Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-04-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-350-961/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-28
Bylos Nr.
II-350-961/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00323-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. B.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-350-961/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00323-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3888-2023 (ROIK 23194713402).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. vasario 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3888-2023 (ROIK 23194713402) V. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis 2023 m. sausio 14 d., 17.16 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – po paklaidos 0,51 promilės. Šiais veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 11-12).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3888-2023. Nurodo, kad 2023 m. vasario 13 d. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad alkoholį vartojo 2023 m. sausio 13 d. vakare, o sustabdytas policijos pareigūnų buvo 2023 m. sausio 14 d., apie 17 valandą, todėl nesutinka su alkotesterio parodymais. Po protokolo surašymo nuvyko į Vilniaus universitetinę ligoninę ir 2023 m. sausio 14 d. 18.40 val. pridavė kraują nustatyti etilo alkoholio kiekį kraujyje. Nagrinėjimo metu pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistės D. B. išvadą Nr. T-A 317/2023(1), kurioje nurodoma, kad V. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,34 promilės etilo alkoholio (b. l. 11). Šios išvados pagrindu prašo nutraukti jo atžvilgiu administracinę teiseną pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nes vairuoti jis galėjo. Be to jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pareiškėjo teisės, garantuotos ANK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos. Buvo pažeista ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta teisė pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam žodžiu ar raštu tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka (t. y. ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka), ANK 629 straipsnio, draudžiančios išnagrinėti bylą be traukiamo atsakomybėn asmens, jei šis pareiškė norą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jam dalyvaujant, nuostatos. Pareiškėjas buvo raštiškai pareiškęs norą asmeniškai dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, aktyviai domėjosi bylos eiga, buvo atidus bei rūpestingas, teikė į bylą dokumentus. Nors jis pats asmeniškai bylos nagrinėjimo dieną ir datą buvo atvykęs į posėdį, bet nebuvo į jį įleistas ir pakviestas, bylą nagrinėjančiai pareigūnei piktnaudžiaujant jai suteiktais įgaliojimais. Byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, pažeidžiant jo teisę būti išklausytam. Pareiškėjas neteko galimybės išsakyti savo poziciją, duoti paaiškinimus, nes jo įsitikinimu alkotesteris galėjo padaryti klaidą dėl jo vartotų maisto produktų, rūkalų. Neužtikrinant pareiškėjo teisės į žodinį bylos nagrinėjimą, teisės duoti parodymus, teikti įrodymus, pasisakyti ir būti išklausytam, buvo pažeista teisė į teisingą procesą, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatos, Jungtinių Tautų Komiteto pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos.

Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad atliekant girtumo nustatymą alkotesteriu, buvo pažeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-242 patvirtinto „Policijos pareigūnų veiksmų, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Aprašas), 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 5-V-1027 pakeisto 5.5 papunkčio reikalavimai, kad vairuotojas visą laiką nuo pirmo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui, tuo tarpu jam prieš abu pūtimus buvo leista rūkyti, nors pagal alkotesterio instrukciją to daryti negalima, nes rūkalai sustiprina alkoholio poveikį ir rūkymo faktas galėjo paveikti alkotesterio rezultatus. Pareigūnai nekreipė dėmesio į jo aiškinimus, kad norėdamas panaikinti pagirių kvapą, jis vartojo burnos purškalus, turinčius alkoholio. Buvo pažeista 15 minučių antrojo patikrinimo taisyklė, nes pareiškėjo įsitikinimu tarp abiejų pūtimų nebuvo praėję 15 minučių tarpo. Pareiškėjas valandos bėgyje (protokolo surašymas baigtas tiktai 17.55 val.) nuvyko į ligoninę (kraujas buvo paimtas 18.40 val., tai yra nepraėjus valandai, kai jį iš įvykio vietos paleido pareigūnai). Nesutikdamas su alkotesterio rezultatais ir tuo, kad pareigūnai visiškai nereagavo į išsakytas pastabas, ir pakartotinio patikrinimo procedūros pažeidimus, kreipėsi į medicinos įstaigą dėl girtumo nustatymo, tačiau gauti rezultatai yra ignoruojami.

