą ieškinį, pareikštą jau kitam atsakovui – UAB „Euromeda“ (pradiniu ieškiniu įtrauktam į bylą trečiuoju asmeniu), o civilinę bylą buvusio atsakovo atžvilgiu nutraukti (CPK 293 str. 8 p.). Įvertinęs visus šios bylos faktinius bei teisinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas savo teisę pareikšti teisme patikslintus reikalavimus šiuo konkrečiu atveju realizavo netinkamai, pažeisdamas bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 29 str.). Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti apelianto patikslintu ieškiniu pavadintą procesinį dokumentą nagrinėti Kauno apygardos teisme, kitokios apeliacinės instancijos teismo išvados nesuponuoja.

Pirmiausiai aptartinas nutarties dalies, susijusios su teismo atsisakymu priimti patikslintu ieškiniu pavadintą procesinį dokumentą, teisėtumas bei pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia faktinė aplinkybė, kaip reikalavimo teisių perleidimo 2013-05-23 sutartis, iš kurios apeliantas, atsakovui pabaigus savo veiklą bei išregistravus jį iš juridinių asmenų registro, ir kildina savo teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties, kurios šalimi UAB „Euromeda“ nebuvo, sąlygos negaliojimo, egzistavo jau pradinio ieškinio šioje byloje pareiškimo 2014-10-13 momentu. Vadinasi, įgyvendindamas pirmiau nurodytą dispozityvumo principą apeliantas pagal atsakovų daugetui, kuomet jų buvimo vieta nesutampa, nustatytas teismingumo taisykles jau turėjo procesinę galimybę pasinaudoti procesinio bendrininkavimo institutu (CPK 43 str.), iš karto pareikšdamas ieškinį dviem atsakovams (pradiniam ir naujajam kreditoriui) tapačiais ar skirtingais teisiniais (CK 6.107 str. 1, 3 dalys) bei faktiniais pagrindais, suformuluodamas ieškinio dalyką, nukreiptą arba abiem bendrai, arba kiekvienam atsakovui atskirai. Tokiu atveju vieno atsakovo pasitraukimas iš bylos nebūtų lėmęs teismingumo klausimo sprendimo iš naujo (CPK 34 str. 1 d.). Tačiau apeliantas, vedantis bylą per kvalifikuotą atstovą, pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą bei formą ir pareiškė reikalavimą tik pradiniam savo kreditoriui BUAB „AJS spaustuvė“, naująjį kreditorių UAB „Euromeda“ įtraukdamas dalyvauti byloje kitoje procesinėje padėtyje (t. y. trečiuoju asmeniu). Ir nors CPK 45 straipsnio nuostatos leidžia pakeisti netinkamą šalį tinkama, kuomet iš esmės galėtų būti taikomas ieškinio, kaip vieningo procesinio dokumento, patikslinimo nauja šalimi institutas, sąlygų taikyti būtent šią teisės normą nagrinėjamoje byloje nebuvo. Šalies netinkamumas yra konstatuojamas bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 str. 1 d.). Tokių faktinių aplinkybių teismas nekonstatavo, juolab kad ir pats apeliantas būtinybę pateikti patikslintą ieškinį siejo ne su pradinės šalies (BUAB „AJS spaustuvė) netinkamumu atsakyti pagal jo ieškinio reikalavimus, bet su jo pasitraukimu iš proceso dėl kitos priežasties (dėl likvidavimo). Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu. Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, ji arba nutraukiama, arba taikomos kitos procesinės taisyklės – CPK 48 straipsnyje reglamentuotas procesinių teisių perėmimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad būtent toks apelianto (ieškovo) procesinis prašymas pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo teikiamas. Priešingai, apeliantas, įgyvendindamas procesinę dispozytivumo teisę, pateikė teismui patikslintu ieškiniu pavadintą procesinį dokumentą (2014-12-12 teismo posėdžio protokolo garso įrašas užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO). Tokioje situacijoje ieškinio patikslinimas, formaliai pakeičiant neegzistuojančią ginčo šalį (atsakovą) trečiuoju asmeniu, vertintinas kaip visiškai naujo reikalavimo naujam atsakovui pareiškimas, o ne kaip netinkamos šalies pakeitimas tinkama (CPK 45 str.) ar procesinių teisų perėmimas (CPK 48 str.). Tokia išvada darytina atsižvelgus į pirmiau aptartą aplinkybę, kad reikalavimo teisių į apeliantą perleidimo trečiajam asmeniui sutartis egzistavo (apie ją buvo žinoma apeliantui) dar iki pradinio ieškinio šioje byloje pareiškimo ir atsakovo pasitraukimo iš proceso. Todėl vien atsakovu nurodyto asmens išregistravimas iš juridinių asmenų registro po šios civilinės bylos iškėlimo pats savaime, be papildomo apelianto prašymo pakeisti byloje jau įtraukto dalyvauti trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo ir to motyvavimo teisiniais argumentais, negalėjo sudaryti teisinių prielaidų procesinių teisių perėmimui įvykti. Pažymėtina ir tai, kad paprastai klausimas, ar dalyvaujantis byloje asmuo tikslina pirminius reikalavimus, keičia ieškinio pagrindą ar dalyką, ar reiškia naują ieškinį, sprendžiama ne pagal procesinio dokumento pavadinimą, o pagal jo turinį. Remiantis apelianto paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad patikslintu ieškiniu yra reiškiamas tapatus reikalavimas, tik kitam atsakovui (garso įrašas užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO), akivaizdu, kad apeliantas pareiškė naują ieškinį (CPK 141 str.), į bylą atsakovu patraukdamas naują juridinį asmenį.

