Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį pareikštą atsakovui A. K., dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-07 teisme gautame ieškovo dublike nurodoma, kad pagal automobilio vertę jo pardavimo sutartis turėjo būti rašytinės formos. 2015-03-27 (sumokant užstatą) ieškovas automobilio nebuvo matęs. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atsakovui sumokėtas užstatas nebuvo ir negali būti laikomas pagrindinės automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimu. Ieškovas pažymi, jog užstatą sumokėjo ne siekdamas patvirtinti savo sprendimą pirkti automobilį, o norėdamas turėti galimybę apžiūrėti automobilį bei nuspręsti dėl pagrindinės sutarties sudarymo ar nesudarymo (dokumentas Nr. DOK-11371).

2015-10-19 teisme gautas atsakovo priešieškinis, kuriuo atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 300,00 Eur sumokėtą avansą kaip žalos atlyginimą dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Priešieškinyje nurodoma, jog ieškovas sutarė su atsakovu, kad pastarasis jam parduos automobilį Mitsubishi Colt, o pirmasis - jį pirks. Sudarytai sutarčiai patvirtinti ieškovas pervedė atsakovui 300,00 Eur dviem pervedimais. Atsakovas mano, jog turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad ieškovas pirks automobilį. Atsakovas kitiems potencialiems pirkėjams nurodė, kad automobilis jau parduotas ir laukė atvykstančio ieškovo. Tačiau ieškovas atvykęs kartu su tariamai specialių žinių turinčiu G. K. apžiūrėjo automobilį ir atsisakė jį pirkti nenurodydamas jokių aiškių motyvų, tik remdamasis G. K. nuomone. Atsakovas teigia, kad ieškovo elgesys yra nesąžiningas, atsisakymas pirkti automobilį yra nepagrįstas, todėl atsakovas turi teisę į žalos atlyginimą, kurį jis vertina 300,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui sumokėto avanso dydžio baudą, šis reikalavimas patenkinamas iš pirkėjo sumokėto avanso, šiuo atveju 300,00 Eur (dokumentas Nr. X17492).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad 2015-03-27 ieškovas A. S. pervedė atsakovui A. K. 100,00 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 198), mokėjimo paskirtimi nurodydamas „užstatas už Mitshubishi Colt, 2006 m., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną ieškovas A. S. pervedė atsakovui A. K. dar 200,00 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 199), mokėjimo paskirtimi nurodydamas „Už Mitshubishi Colt, 2006 m., valst. Nmr, (duomenys neskelbtini) 2015-04-08 A. K. buvo išsiųsta A. S. pasirašyta pretenzija, kuria prašoma atsakovo grąžinti jam sumokėtus 300,00 Eur (dokumento Nr. CBP-7575 priedai).

Iš byloje esančių įrodymų visumos, teismas sprendžia, kad A. S. ketino iš A. K. pirkti automobilį Mitshubishi Colt, 2006 m., valst. Nr, (duomenys neskelbtini) todėl iš anksto, prieš atvykdamas į Kauną apžiūrėti automobilio, į A. K. nurodytą sąskaitą dviem pavedimais pervedė bendrą 300,00 Eur sumą.

Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Teismas pažymi, kad mokėjimo nurodyme įvardinta mokėjimo paskirtis, pavartotas terminas, negali neginčijamai apspręsti faktinės lėšų sumokėjimo paskirties. Teismas sprendžia, kad ieškovo atsakovui pervesta 300,00 Eur suma yra avansas. Nors banko pavedime ieškovas pinigų sumą pavadino „užstatu“, teismas vertina, jog iš esmės jai priskirta avanso funkcija. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), tačiau neatlieka užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. Byloje nustatyta, jog ieškovas A. S. savo reikmėms ketino iš atsakovo A. K. įsigyti automobilį Mitshubishi Colt. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio nuostatos reglamentuoja privalomą motorinių transporto priemonių registraciją, siekiant jas eksploatuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši aplinkybė patvirtina, jog automobilis priskirtinas prie registruojamų daiktų (CK 4.253 str.). Kadangi su registruojamais daiktais susiję daiktinės teisės, o taip pat ir juridiniai faktai turi būti registruojami viešame registre, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis turi būti rašytinės formos (CK 4.254 str. 1 d. 1 p., 5 p., 4.255 str. 1 d. 7 p.; Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 38.5 p.).

Ieškovas A. S. ketino įsigyti, o atsakovas A. K. parduoti automobilį ir jie tarėsi dėl automobilio apžiūros. Iš minėtų aplinkybių negalima daryti neginčijamos išvados, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (CPK 178 str.). Vadovaujantis ginčo šalių paaiškinimais, spręstina, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl automobilio pirkimo-pardavimo. Šis faktas nėra paneigtas ar nuginčytas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, spręstina, kad tarp šalių nebuvo susiklostę pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Konstatuotina, jog tarp ieškovo A. S. ir atsakovo A. K. buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai. Ieškovas, siekdamas turėti pirmumą pirkti ginčo transporto priemonę, pervedė 300,00 Eur dydžio avansą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti transporto priemonę už skelbime nurodytą kainą. Ieškovas A. S. savo atsisakymą sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sandorį aiškino tuo, kad automobilio Mitshubishi Colt techninė būklė buvo netinkama. Atsakovas tvirtino, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl blogos automobilio techninės būklės. Teismas pažymi, kad atsakovas A. K. į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo automobilis buvo techniškai tvarkingas (CPK 178 str.).