Taip pat remdamasis administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytų alkotesterio paklaidos neatitikimais, abejoja, ar alkotesteris, kuriuo jis buvo tikrinamas, buvo galiojantis ir atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų standartus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog jokių galiojančių nuobaudų už analogiškas veikas neturi, todėl ginčijamo nutarimo nuobaudos skyrimo motyvai neatitinka tikrovės ir tuo pagrindu jam paskirta neteisinga bausmė. Vairuotojo pažymėjimas ir teisė vairuoti yra jo vienintelė specialybė ir pragyvenimo šaltinis, bet į tai nebuvo atsižvelgta, atėmus 12 mėnesių laikotarpiui teisę vairuoti neproporcingai buvo suvaržytos jo teisės, jis negalės dirbti pagal profesiją ir neturės pajamų šaltinio, specialiosios teisės atėmimas galėjo būti taikytas minimaliai 6 mėnesiams. Nebuvo svarstyta galimybė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3888-2023 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga.

V. B., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0205, 2023 m. sausio 14 d. 17.16 val. buvo nustatytas 0,70 promilės (±0,01% ) neblaivumas ir 17.32 val. – 0,53 promilės (±0,01% ) neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau ir – Taisyklės), nėra, todėl laikoma, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Šiuo atveju yra laikoma, kad V. B. vairavimo metu buvo neblaivus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 317/2023(01) nurodoma, kad V. B. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 0,34 promilės. Kraujas tyrimui gautas 2023 m. sausio 14 d., apie 18.40 val., kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau Institucijos manymu, V. B. pateikti gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatai kitiems bylos duomenims neprieštarauja. Alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Pagal Vidmarko formulę yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Vidutinio sudėjimo suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013), todėl po tam tikro laiko nuo patikrinimo alkotesteriu pareiškėjo alkoholio koncentracija kraujyje natūraliai sumažėjo. Neabejotina, jog policijos pareigūnams sustabdžius V. B. ir alkotesteriu nustačius jo neblaivumą, jis patyrė stresą, dėl ko paprastai kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl jis ir išsiblaivo greičiau.

ANK 22 straipsnyje yra numatyta, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymą užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą. V. B., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Viena iš ANK paskirčių – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad įstatymu numatyta ir nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami.

V. B. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdo vairuoti transporto priemonę. Todėl tai, kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Pareiškėjas privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Institucijos nuomone, ginčijamas nutarimas priimtas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustačius būtinus administracinio nusižengimo, numatyto 422 straipsnio 5 dalyje, požymius. Vien tai, kad Institucija administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nevertino taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir skundžiame nutarime Nr. 10-ANRJN-3888-2023 padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Pažeidėjui paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios nelaikytinos per griežtomis ir neteisingomis.

Remiantis išdėstytu, naikinti 2023 m. vasario 21 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10- ANRJN-3888-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23194713402 ir tenkinti V. B. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra (b. l. 47-50).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu V. B. skundą palaikė ir paaiškino, kad jis viską atliko pagal įstatymo numatytą procedūrą, pridavė kraują, šis parodė kitokį rezultatą. Kai jis buvo patikrintas alkotesteriu, promilės krito labai greitai. Jo niekas neperspėjo, kad jis negali rūkyti, kol laukė patikrinimo. Kai jam padavė administracinio nusižengimo protokolą, pasakė, kad valandos bėgyje jis turi priduoti kraują. Jis tą ir padarė. Jis ne teisininkas ir nežino, kad reikalaujama pasitikrinti kraują per valandą nuo vairavimo. Kai atėjo atsakymai iš laboratorijos, nedelsdamas juos nuvežė pažeidimą tiriantiems pareigūnams. Lankėsi policijoje ne kartą. Kiekvieną kartą bendravo vis su kitu pareigūnu. Ten niekas nežinojo situacijos, skambinėjo, klausinėjo, galiausiai jam pasakė, kad jo bylą tirianti pareigūnė serga, o po to jis gavo jos nutarimą. Žodinio bylos nagrinėjimo nė nebuvo, jie ten tik telefonais kažką pasitarė ir viskas. Jis nežino, kada buvo sustabdytas ir kokios buvo promilės tuo metu. Jo savijauta buvo gera, tą dieną jis nei gramo nebuvo išgėręs. Buvo vartojęs alkoholio tik išvakarėse. Jis abejoja alkotesterio tinkamumu. Medicininės išvados dėl kraujo tyrimo jis neginčija, medikų tyrimu pasitiki. Vairuotojo pažymėjimas jam labai svarbus, tai jo maistas, būstas, netekęs jo, neteks visko.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje be kita ko numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Nors V. B. teigia, kad sėsdamas vairuoti transporto priemonę jautėsi visiškai gerai, o alkoholis buvo vartotas tik išvakarėse, todėl yra įsitikinęs, kad jo girtumas negalėjo viršyti leistinos normos, tačiau byloje surinktų duomenų visuma rodo, jog taip nebuvo. Patikrinus pareiškėją alkotesteriu tuoj po sustabdymo V. B. iškvėptame pirmu pūtimu ore buvo nustatyta 0,70 promilės alkoholio koncentracija, antru pūtimu – 0,53 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 24). Patikros sertifikatas Nr. 1752490 patvirtina, jog alkotesteris Draeger Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205 metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, jo patikra galioja iki 2023 m. gegužės 27 d. Galima alkotesterio paklaida nuo 0,01 iki 1,00 promilės ne didesnė nei 0,017 promilės (b. l. 26). Įvertinus galimą prietaiso paklaidą, konstatuotina, jog antruoju pūtimu alkotesteriu nustatytas vairuotojo girtumas siekė 0,513 (suapvalinus – 0,51) promilės, t. y. nežymiai, bet viršijo leistiną vairuotojams normą.

Esminis ginčas šioje byloje, ar pareiškėjo girtumas vairavimo metu buvo toks, kokį parodė pareigūnų naudotas alkotesteris, ir viršijo leistiną ribą.

Blaivumo patikrinimą policijos pareigūnai atlieka tik alkotesteriu, o tokio patikrinimo rezultatai teismų praktikoje laikomi patikimais ir objektyviais, jeigu neįrodoma priešingai. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėjas suabejojo, ar byloje esantis patikros sertifikatas tikrai yra to paties prietaiso, kuriuo jis buvo tikrinamas. Tačiau teismas pažymi, jog įvykio vietoje yra spausdinami alkotesterio kvitai, ant kurių automatiškai atsispausdina ir prietaiso registracijos numeris, ir jie iš karto teikiami pasirašyti tikrinamam asmeniui, byloje esančiuose kvituose nurodytas alkotesterio numeris atitinka sertifikate nurodytą patikrinto prietaiso numerį. Jokių abejonių, kad patikros sertifikatas pateiktas būtent prietaiso, kuriuo buvo patikrintas pareiškėjas, teismui nekyla. Kaip matyti iš minėto sertifikato, V. B. neblaivumui patikrinti naudotas alkotesteris buvo tinkamas, sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir jokių asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu procedūros pažeidimų, kurie leistų suabejoti pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatų patikimumu. Pareiškėjo argumentą, kad jo įsitikinimu pareigūnai neišlaukė privalomos 15 minučių pertraukos tarp abiejų jo patikrinimų alkotesteriu, objektyviai paneigia patys alkotesterio kvitai, kuriuose prietaisas taip pat automatiškai atspausdina iki sekundžių tikslų pūtimo laiką. Pirmasis pūtimas atliktas 17.16.39 val., o antrasis – 17.32.34 val., t. y. po 15 minučių 55 sekundžių. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkto reikalavimas, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą, bei pareiškėjo cituojamas analogišką nuostatą įtvirtinančio Aprašo 5.5 papunktis pažeisti nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl neblaivumo administracinio nusižengimo metu, svarbu įvertinti tai, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis nebeparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-12/2013, 2AT-39-2014).

Taisyklių 29 punktas numato, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, Valstybinės darbo inspekcijos, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis.

Pareiškėjas šią savo teisę įgyvendino kreipdamasis į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl jo neblaivumo laipsnio nustatymo kraujyje (b. l. 15). Nors pareiškėjas gavo ir bylai pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, pagal kurią jo girtumas kraujo paėmimo metu neviršijo transporto priemonių vairuotojui leistinos alkoholio koncentracijos organizme normos (nustatytas 0,34 promilės girtumas), tačiau tai nereiškia, jog šie duomenys savaime paneigia pirminio V. B. patikrinimo rezultatus. Pareiškėjas yra visiškai klaidingai įsitikinęs, kad atliktas kraujo tyrimas automatiškai anuliuoja pirminio patikrinimo alkotesteriu rezultatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismui neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (byla Nr. N444-1016/2011), todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nors po šiek tiek daugiau nei valandos atlikto kraujo tyrimo metu gauti duomenys rodė leistiną girtumo ribą, bylos nagrinėjimui yra aktualus tik konkretus girtumas, buvęs V. B. vairavimo metu, o abejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatais objektyvaus pagrindo nėra. Tokios praktikos teismai laikosi ir panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-462/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-926/2020).

Valstybinės teismo medicinos tarnyba yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilės etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose AN2-57-851/2022, AN2-462/2018 ir kt.).

V. B. pateikti savanoriškos patikros duomenys niekaip nepaneigia pirminės patikros rezultatų, atvirkščiai – tik logiškai patvirtina pastaruosius, kadangi 2023 m. sausio 14 d. 17.32.34 val. patikrinus pareiškėją alkotesteriu jam buvo nustatyta 0,53 promilės (įvertinus galimą paklaidą – 0,513 promilės) alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o pagal 18.40 val. paimto kraujo tyrimą nustatytas 0,34 promilės girtumas, skirtumas tarp abiejų rodmenų (0,173 promilės) visiškai atspindi natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą asmens organizmo terpėse (nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą). Nenatūralaus skirtumo tarp rodmenų, gautų policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu bei pakartotinio patikrinimo, atlikto medicinos įstaigoje, metu teismo vertinimu, nėra, o tik toks būtų reikšmingas ir leistų suabejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatais.

Šių aplinkybių kontekste taip pat nėra pagrindo manyti, kad rūkymas galėjo iškreipti patikrinimo alkotesteriu rezultatus. Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 vartojimo instrukcija yra viešai skelbiama (https://www.manualslib.com/manual/1318708/Dr-Ger-Alcotest-7510.html) ir jos duomenimis rūkymas šio prietaiso rodmenų neįtakoja. Matavimo rezultatą gali iškreipti alkoholio likutis burnoje, iškraipymų taip pat gali atsirasti vartojant aromatinius gėrimus (pvz., vaisių sultis), alkoholinius burnos purškiklius, vaistus ir lašus, taip pat po riaugėjimo ir vėmimo. Tokiu atveju rekomenduoja palaukti 15 minučių prieš tikrinant asmenį. Kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Apie rūkymo įtaką matavimo rezultatams gamintojas neužsimena. Darytina išvada, kad rūkymas pareiškėjo tikrinimo alkotesteriu rezultatų neįtakojo, juolab jis neįtakojo po geros valandos pareiškėjo kraujyje rasto alkoholio kiekio, o kraujo tyrimo rezultatas, kaip minėta, buvo visiškai dėsningas alkotesterio parodytam rezultatui. Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu su tikrinimo alkotesteriu rezultatais sutiko, tai savo ranka pažymėjo Neblaivumo nustatymo akte, o alkoholį teigė vartojęs tik vakar vakare. Apie jokį alkoholinių preparatų vartojimą pareigūnams sakoma nebuvo, ši versija atsirado vėliau, siekiant nuginčyti alkotesterio rezultatą.

Kaip minėta, jokių esminių prieštaravimų tarp alkotesterio ir kraujo tyrimo rodmenų, leidžiančių įtarti, kad alkotesterio rodmenys buvo netikslūs, iškreipti prietaiso ar patikrinimo procedūros trūkumų ar pareiškėjo rūkymo, nėra. Kraujo rodmenys rodo visiškai natūralų promilių nugaravimą per valandą ir nesudaro teismui pagrindo abejoti pirminiais patikrinimo rezultatais.

Savo skunde ir bylos nagrinėjimo metu V. B. akcentavo, jog dėl pareigūnų kaltės patikrinimas nebuvo atliktas per valandą nuo tikrinimo alkotesteriu, nes jis tam galimybę gavo tik po to, kai pareigūnai jį paleido įteikę protokolą, dėl ko jis objektyviai neturėjo galimybės per valandą pasitikrinti savo blaivumą medicinos įstaigoje, tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi. Ta aplinkybė, jog medicininėje įstaigoje pakartotinė pareiškėjo patikra buvo atlikta šiek tiek daugiau nei po valandos nuo patikrinimo alkotesteriu, jos metu gautų rezultatų nepadaro neobjektyviais, nepatikimais ar nevertintinais teismo. Pareiškėjo pateikti pakartotinės patikros rezultatai, nepaisant jų gavimo laiko, yra vertinami visų byloje surinktų duomenų visumoje, gretinami su kitais byloje esančiais duomenimis ir visų jų pagrindu daromos išvados apie administracinio nusižengimo sudėties buvimą (nebuvimą) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose. Pakartotinai pažymėtina, kad šiuo atveju esminė aplinkybė, dėl kurios skundas atmetamas, yra ne ta, kad pareiškėjas kraujo tyrimą atliko ne per valandą nuo jo tikrinimo alkotesteriu, o ta, kad atliktas kraujo tyrimas vis dar rodė 0,34 promilės girtumą, kas patvirtina, jog vairavimo metu jo organizme alkoholio koncentracija buvo didesnė ir viršijanti leistiną normą.

Vertinant tai, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,10-0,25 promilės alkoholio, o V. B. per valandą su trupučiu alkoholio koncentracija sumažėjo 0,173 promilės, abejoti alkotesteriu atlikto V. B. girtumo patikrinimo rezultatais jokio pagrindo nėra. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis V. B., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, o jo veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

V. B., konstatavus jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybę nebuvimą, buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda bei minimalus už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis neturėjo jokių nuobaudų už analogiškus pažeidimus, tačiau skundžiamą nutarimą priėmusi institucija būtent tą patį ir nurodė. Akcentuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo „nėra baustas už analogiškus pažeidimus“, todėl jam ir skiriama minimali nuobauda. Todėl teismui nesuprantamas skundo argumentas, kad nuobaudos skyrimo motyvai neatitinka tikrovės, o paskirta nuobauda neteisinga. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių taikyti V. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nėra. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie teisės vairuoti būtinumą darbui yra tik aplinkybė, vertintina skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Būtinybė vairuoti transporto priemonę dėl darbo funkcijų nėra laikoma aplinkybe, įtakojančia nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ta aplinkybė, jog nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias ir viešai žinomas sankcijas. Šių pasekmių poveikį savo darbui, šeimai, kasdieniniam gyvenimui teisės pažeidėjas turėjo numatyti ir pasverti prieš darydamas pažeidimą.

Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu V. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai, paskirta teisingo dydžio bauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, skundas atmestinas. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas teigė, jog jam buvo galima skirti tik 6 mėnesių trukmės specialiosios teisės atėmimą, tačiau jis nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu nesvarstė galimybės įrengti antialkoholinį variklio užraktą jo vairuojamame automobilyje, nes, jo įsitikinimu, jis apskritai nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo. Teismas pažymi, jog ANK 31¹ straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, o tokio sutikimo ar skundo reikalavimo pareiškėjas nei karto neišreiškė, todėl ginčijamu nutarimu nustatytos administracinio poveikio priemonės keisti teismui taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėjas savo skunde akcentavo jo procesinės teisės į žodinį bylos nagrinėjimą ir teisės būti išklausytam pažeidimus, dėl ko esą buvo pažeistas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teisingo proceso principas. Jis teisingai nurodo, kad ANK 571 straipsnio, 577 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 616 straipsnio, 629 straipsnio 1 straipsnio nuostatos užtikrina jo teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, o jo metu – teisę būti išklausytam. Pagal ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas gali būti žodinis, jei asmuo ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios pareiškia tokį reikalavimą (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog 2023 m. sausio 14 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-2097-2023, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, buvo numatyta bylos nagrinėjimo data – 2023 m. sausio 19 d. 10.30 val. 2023 m. sausio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą vėlesnei datai – 2023 m. vasario 13 d. 10.30 val., kadangi jis dar negavo medicininio patikrinimo rezultatų. Iš paties pareiškėjo paaiškinimų išeina, jog 2023 m. vasario 13 d. jis buvo atvykęs į Vilniaus apskrities VPK, bendravo su pareigūnais, aiškino savo poziciją, pateikė jiems gautą specialisto išvadą Nr. T-A 317/2023 (01), kaip matyti iš bylos medžiagos, ši buvo priimta, originalus dokumentas yra byloje. Ginčijame nutarime duomenys dėl bylos nagrinėjimo formos prieštaringi, nutarimo viršuje nurodoma, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tuo tarpu nutarimo aprašomojoje dalyje nurodoma, jog 2023 m. vasario 13 d. bylos nagrinėjimo metu V. B. nurodė, kad alkoholį vartojo 2023 m. sausio 13 d. vakare. Sustabdytas policijos pareigūnų buvo tik 2023 m. sausio 14 d. apie 7 val., todėl nesutinka su alkotesterio parodymais. Po protokolo surašymo nuvyko į Vilniaus universitetinę ligoninę ir 2023 m. sausio 14 d. 18.40 val. pridavė kraują nustatyti alkoholio kiekį jame. Nagrinėjimo metu pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistės išvadą Nr. T-A 317/2023 (1), kurioje nurodoma, kad V. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,31 promilės etilo alkoholio. Teikdamas minėtą išvadą nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo jo atžvilgiu teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nutraukti. Tokiu būdu, Institucija laiko, kad bylos nagrinėjimas įvyko ne nutarimo priėmimo dieną – 2023 m. vasario 21 d., o 2023 m. vasario 13 d., kaip ir prašė V. B. (b. l. 28). Pažymėtina, kad kitą dieną priimant nutarimus administracinio nusižengimo bylose neretai klaidingai įrašoma, kad nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, nors prieš tai buvo įvykęs žodinis nagrinėjimas. Pareiškėjas nurodė, jog 2023 m. vasario 13 d. jis bendravo su pareigūnu vyru, o nutarimas priimtas moters, jam buvo sakoma, kad bylą nagrinėjanti pareigūnė serga, tačiau nutarime cituojami pareiškėjo argumentai patvirtina, kad galiausiai pareigūnei buvo perduota pareiškėjo pozicija tiriamo nusižengimo atžvilgiu (pastarosios rašytine forma jis suformulavęs nebuvo) bei papildomai teikti įrodymai, ką atspindi ginčijamo nutarimo turinys. Tokiu būdu teigti, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės teikti paaiškinimus ir įrodymus, negalima. Teismui lieka šiokių tokių abejonių, ar žodinis bylos nagrinėjimas buvo suorganizuotas tinkamai. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai yra paprastai ištaisomi bylą nagrinėjant teisminėse instancijose, kuomet administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikiama galimybė detaliai ir išsamiai išdėstyti savo poziciją jam pareikšto kaltinimo atžvilgiu, teikti tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus ir pan., kas ir buvo daroma šio teisminio nagrinėjimo metu. Galiausiai pripažinus, jog esmingai buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą procesą, būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą bei grąžinti bylą iš naujo tirti, o ne galutinai nutraukti administracinę teiseną, kaip to pageidauja pareiškėjas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju galimi procesinės teisės būti išklausytam realizavimo trūkumai, jei tokių būta, buvo ištaisyti bylos teisminio nagrinėjimo metu ir teismas nemano, kad būtų tikslinga grąžinti bylą pakartotiniam tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo V. B. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3888-2023 (ROIK 23194713402) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė