Telšių apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. C. prašymus dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo dalimis ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 6 d. teisme gautas R. C. prašymas dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo dalimis, kuriuo nuteistasis prašo teismo leisti minėtą sumą geranoriškai mokėti dalimis. Nurodo, kad kreipiasi su prašymu, kad būtų leista teismo nuosprendžiu R. C. priteistą 1300 Eur neturtinę žalą mokėti dalimis, t. y. kiekvieną mėnesį po 100 Eur. Nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi darbo, vyksta skyrybų procesas, kuris vyks dėl R. C. skyrybų delsimo gal iki metų pabaigos, todėl jų visas turtas yra bendras, o pinigų ar kitokio asmeninio turto neturi.

2021 m. balandžio 22 d. teisme taip pat gautas R. C. prašymas dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo iki bus išnagrinėtas prašymas dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo dalimis. Nurodo, jog gavo nutartį, kad jo prašymas bus išnagrinėtas, tačiau antstoliai atsiuntė patvarkymą vykdyti sprendimą, jeigu sprendimo vykdymą antstoliams nesustabdys teismas, todėl prašo sustabdyti antstolių sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos išieškojimo vykdymą reikėtų atidėti ar jį išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Pastebėtina, jog nors nuteistasis prašyme nurodo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi darbo, o pinigų ar kitokio asmeninio turto neturi, šių aplinkybių nagrinėjamos bylos kontekste niekaip nepagrindžia, kadangi prie prašymo neprideda jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, vien tik prašyme pateiktas paaiškinimas apie tai, jog nuteistasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi darbo, vyksta skyrybų procesas, o pinigų ar kitokio asmeninio turto neturi, todėl negali sumokėti visos sumos iš karto neatskleidžia realios nuteistojo finansinės padėties.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis teikdamas prašymą dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo dalimis, privalo ne tik motyvuoti tokį prašymą, bet ir pateikti duomenimis, kuriais remiantis teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis iš tiesų, be sprendimo vykdymo išdėstymo, negali sumokėti priteistos sumos.

Be kita ko, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista turtinės ir neturtins žalos suma nelaikytina didele. Nuteistasis R. C. yra vidutinio amžiaus vyras, darbingas, galintis ir turintis visas galimybes pakankamai greitai susirasti darbą aktyviai jo ieškant. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo prašymo motyvuose nurodyta aplinkybė, kad vyksta skyrybų procesas šiuo atveju neturi didelės reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo galimybės įvykdyti teismo sprendimą, kaip tik priešingai, teismui susipažinus su civilinės bylos medžiaga, kurioje inicijuotas skyrybų procesas, nustatyta, kad nuteistasis R. C. iniciavęs skyrybų procesą, naudojasi ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktu, o kvalifikuoto privačiai samdomo advokato pagalba, kuriam sugeba skirti lėšų ieškiniui, papildomiems prašymams parengti ir atstovauti jo interesus teisme posėdžių metu. Akivaizdu, kad ši paminėta aplinkybė teismui taip pat leidžia konstatuoti, jog nuteistojo R. C. turtinė padėtis nėra tokia prasta, kaip siekiama ją pateikti.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Atsižvelgus į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusiosios atžvilgiu, jai padarytą žalą, nuteistojo prašymo motyvus bei priteistą sumą, kurią nuteistasis prašo išdėstyti ir jos mokėjimų periodiškumą bei dydžius, teismo vertinimu, patenkinus nuteistojo prašymą nebus užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra, šiuo konkrečiu atveju, priteistos sumos išdėstymas neatitiks teisingumo bei protingumo principų, kadangi patenkintus minėtą prašymą bus iškelti nuteistojo interesai aukščiau nukentėjusiosios interesų, sudaryta galimybė pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką, kuri neabejotinai neatitinka nukentėjusiosios interesų bei teisėtų lūkesčių kuo greičiau gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą.

Šioje byloje akcentuotina ir tai, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o R. C. prašymas iš esmės ir yra siejamas tik su šia aplinkybe, visiškai neatsižvelgiant į nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius. Be to, kaip minėta, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į prašymą pateikusios šalies itin sunkią turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau šiuo atveju, minėtų aplinkybių byloje nenustatyta, todėl nuteistojo prašymas atmestinas.

Atsižvelgus į tai, kad nuteistojo R. C. prašymas dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo dalimis atmestas, byloje neliko pagrindo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, todėl nuteistojo R. C. 2021 m. balandžio 22 d. teismui pateiktas prašymas dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taip pat atmestinas.

Taip pat, teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ir nukentėjusiajai pateikus išduotą vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliams, nuteistasis gali kreiptis į išieškotoją, siekdamas sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo mokėjimo dalimis. Susitarimas gali būti sudaromas ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistojo R. C. prašymus, dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo dalimis ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.