Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-2751-559/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: 2-2751-559/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01953-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Ramanauskienė
Atsakovas: L. V., A. V.
Trečiasis asmuo: S. V.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
3.2.6.5Galutinis sprendimas
3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
3.4.5.9Bylų dėl vaiko globos ir rūpybos nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2-2751-559/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01953-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.9.2.2; 3.2.6.5; 3.4.1.6; 3.4.5.9

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant ieškovo atstovei A. U.,atsakovei L. V., jos atstovei advokatei A. C.,atsakovui A. V., jo atstovei advokatei D. I. V.,trečiajam asmeniui S. V.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovams L. V. (buv. Č.) ir A. V. dėl vaiko nuo motinos atskyrimo, tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, nuolatinės globos, vaiko globėjo skyrimo, globos vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo atskirti M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), nuo motinos L. V.; neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. V. vaiko M. V. atžvilgiu; priteisti iš L. V. ir A. V. materialinį išlaikymą M. V. iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 100 EUR, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinio interesais nuo ieškinio pateikimo dienos; nustatyti mažamečiui M. V. nuolatinę globą; skirti mažamečio M. V. nuolatine globėja S. V.; nustatyti mažamečio M. V. globos vietą kartu su globėja S. V..

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) L. Č. susituokė su A. V.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone 2017 m. sausio 30 d. gavo pranešimą iš VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, motina su naujagimiu iš gydymo įstaigos išleisti į namus. Dėl motinos protinio atsilikimo, jos bei sugyventinio A. V. polinkio į smurtą ir alkoholizmą vaikas auga nesaugioje aplinkoje. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 13B-361, atsakovės ir A. V. šeima įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą, šeimai teikiamos paslaugos, tačiau atsakovai nelinkę vykdyti įsipareigojimų, nesprendžia esančios priklausomybės nuo alkoholio problemos. Šeima neturi pakankamai socialinių gebėjimų ir motyvacijos savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, rūpintis vaiku. Šeimai teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Jonavos socialinių paslaugų centro duomenimis šeima gyvena skurdžiai, nuosavame dviejų kambarių name be patogumų, namas šildomas kietu kuru, gyvenamosiose patalpose reikia kapitalinio remonto. 2018 m. gruodžio 11 d. buvo gautas pranešimas iš policijos, kad namuose rastas mažametis vaikas M. V. ir neblaivūs jo tėvai - L. V. (buv. Č.) (nustatytas 1,68 promilės girtumas) ir A. V. (nustatytas 1,76 promilių girtumas). Vaikas 2018 m. gruodžio 11 d. paimtas iš neblaivių tėvų ir perduotas močiutei D. Č., kuriai atsisakius toliau rūpintis nepilnamečiu vaiku, M. V. 2018 m. gruodžio 13 d. laikinai apgyvendintas pas laikinąją globėją S. V.. Mažamečio M. V. tėvai su globėja kontakto nepalaiko, su vaiku bendrauja periodiškai, susitikimai vyksta Globos centre, išlaikymo vaikui neteikia. 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo leista ieškovui paimti nepilnametį vaiką M. V., iš jų atstovų pagal įstatymą L. V. (buv. Č.) ir A. V.. Jonavos rajono socialinio centro duomenimis nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas šeimai. Šiuo laikotarpiu atsakovai nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nesilankė tikslinėse psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijose, nesprendė alkoholio vartojimo vyraujančių problemų ir gydytis nuo alkoholizmo atsisako, nelankė tėvystės įgūdžių grupių nelankė, nepagerino būsto sąlygų, kurios atitiktų vaiko saugumą bei poreikius, periodiškai kartojosi smurto artimoje aplinkoje atvejai. Į atsakovų gyvenamąją vietą dažnai kviečiami policijos pareigūnai dėl konfliktinių tarpusavio santykių, pavojaus gyvybei, smurto artimoje aplinkoje, vagystės, pagalbos specialioms tarnyboms (GMP), kūno sužalojimo, smurto sunaikinimo. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsakovei paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Atsakovė savo mažamečio vaiko atžvilgiu nevykdo bei negali vykdyti savo pareigų vaikui dėl savo sveikatos būklės, nes atsakovė Kauno apylinkės teismo nutartimi šiuo metu yra gydoma VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jai yra nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Netekto darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės duomenimis atsakovei nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, įtakojančios diagnozės- (duomenys neskelbtini). Apsilankymų metu pastebimas atsakovės negebėjimas rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais. Atsakovas nesprendžia problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, gydytis atsisako, jam atliktas psichologinis ištyrimas, diagnozė (duomenys neskelbtini). Atsakovai visiškai nesirūpina vaiku, nusišalino nuo vaiko priežiūros, ugdymo, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo mažametį vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtis savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į sunkią atsakovų turtinę padėtį, į tai, kad jie nedirba, yra nedarbingi, į tai, kad jų galimybės dirbti apribotos dėl jų sveikatos būklės, yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atitinkančio minimalią mėnesinę algą, ir priteisti iš atsakovų L. V. ir A. V. vaikui M. V. po 100 Eur išlaikymo iš kiekvieno kas mėnesį periodinėmis išmokomi nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, kuris šiuo atveju laikytinas optimaliu ir protingu, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko nuolatinį globėją/rūpintoją. Dar labiau sumažinti iš atsakovų nepilnamečiui vaikui priteisiamo išlaikymo sumą ar apskritai atmesti tokį ieškovo reikalavimą teismas negali, nes, kaip minėta, tai pažeistų imperatyvias teisės normas, o taip pat paties nepilnamečio vaiko teises ir interesus, jo teisių prioritetinės apsaugos būtinumo principą, teisingumo ir sąžiningumo principus. Trečiasis asmuo S. V. atitinka reikalavimus, keliamus globėjui, ji dabartiniu metu globoja M. V., pageidauja ir sutinka būti vaiko globėja.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė visus ieškinyje nurodytus reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad pagrindinė priežastis atskirti vaiką M. V. nuo motinos L. V. yra atsakovės liga, dėl kurios ji dabartiniu metu priverstinai gydoma Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Atsakovė dėl savo ligos negalėjo tinkamai rūpintis vaiku, nes jai trūksta socialinių įgūdžių, piktnaudžiavo alkoholiu kartu su atsakovu A. V.. Atsakovai netvarkė savo gyvenamųjų patalpų, girtavo, atsakovams buvo sudarytas pagalbos planas, kuris buvo nuolat peržiūrimas, tačiau atsakovai jo nevykdė, negerino savo buities sąlygų, nepasikeitė jų elgesys ir vaikui gyventi tokiomis sąlygomis yra nesaugu. Atsakovas A. V. tinkamai vaiku nesirūpina, nebendrauja su juo, neužtikrina jam tinkamų gyvenimo sąlygų, sveikos aplinkos ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovas A. V. paaiškino, kad jis su ieškiniu nesutinka, nes nori pats auginti vaiką, tačiau vaiką nori auginti tik tada, kai L. V. pasveiks ir ji grįš iš ligoninės, tada jie abu galės auginti vaiką. (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus M. L. V., gimus sūnui, juo rūpinosi, vaikas buvo švarus, pamaitintas, aprengtas. Jis rūpinosi šeima ir uždirbdavo pinigų pragyvenimui. Gimus vaikui, pas juos pradėjo lankytis socialiniai darbuotojai. Jis gyvena jam priklausančiame name, kuriame yra įlūžusios grindys ir jos iki šios dienos nesutvarkytos. Name viena krosnis rūksta ir jis nieko negali padaryti. Dabar po trijų metų nuo langų įdėjimo, jis tinkavo aplink langus. Name remonto negali padaryti, nes trūksta pinigų, nors jis turi prieš 8 metus paveldėtos žemės ir dalį namo, kuriuos pardavęs galėtų sutvarkyti namą. Jis su L. V. negirtavo, tačiau tą dieną, kai paėmė vaiką iš jų, jie abu buvo neblaivūs, tačiau blaivi buvo L. motina. Dabartiniu metu jis nedirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gaudavo išmokas, kartais dirba atsitiktinius darbus, tačiau šiuo metu jis niekur nedirba ir gauna tik socialinę pašalpą 125 Eur. Jam nepatinka anoniminių alkoholikų klubas, gydytis nuo alkoholizmo jam nereikia, nes dabar jis jau nuo 2019 m. gruodžio 25 d. negeria alkoholio. Jis norėtų auginti sūnų, tačiau dabartiniu metu neturi sąlygų, nes jam pradėjus dirbti, į darbą reikia keltis 4 val. ryto, o jo žmona šiuo metu yra gydoma ligoninėje. Žmonai pasveikus, jie abu galėtų auginti vaiką, vienas jis negali rūpintis vaiku ir jis norėtų auginti savo sūnų, kai jo žmona sugrįš iš ligoninės į namus. Nuo 2019 m. liepos 30 d. jis nesimato su vaiku, nes tuo metu nevažiuoja autobusas iki jo namų ir nuo Žeimių miestelio jam tris kilometrus reikia eiti pėsčiomis, o jam skauda koją. Dabartiniu metu pablogėjo jo sveikata, jam skauda skrandį, padidėjo širdies raumuo. Per karantino laikotarpį jis vieną kartą skambino vaiko globėjai, bet ji neatsiliepė ir jis daugiau neskambino. Materialinio išlaikymo vaikui neteikia, jis sutinka vaikui teikti materialinį išlaikymą 50 Eur kas mėnesį, nes ir jam reikia pragyventi. Su žmona jis nesutardavo tik tada, kai žmona būdavo apsvaigusi nuo alkoholio, nes ji tada pyksta dėl kiekvieno žodžio.