Civilinio kodekso 6.237 straipsnis reglamentuoja asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Kaip minėta, automobilio Mitshubishi Colt pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje nepaneigta, jog 2015-03-27 nurodymu atsakovui pervesta 300,00 Eur suma iš esmės buvo kaip tam tikra garantija (ne CK 6.90 straipsnio 1 dalies prasme) ieškovui įgyti pirmumo teisę pirkti parduodamą automobilį. Ieškovo 2015-03-27 sumokėta 300,00 Eur suma vertintina kaip avansas, užtikrinantis prievolės įvykdymą. Kita vertus, konstatuota, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai ir jokia prievolė nei ieškovui, nei atsakovui dėl minėtos sumos pervedimo į atsakovo banko sąskaitą neatsirado (CK 6.163 str.).

Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, jog avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011). Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 300,00 Eur nuostolių. Nuostolių atsiradimą grindė tuo, kad jie atsirado A. S. neįvykdžius preliminarios transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties. Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6. 165 str. 2 d.). Nei viena iš šalių neįrodinėjo buvus sudarytą rašytinę preliminariąją ginčo automobilio sutartį. Teismas sprendžia, kad tarp šalių nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl ginčo transporto priemonės pirkimo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo už preliminarios sutarties nevykdymą priteisti iš ieškovo atsakovui nuostolių atlyginimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tikslu sudaryti pagrindinę sutartį. Jei šis tikslas nepasiekiamas ir pagrindinė sutartis nesudaroma, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jų gali būti reikalaujama pagal Civilinio kodekso 6.237 straipsnį, kaip be teisinio pagrindo įgyto turto. Kita vertus, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad dėl to, jog A. S. nepirko ginčo automobilio jam atsirado nuostoliai. A. K. paaiškino, jog jis potencialiems pirkėjams nurodė, kad automobilis jau yra parduotas. Pinigus ieškovas atsakovui pervedė 2015-03-27, o (kaip teismo posėdyje nurodė atsakovas A. K.) automobilio apžiūra įvyko 2015-03-28 apie 11.00 val. Teismas pažymi, kad tarp pinigų pervedimo ir automobilio apžiūros, kurios metu ieškovas išreiškė apsisprendimą jo nepirkti, praėjo trumpas laiko tarpas. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių kad per tą laiką buvo gavęs realų pasiūlymą nupirkti jo parduodamą automobilį už ne mažesnę, kaip skelbime nurodyta, kainą. Darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jis dėl A. S. neteisėtų veiksmų patyrė realių nuostolių. Pažymėtina, kad reiškiant ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007). Teismo vertinimu A. K. neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta ginčo automobilio preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis ar kad buvo kitas teisinis pagrindas įgyti ginčo pinigų sumą. Vadovaujantis nurodytais motyvais, priešieškinio reikalavimas dėl 300,00 Eur nuostolių priteisimo atsakovui A. K. atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, sprendžia, kad neįvykus automobilio pirkimo-pardavimo sandoriui (kurio pagrindu būtų kilusi prievolė sumokėti už perkamą daiktą) ir atsakovui neįrodžius, kad jis dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė realių nuostolių, ieškovui iš atsakovo priteistina 300,00 Eur kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 1 d.).

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pateiktas 2015-04-17 išrašas iš 2015-03-03 teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp A. S. ir advokato E. M.. Pateiktas 2015-04-17 prašymas dėl 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 400,00 Eur išlaidų advokatui už ieškinio parengimą priteisimo. 2016-02-09 teismo posėdyje pateiktas 2016-02-08 prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nurodant šių išlaidų detalizaciją. Pateiktos 2015-04-17 PVM sąskaita faktūra 400,00 Eur sumai, 2015-07-10 PVM sąskaita faktūra 300,00 Eur sumai, 2015-11-06 PVM sąskaita faktūra 300,00 Eur sumai, 2016-02-08 PVM sąskaita faktūra 100,00 Eur sumai bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (bankinio mokėjimo nurodymai ir pinigų priėmimo kvitas). Bendra ieškovo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma sudaro 1 100,00 Eur (400,00 Eur + 300,00 Eur + 300,00 Eur + 100,00 Eur). Atsakovas ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio ir pagrįstumo neginčijo.

Advokatas parengė procesinius dokumentus - ieškinį, dubliką, atsiliepimą į priešieškinį, tripliką, atstovavo teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 35 min.

Ieškovo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Teismas vertina, kad šios išlaidos priteistinos kaip pagrįstos ir įrodytos (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio (dokumento Nr. CBP 7575 priedas). Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 100,00 Eur+15,00 Eur).

Valstybei iš atsakovo priteistina 5,62 Eur valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trys šimtai eurų) be pagrindo įgytų lėšų ir 1 115,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiolika eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5,62 Eur (penki eurai 62 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.