Apibendrindamas savo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai naujo ieškinio priėmimo klausimą išsprendė vadovaudamasis bendrosiomis ieškinio priėmimo taisyklėmis, įvertindamas ir ieškinio teismingumo klausimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 29 str. ). Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek trečiojo asmens UAB „Euromeda“ pozicija, kad nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktas naujas ieškinys atsakovui UAB „Euromeda“, kurio buveinė registruota Vilniuje (dėl to ginčo nekilo), pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę turi būti reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 str.). Duomenų, kad šalys būtų pasirinkusios kitą ginčų sprendimo vietą, byloje nėra. Apelianto rėmimasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl CPK 34 straipsnio aiškinimo ir taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-07 nutartis c. b. Nr. 2-683/2013), neigiant pirmosios instancijos atsisakymą priimti patikslintą ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, nesuponuoja kitokio, nei pirmosios instancijos teismo, vertinimo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kaip konkrečią teisę aiškinančiais gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Pagal pateiktus apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad jo nurodomos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa. Šiuo atveju CPK 34 straipsnio nuostatų, nagrinėjamojoje byloje pareiškus naują, o ne patikslintą ieškinį, taikymas neaktualus.

Kai ginčijamo teisinio santykio šalis pasitraukia iš bylos (pavyzdžiui, juridinio asmens pabaiga) ir materialinių subjektinių teisių perėmimas yra negalimas (pirmosios instancijos teismas tokią aplinkybę konstatavo), tos konkrečios bylos procesas taip pat tampa negalimu. Ir nors atskirajame skunde su šia teismo išvada nesutinkama, atskirojo skundo argumentai, susiję su 2013-05-23 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties buvimu, jos nepaneigia. Reikalavimo perleidimas tarp BUAB „AJS spaustuvė“ ir UAB „Euromeda“, kaip šioje nutartyje jau buvo nurodyta, įvyko gerokai anksčiau, nei pareikštas ieškinys ar atsakovas BUAB „AJS spaustuvė“ (pradinis kreditorius) buvo likviduotas dėl bankroto, taigi nurodyti (pasirinkti) tinkamą atsakovą kliūčių nebuvo jau pradinėje, civilinės bylos inicijavimo stadijoje. Apie tokios sutarties sudarymą apeliantui neabejotinai buvo žinoma dar iki jo kreipimosi į Kauno apygardos teismą, nes prasidėjo skolos iš jo išieškojimo per antstolį procesas, tačiau teisminio ginčo dėl reikalavimų perleidimo sutarties teisėtumo ir jos (ne)galiojimo, kartu su ginču dėl pradinės, jo su BUAB „AJS spaustuvė“ sudarytos sutarties sąlygos, apeliantas neinicijavo. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal BUAB „AJS spaustuvė“ pareikštus reikalavimus nutraukė pagrįstai. Nagrinėjamos bylos nutraukimas pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą atsakovo BUAB „AJS spaustuvė“ atžvilgiu neatima iš apelianto teisės reikšti ieškinį kitiems jo pasirinktiems atsakovams atskiroje byloje. Apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkami sprendė dėl patikslinto ieškinio teismingumo kitam teismui, nutraukdamas bylą ir tuo užkirsdamas kelią pateikti ieškinį kitame teisme, nėra pagrįsti. Akivaizdu, kad apeliantas netinkamai vertina tapataus ir naujo ieškinio sąvokas. CPK 294 straipsnio 2 dalis numato, kad bylą nutraukus neleidžiama kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškinį pareiškus naujam atsakovui, ginčo tapatumo nebelieka ir toks teisių gynimo būdas yra galimas.

Apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenurodė jokių motyvų dėl ginčo materialinių teisinių santykių, kaip to reikalauja CPK 293 straipsnio 8 punkto nuostatos, įvertinus, kad pats apeliantas tokio klausimo ir nekėlė, be to, galutinis bylos rezultatas atsakovo BUAB „AJS spaustuvė“ atžvilgiu nepakistų, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį. Šiame kontekste pastebėtina, kad bet kuriuo atveju pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo byla (ar atskiras procesinis klausimas) galėjo būti išspręsta neteisingai. Šiuo atveju pagrindo tokiai išvadai susiformuoti nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.