Atsiliepimas

Atsakovė L. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad kol ji bus ligoninėje, jos sūnus, gimęs 2017 m. sausio 27 d., būtų pas globėją, tačiau jai sugrįžus iš ligoninės, ji nori vaiką auginti pati. Ji sutinka, kad kol vaikas bus pas globėją, ji mokėtų 50 Eur jo išlaikymui. Gimus vaikui, ji vaiku rūpinosi, vaiką maitino, prausė, tačiau jai buvo sunku pamatuoti vaikui temperatūrą. Ji su A. V. retkarčiais išgerdavo, o išgėrus ji mušdavo A. V., kuris tokių jos veiksmų pats prisiprašydavo. Vaikas buvo paimtas tada, kai ji su A. V. buvo neblaivūs. Ji keturis kartus aplankė vaiką, o dabar yra gydoma ligoninėje ir negali aplankyti. Šiuo metu ji gydoma Rokiškio ligoninėje ir jai šis gydymas yra pratęstas dar pusei metų. Ji supranta, kad vaiką galės susigrąžinti tik tada, kai susitvarkys namus ir negers alkoholio. Būdama ligoninėje ji negali pasirūpinti savo vaiku.

Trečiasis asmuo S. V. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad ji nuo 2018 m. gruodžio 13 d. globoja M. V., kuris pradėjus gyventi jos šeimoje neparodė jokių emocijų, neatliko neigiamų veiksmų, nekalbėjo apie mamą ar tėtį ir šiuo metu nekalba. Atvykus pas ją į šeimą, vaikas atsivežė maišiuką rūbų, tačiau tie rūbai buvo ne jo. Vaikas dabartiniu metu lanko darželį, vaikas yra geras, komunikabilus, ją vadina mama. Vaiko yra blogas regėjimas, vaikas nuolat turi nešioti akinius, prie kurių jis labai greitai priprato. Ji globoja vieną vaiką, jam yra geros sąlygos, nes vaikas turi atskirą kambarį, jie gyvena naujos statybos name. Su ja M. gyvena ilgiau nei su savo tėvais. Atsakovų giminaičiai vaiku nesidomi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė L. V. (buv. Č.) ir atsakovas A. V. yra nepilnamečio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. l. 9). Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi (1 t., b. l. 12-13) nustatoma, kad buvo leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Jonavos rajono savivaldybėje paimti nepilnametį vaiką M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), iš atstovų pagal įstatymą L. V. (buv. Č.) ir A. V.. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 13B-1665 „Dėl laikinosios globos nustatymo M. V.“ (1 t., b. l. 10) nustatoma, kad M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. gruodžio 20 d. ir laikinąja globėja paskirta S. V., nustatyta M. V. globos vieta kartu su globėja.

Ieškovas prašo atskirti nepilnametį M. V. nuo atsakovės motinos L. V. (buv. Č.) dėl jos ligos, neterminuotai apriboti atsakovo tėvo A. V. valdžią nepilnamečio vaiko M. V. atžvilgiu, nes tėvas tinkamai vaiku nesirūpina, neužtikrina jam tinkamų gyvenimo sąlygų, sveikos aplinkos ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi.

Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigas savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė L. V. (buv. Č.) Viešosios įstaigos Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą lankosi epizodiškai nuo 2003 m. ir jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52). NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašu (1 t., b. l. 72) nustatoma, kad atsakovei L. V. (buv. Č.) nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2058 m. kovo 7 d. nustatytas darbingumo lygis 35 procentai, o įtakojanti diagnozė yra F71.1.

Ieškovo atstovo paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Viešoji įstaiga Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras 2017 m. sausio 30 d. raštu (1 t., b. l. 51) informavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad L. V. (buv. Č.) gimė sūnus, motina su naujagimiu iš gydymo įstaigos išleisti į namus, o dėl motinos protinio atsilikimo ir jos sugyventinio A. V. polinkio į smurtą ir alkoholizmą vaikas auga nesaugioje aplinkoje, prašo užtikrinti naujagimio saugumą.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2017 m. vasario 10 d. raštu (1 t., b. l. 16) nustatoma, kad apsilankymų metu pastebimas L. V. negebėjimas rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais: negeba savarankiškai paruošti kūdikiui maisto, tinkamai pasirūpinti naujagimio higiena. L. V. (buv. Č.) ir A. V. informuoti dėl socialinių paslaugų teikimo, kur kreiptis iškilus pavojui ar įvykus smurtui šeimoje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi (1 t., b. l. 78-81) nustatoma, kad L. V. (buv. Č.) dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Šioje nutartyje nurodyta, kad 2019 m. vasario 12 d. L. V., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – A. V. metu tyčia padarė A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi (1 t., b. l. 82-86) nustatoma, kad L. V. dėl įstatymo uždraustų veikų, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šioje nutartyje nurodyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. L. V., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą; 2019 m. birželio 14 d. L. V., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu –A. V. metu tyčia padarė A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatoma, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi L. V. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Ieškovės atstovės paaiškinimais, atsakovės L. V. paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė L. V. dėl objektyvių aplinkybių, t. y. psichikos ligos ir jai paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, ji negali tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų, be to šių pareigų dėl savo ligos ji negalėjo vykdyti ir iki priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje paskyrimo, nes jau Jonavos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai 2017 m. vasario 10 d. aplankę V. šeimą nustatė, kad L. V. negeba savarankiškai paruošti kūdikiui maisto, tinkamai pasirūpinti naujagimio higiena. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl L. V. diagnozuotos ligos - (duomenys neskelbtini) jai yra sunku užtikrinti vaikui saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo bei auklėjimo sąlygas. Be to atsakovė ir sirgdama vartoja alkoholį, kuris pablogina jos sveikatą, o visas įstatymo uždraustas veikas, dėl kurių jai ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, atsakovė padarė būdama neblaivi. Esant visoms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas vaiką M. V. atskirti nuo jo motinos L. V. (CK 3.179 straipsnis).

CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad atskirtam nuo motinos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo motinos, ji netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2017 m. vasario 10 d. raštu (1 t., b. l. 16) nustatoma, kad A. V. supažindintas su gydymo nuo alkoholizmo ligos galimybe ir būdais, tačiau vyras gydytis atsisakė. Dėl socialinių įgūdžių stokos, konfliktiškų sugyventinių santykių, negebėjimo užtikrinti vaikui saugios gyvenamosios aplinkos yra pastebimi vaiko teisių pažeidimai.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 sprendimu (1 t., b. l. 11) L. V. (buv. Č.) ir A. V. šeima įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą.

Metodinio specialistų pasitarimo dėl korekcinių paslaugų teikimo L. V. (buv. Č.) ir A. V. šeimai 2017 m. kovo 24 d. protokolu (1 t., b. l. 19-20) nustatoma, kad dalyvaujant atsakovams buvo nutarta, kad šeima tarpusavyje bendraus pagarbiai, pozityviai, vienas kito neįžeidinės. Nevartos alkoholio, abu tėvai tinkami rūpinsis sūnumi, L. V. (buv. Č.) apsilankys gydytojo psichiatro konsultacijoje, A. V. sieks įsidarbinti legaliai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi (1 t., b. l. 12-13) nustatoma, kad buvo leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Jonavos rajono savivaldybėje paimti nepilnametį vaiką M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), iš atstovų pagal įstatymą L. V. (buv. Č.) ir A. V..

Jonavos socialinių paslaugų centro pagalbos planais (1 t., b. l. 23-34) nustatoma, kad buvo numatyta spręsti problemas, dėl kurių šeimos vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis ir numatyta atsakovams sutikus organizuoti jų dalyvavimą priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programoje, atsakovams nurodyta dalyvauti „Pozityvios tėvystės gūdžių ugdymo grupės“ susitikimuose ir pritaikyti būstą, jog nekeltų pavojaus vaiko sveikatai ir saugumui; atsakovams nurodyta keisti netinkamą elgesį ir sistemingai palaikyti ryšį su vaiku pagal Globos centro numatytą tvarką, bendrauti ir bendradarbiauti su šeimos socialiniu darbuotoju sprendžiant vyraujančias problemas, taip pat atsakovams buvo numatytos tikslinės konsultacijos dėl teigiamų pokyčių šeimoje siekimo, problemų sprendimo, atsakovams buvo nurodyta dalyvauti ilgalaikėse psichologo ir psichiatro konsultacijose; atsakovai buvo informuoti juos apie galimybę gydytis priklausomybę alkoholiui ilgalaikėje reabilitacijoje, dalyvauti priklausomybės mažinimo programoje, buvo nutarta konsultuoti šeimą finansų valdymo, kasdieninio gyvenimo ir asmens higienos įgūdžių ugdymo klausimais, teikti atsakovams konsultacijas tarpusavio santykių stiprinimo ir konfliktų valdymo, krizių įveikimo klausimais.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. liepos 2 d. informacija (1 t., b. l. 21-22) nustatoma, kad nuo 2018 m. gruodžio mėnesio dėl susidariusios krizinės situacijos šeimoje buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas sudaryti pagalbos planai šeimai, šie planai buvo nuolat peržiūrimi. 2018 m. gruodžio 28 d. pagalbos plane numatytų įsipareigojimų atsakovai nevykdė, nesilankė tikslinėse psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijose, nesprendė alkoholio vartojimo problemų, nelankė tėvystės įgūdžių ugdymo grupių, nepagerino būsto sąlygų, kurios atitiktų vaiko saugumą bei poreikius, kartojosi smurto artimoje aplinkoje atvejai. Taip pat nevykdė 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. birželio 14 d. pagalbos planuose numatytų įpareigojimų, t. y. atsakovai nevyko į RPLC Kauno filialą gydytojo psichiatro konsultacijai, nesprendė problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, šeima nepalaiko bendradarbiavimu grįstų santykių su Socialinių paslaugų centro darbuotojais, dažnai slapstosi nuo jų, neįsileidžia į namus, į paliktus kvietimus apsilankyti, nereaguoja. Dėl ūmaus ir agresyvaus poros būdo, darbas su šeima apsunkintas, jie dažnai būna priešiškai nusiteikę socialinių darbuotojų atžvilgiu, elgiasi agresyviai, nevykdo plane numatytų priemonių.

Jonavos socialinių paslaugų centro 2019 m. lapkričio 11 d. informacija (1 t., b. l. 14-15) nustatoma, kad poros gyvenamoji aplinka skurdi, reikalingas remontas, nes namų sienos aptrupėjusios ir apipelijusios, techniškai netvarkingas pečius ir laiptai. Šaltuoju metų laiku namuose būna nepakankama temperatūra mažamečiui vaikui, namuose vėsu. Suaugusiųjų narių lova sulūžusi, paremta medinėmis dalimis, patalai nešvarūs. Vaiko ir tėvų lovos glaudžiasi prie pečiaus sienos ir tai neatitinka priešgaisrinės priežiūros reikalavimų.

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S3-605 (1 t. b. l. 157) nustatoma, kad A. V. gydytojo psichiatro konsultacijai lankėsi 2019 m. sausio 10 d. Pacientas nukreiptas psichologiniam ištyrimui, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Kito apsilankymo gydytojo psichiatro konsultacijai metu nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Daugiau pacientas nesilankė, nesigydė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 20-S-6874 (1 t., b. l. 142) nustatoma, kad adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2020 m. kovo 1 d. policija buvo kviesta 32 kartus. Dėl smurto artimoje aplinkoje policija kviesta 18 kartų, iš jų 7 kartus kvietė L. V. (buv. Č.), 11 kartų kvietė A. V.. Dėl vagysčių 3 kartus policiją kvietė A. V.. Dėl pagalbos specialiosioms tarnyboms policija kviesta 2 kartus (1 kartą kvietė socialinė darbuotoja, 1 kartą kvietė GMP dispečerė). Dėl sužalojimų A. V. kvietė policiją 3 kartus. Policija 4 kartus buvo kviesta dėl vykusių konfliktų, iš jų 1 kartą policiją kvietė A. V., 3 kartus policiją kvietė L. V. (buv. Č.).

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovas pats pripažino, kad šiuo metu sūnus negali gyventi kartu su juo, nes jis vienas nesugebės rūpintis vaiku, sutinka sūnų auginti tik tada, kai jo sutuoktinė L. V., kuri šiuo metu gydoma Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, pasveiks ir jie apsigyvens kartu. Atsakovas pripažino, kad jo gyvenamojo būsto būklė šiuo metu yra netinkama vaikui gyventi ir nors vaikas su juo negyvena nuo 2018 m. gruodžio 17 d., iki šiol jis gyvenamųjų patalpų nesuremontavo ir nors langai buvo pakeisti prieš keletą metų, tačiau tik dabar tinkavo aplink langus, namuose esanti krosnis nuolat rūksta. Atsakovas nurodė, kad susitvarkyti namus jis neturi pakankamai lėšų, nors pats pripažino, kad turi nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir už gautus pinigus suremontuoti gyvenamąją patalpą. Atsakovas nurodė, kad jis neturi lėšų suremontuoti gyvenamųjų patalpų. Atsakovas nedirba, nėra dabartiniu metu registruotas Užimtumo tarnyboje, nors turi realią galimybę ieškotis darbo ir dirbti. Atsakovo buitis ne tik skurdi, bet ir kenksminga vaikui, namai apleisti, netvarkingi. Nustatyta, kad atsakovas su vaiku nesimatė nuo 2019 m. liepos mėnesio, nurodydamas, kad jam nuo Žeimių miestelio pėsčiam reikia eiti namo po pasimatymų su vaiku, o jam skauda koją. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galėjęs įgyvendinti savo teisę matytis su vaiku, juo rūpintis ir nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandęs spręsti šią problemą ir būtų kreipęsis prašydamas pagalbos į socialinių paslaugų centrą dėl matymosi ir bendravimo su vaiku. Atsakovas pripažino, kad jis turi paveldėjęs nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti ir tada turės lėšų suremontuoti gyvenamąsias patalpas. Tačiau atsakovas nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, kai iš jų šeimos buvo paimtas vaikas, iki šios dienos nesiėmė jokių priemonių pagerinti savo buities sąlygas, nors tam turi galimybes, ir tai patvirtina atsakovo valios trūkumą vykdyti tėvo pareigas ir įrodo atsakovo visišką nesirūpinimą vaiku.

Atsakovas su vaiku nebendrauja, jo nelanko. Atsakovas stengiasi pateisinti savo nebendravimą su vaiku nuo 2019 m. liepos mėnesio tuo, kad jam reikia po pasimatymo su vaiku pareiti tris kilometrus pėsčiam namo. Tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad atsakovas yra socialiai neatsakingas, visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo ir kuo toliau, tuo labiau stengiasi šių pareigų neatlikti. Atsakovas ne tik nesudaro normalių gyvenimo sąlygų, nebendrauja su vaiku, bet ir neteikia vaikui materialinio išlaikymo, t. y. atsakovas nevykdo pareigos rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo materialine ir dvasine gerove, jo auklėjimu ir sveikata. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ir M. V. ryšys yra nutrūkęs, atsakovas neketina vykdyti tėvo pareigas, o net neatsakingai ir lengvabūdiškai siekia šių pareigų išvengti, pateisindamas savo elgesį menkomis ir nepagrįstomis priežastimis.

Atsakovas nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gauna tik socialinę pašalpą, jis nededa jokių pastangų, kad situacija pasikeistų, neremontuoja savo gyvenamųjų patalpų, nors nuo 2018 m. gruodžio mėnesio turėjo laiko suremontuoti patalpas. Atsakovas nesigydo nuo alkoholizmo, nors policija į atsakovų namus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2020 m. kovo 1 d. policija buvo kviesta 32 kartus. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovo elgesys per laikotarpį, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, nepasikeitė ir gyvenamoji aplinka vaikui netapo saugesnė. Atsakovas atsisakė socialinių paslaugų, todėl darytina išvada, kad atsakovas nepripažįsta problemos, atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, nesirūpina vaiku, toks atsakovo elgesys pažeidžia vaiko interesus. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovo kaltais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu ateityje pasikeis, nes atsakovas ir šiuo metu nurodė, kad neturi sąlygų vienas auginti vaiką ir juo rūpintis, su vaiku nebendrauja, todėl nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovui A. V. neterminuotai apribotina tėvo valdžią jo vaiko M. V. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovui įrodžius, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl globos ir globėjo paskyrimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje ieškovė savo ieškinyje prašo paskirti S. V. vaiko globėja. Ieškovas ieškinyje yra pateikęs duomenis ir pareiškęs savo nuomonę dėl globos nustatymo ir vaiko globėjo turto administratoriaus paskyrimo reikalingumo, byloje yra pateikti duomenys apie trečiojo asmens S. V. pasirengimą būti globėja, todėl vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas posėdyje nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl motinos atskyrimo ir tėvo valdžios neterminuoto apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko globos nustatymo bei globėjo paskyrimo klausimus.

Nepilnamečiui M. V. likus be tėvų globos (rūpybos), atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra trijų metų amžiaus, jam yra nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 ir 3.256 straipsniai, 3.257 straipsnio 3 ir 6 punktai).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 13B-1665 (1 t., b. l. 10) M. V. nuo 2018 m. gruodžio 20 d. buvo nustatyta laikina globa, jo globėja paskirta S. V. ir nustatyta M. V. globos vieta kartu su globėja.

Iš surinktos informacijos apie šeimą matyti, kad M. V. ir S. V. gyvena S. V. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi. 2019 m. kovo 15 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 4GVA-83 ir 2019 m. spalio 3 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad M. turi savo kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, kambarys tvarkingas, šviesus. M. maitinimo sąlygos šeimoje tinkamos, maistas pakankamai įvairus ir pakankamo kiekio, berniukas aprūpintas rūbais ir avalyne pagal sezoną, higienos priemonėmis, turi daug žaislų. Vaikas yra ugdomas ir auklėjamas pagal amžių ir charakterio ypatumus. M. pagal amžių labai gerai kalba, eina į darželį, kur turi daug draugų. Globėja stengiasi formuoti gyvenimiškus įgūdžius. Vaikas pasitiki globėja, jai atneša ir rodo visokius daiktus ir žaislus, nori prisiglausti. Toks elgesys rodo judviejų susiformavusį ryšį, grįstą pozityviais jausmais. Globėjos teigimu per vienerius laikinosios globos metus iš viso yra buvę apie 10 susitikimų su tėvais, globėja pastebi, kad berniukas nenoriai bendrauja su savo biologiniais tėvais, vaiko močiutė tik keletą kartų buvo susitikimuose, papildomai neskambina, neatvyksta.

Trečiasis asmuo S. V. gyvena jai nuosavybei priklausančiame name. Būste yra visi reikiami komunaliniai patogumai. M. V. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaikui reikalingi baldai, daug žaislų. S. V. turi gebėjimų rūpintis namų buitimi, ji geba užtikrinti globotinio ugdymosi poreikį. Globos išmokos naudojamos vaiko poreikiams tenkinti. Tarp globėjos ir jos globojamo vaiko užsimezgęs artimas ryšys. S. V. bendradarbiauja su specialistais, užtikrina vaiko ryšių palaikymą su artimaisiais.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis S. V. neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis ji administracine tvarka buvo bausta 2018 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau baustumas išnykęs.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos prašymą teismas sprendžia, kad S. V. atitinka globėjui keliamus reikalavimus, ji faktiškai rūpinasi ir turi galimybę ateityje tinkamai pasirūpinti vaiku M. V., todėl S. V. skirtina vaiko M. V. globėja, vaiko gyvenamąją (globos) vietą nustatant globėjos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad vaikas M. V. turi turto, nėra, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, M. V. turto administratoriumi skirtina vaiko globėja.

Globėjai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

Materialinio išlaikymo priteisimas

CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Ieškovė prašo priteisti iš L. V. ir A. V. materialinį išlaikymą M. V. iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 100 EUR, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinio interesais nuo ieškinio pateikimo dienos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur.

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį atsižvelgtina į NDT informacinės sistemos duomenis (1 t. b. l. 72-73), kuriais nustatoma, kad L. V. nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2058 m. kovo 7 d. nustatytas darbingumo lygis 35 procentai, įtakojanti diagnozė F71.1, priežastis 27.15, o A. V. nedarbingumo lygis nenustatytas. Ieškovės pateiktais bei VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovei L. V. mokama šalpos neįgalumo pensija, kurios dydis 2019 m. buvo 237,14 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 259.47 Eur. Taip pat L. V. mokama našlaičių pensija, kurios dydis 2019 m. buvo 90,26 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 98,82 Eur. Atsakovas A. V. dabartiniu metu nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, todėl jam mokama socialinė pašalpa 125 Eur, o nuo 2020 m. vasario 10 d. jis negauna išmokų iš VSDFV. Duomenų apie tai, kad atsakovai L. V. ir A. V. turi daugiau išlaikytinių, byloje nėra. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. V. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kito registruotino kilnojamojo turto neturi, o atsakovas A. V. nuosavybės teise valdo ¼ dalį pastatų ir 581/2325 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) , taip pat gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), daugiau kito registruotino turto A. V. neturi.

Byloje duomenų apie kreditorinius atsakovų įsipareigojimus nėra.

Atsakovų vaikas gyvena globėjos namuose, teismo posėdžio metu abu atsakovai patvirtino, kad jie neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovų ir trečiojo asmens parodymais nustatyta, kad atsakovas A. V. nuo 2019 m. liepos mėnesio vaiko nelanko, o atsakovė L. V. nelanko vaiko nuo 2019 m. liepos 26 d., nes nuo šios dienos gydoma psichiatrinėje ligoninėje. Šiuo metu M. V. gyvena S. V. šeimoje, lanko ugdymo įstaigą.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikių neįrodinėja. Augančiam mažamečiui vaikui M. V., kuris dabartiniu metu yra 3 metų amžiaus, būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Ieškovei pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus ir tai patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, todėl konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Atsakovai L. V. ir A. V. sutinka vaikui M. V. kiekvienas mokėti po 50 Eur materialinį išlaikymą.

Atsakovė L. V. yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, tačiau atsakovės pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, kurios dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 259,47 Eur ir našlaičio pensija, kurios dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 98,82 Eur. – 240,24 Eur, šiuo metu atsakovė gydoma psichiatrinėje ligoninėje ir negali dirbti, tačiau jos pajamos per mėnesį sudaro 358,29 Eur. Tačiau atsakovės L. V. galimybės gauti pajamų iš darbo teisinių santykių yra apribotos jai nustatytu nedarbingumo lygiu, atsakovė neturi asmeninio turto, iš kurio būtų galima teikti išlaikymą vaikui, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaiko amžių, jo poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atitinkančio minimalią mėnesinę algą, ir iš atsakovės L. V. yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. V., gimusiam 2017 m. sausio 27 d., po 80,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui momento 2019 m. lapkričio 26 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Atsakovo A. V. nurodytos aplinkybės, kad jam skauda koją, jo širdies raumuo išsiplėtęs, jis serga (duomenys neskelbtini), bet nesigydo, šiuo atveju nelaikytinos reikšmingomis, nes duomenų apie jo darbingumo sumažėjimą dėl šių ligų nėra pateikta civilinėje byloje, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas yra darbingas ir turi galimybę pasirinkti darbo pobūdį, atitinkantį jo sveikatos būklę ir iš darbo gauti pajamų, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui, todėl dėl sveikatos būklės mažinti atsakovo teiktino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį nėra pagrindo. Atsakovas A. V. turi nekilnojamojo turto, kurį pats pripažino gali realizuoti, bet jo nerealizuoja, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, todėl faktiškai nuo 2018 m. gruodžio 17 d., kai vaikas buvo paimtas iš atsakovų šeimos, nepatiria jokių išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu. Atsakovas A. V. nuo 2018 m. gruodžio 17 d neaugina savo sūnaus, atsakovo sutuoktinė L. V. nuo 2019 m. liepos 26 d. yra gydoma psichiatrinėje ligoninėje, todėl atsakovui nereikia rūpintis nei mažamečiu sūnumi, nei sergančia sutuoktine, tačiau atsakovas visiškai nusišalinęs nuo darbo paieškų ir net neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės patvirtina tik aplaidų atsakovo elgesį siekiant susirasti darbą ir teikti išlaikymą savo vaikui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaiko amžių, jo poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atitinkančio minimalią mėnesinę algą, kad atsakovas A. V. privalo teikti didesnį išlaikymą vaikui nei atsakovė L. V., todėl iš atsakovo A. V. yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. V., gimusiam 2017 m. sausio 27 d., po 100,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui momento 2019 m. lapkričio 26 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko globėjai S. V..

Teismo sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Atsakovams L. V. ir A. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-434-1332 ir 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (8.2) TP-20-T-767-2698 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų. Šioje byloje abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 99, 259, 260, 263-270, 282, 402, 406, 407, 496, 504 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki M. V. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki M. V. pilnametystės.

Pavesti M. V. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti globėjai S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinio interesais.

Nustatyti nepilnamečiui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja bei jam priklausančio turto administratore S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su jo globėja S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki šio sprendimo įsiteisėjimo M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo globėja S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti S. V., kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečių vaikų padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Turto administratorius turi teisę disponuoti ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.

Sprendimą dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė