- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- A2.2.-9980-738/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08641-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)Kretingos r., administracinio teisės pažeidimo bylas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teisme gautos šešios Z. P. administracinių teisės pažeidimų bylos (vienoje byloje yra administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl penkių veikų), kuriose administracinio teisės pažeidimo protokolai Z. P. surašyti už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015-11-02 iki 2015-11-26, įvairiomis valandomis, prekybos centruose „Šilas“, Panerių g.58, Kaune, A. J. pr.33, Kaune ir Baltų pr. 18, Kaune, pagrobė įvairių prekių bendros 527.18 eurų vertės (13 MGL), t.y. organas, surašęs administracinių teisės pažeidimų protokolus nurodė, kad šiais savo veiksmais Z. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50 str.
LR ATPK 287 str. numatyta, kad, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti bylą; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas, esant vienai iš aplinkybių, numatytų LR ATPK 250 ir 251 straipsniuose.
LR ATPK 251 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta šio kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. ATPK 258 str. numatyta, kad, jeigu, nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo ar kvotos organui. Taigi, LR ATPK 258 str. administracinio teisė pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei administracinio teisės pažeidimo byloje tiriant įrodymus, yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai. Teismui nustačius tokius požymius ir įsitikinus, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams. Tam neprieštarauja ir suformuota teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1599-04, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-1331-08).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad Z. P. veikoje galimai esant požymiams nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., administracinės bylos nutrauktinos ir medžiagos dėl jo padarytos galimai nusikalstamos veikos perduotinos prokurorui.
Visos administracinių teisės pažeidimų medžiagos buvo tiriamos atskirai ir visos Z. P. padarytos neteisėtos veikos buvo kvalifikuojamos kaip atskirai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti LR ATPK 50 str., tačiau teismas turi pagrindo manyti, kad Z. P. veika susideda iš tapačių atskirų per labai trumpą laiką padarytų neteisėtų veiksmų, kurie šiuo atveju negali būti laikomi atskirais savarankiškais nusikaltimais, nes kiekvienu atveju pagrobto turto vertė neviršijo LR ATPK 50 str. reikalaujamų trijų minimalių gyvenimo lygių sumos, tačiau vieningas siektas galutinis rezultatas sudaro vieną iš pagrindinių požymių, numatytų LR BK 178 str. 1 d., nes LR ATPK 50 str. kvalifikuojantį požymį – 3 MGL viršija net dešimt kartų.
Taigi, teismas konstatuoja, kad Z. P. veikoje galimai yra tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d požymiai, nes tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir, siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti savarankiškus nusikaltimus, tačiau šiuo atveju tokiais nelaikomi, bet sudaro vieno nusikaltimo atskiras grandis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Z. P. administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną nutraukti ir medžiagas dėl jo padarytos galimai nusikalstamos veikos perduoti prokurorui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.