Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1176-527/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-15
Bylos Nr.
2S-1176-527/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
Atsakovas
UAB „Tamro vaistinės“
Ieškovas
UAB „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“
Civilinė byla Nr. 2S-1176-527/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 110; 121.14; 122.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Tamro vaistinės“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12059-151/2009 pagal ieškovės UAB „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ ieškinį atsakovei UAB „Tamro vaistinė“ dėl atlygintinų paslaugų teikimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė (b. l. 3-5) priteisti ieškovei iš atsakovės 60 835,82 Lt už suteiktas paslaugas, 1 825 Lt žyminį mokestį ir 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apie tai nepranešant atsakovei, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, ir areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar privalomai registruojamąjį kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, pareikšto ieškinio sumai, pavedant areštuotiną turtą surasti ieškovės pasirinktam antstoliui, nes gauti papildomų duomenų apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovė neturi galimybės. Ieškovė nurodė, kad atsakovė visokiais išgalvotais motyvais vengia atsiskaityti su ieškove, skolos suma didelė, galima manyti, kad atsakovė visais įmanomais būdais, tame tarpe ir paslėpdama ar perleisdama tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą, bandys išvengti prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas šioje civilinėje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-04-27 nutartimi (b. l. 39) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo ribose (60835,82 Lt sumai), uždraudžiant atsakovei kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovei teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Teismas nurodė, kad, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovė gali perleisti tretiesiems asmenims savo turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 48-50) prašo panaikinti 2009-04-27 teismo nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovė nurodo, kad teismo nutartis iš esmės grindžiama pareikšto ieškinio dydžiu ir tuo, kad atsakovė gali savo turtą perleisti tretiesiems asmenims ir todėl neliktų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovė nesutinka su teismo nutartimi, nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemone, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuomet, kai egzistuoja rimtas pagrindas manyti, jog patenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Spręsdamas, ar atitinkamu atveju ieškininių reikalavimų užtikrinimui būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais (CPK 6 str., CK 1.5 str.). Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Kadangi ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu, ypač svarbus teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjant ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo klausimus būtina atsižvelgti ne tik į ieškovo, bet ir į atsakovo interesus, į ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo jam pasekmes, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neišvengiamumą, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą (CPK 17 str.). CPK 145 str. 2 dalyje numatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, taip pat reiškia ir tai, jog nesant pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

Atsakovė nurodo, kad ji yra klestinti, pelningai dirbanti bendrovė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog ji gali būti nepajėgi atsiskaityti su ieškove ieškinio tenkinimo atveju ar kad gali siekti perleisti tretiesiems asmenims visą savo turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, kitaip tariant, nėra jokio pagrindo laikyti, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vadovaujantis atsakovės finansiniais rodikliais, teismo išvada, jog įvertinus ieškinio dydį bei ieškovo nurodytas aplinkybes tikslinga taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, traktuotina kaip nepagrįsta, nes padaryta neįvertinus atsakovo finansinių pajėgumų. Finansinės atskaitomybės dokumentai – 2009-05-14 balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog 2009-05-14 duomenimis bendrovė vien trumpalaikio turto turėjo už 8 649 768 Lt, ilgalaikio turto turėjo už 47 502 906 Lt, metinis grynasis bendrovės pelnas praėjusiais finansiniais metais sudarė 56 152 674 Lt. Taigi ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog analizuojamuoju atveju jokių prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra - bendrovės, kurios turimas turtas vertinamas dešimtimis milijonų litų, atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, pareiškus ieškinį dėl 60 835,82 Lt, neturėtų būti taikomos, nes analizuojamuoju atveju nėra jokio pagrindo daryti prielaidą, jog atitinkamus finansinius rodiklius pasiekiančiai bendrovei gali kilti sunkumų sumokėti ieškovei atitinkamą pinigų sumą, ar kad būtų tikslinga perleisti tretiesiems visą savo turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Šią išvadą be kita ko patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas atitinkamą klausimą ir vertindamas ieškinio sumą, privalo įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas gali būti pripažįstamas dideliu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei ginčo šalių turtinę padėtį, kas padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043/2008, 2008-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1074/2008). Taigi teismų praktika patvirtina, jog ieškinio sumos dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į atsakovo finansinius rodiklius ir negali būti vertinamas izoliuotai nuo jų. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043/2008 patvirtina, jog nustačius, kad atsakovas turi pakankamai trumpalaikio ir ilgalaikio turto, kurio visiškai pakanka būsimam galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti, bei nustačius, jog atsakovas dirba pelningai, atsakovo ūkinės veiklos rodikliai ženkliai didesni nei jo atžvilgiu reiškiami reikalavimai, darytina išvada, jog neegzistuoja jokios rizikos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taigi laikinosios apsaugos priemonės tokiu atveju neturėtų būti taikomos. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog laikinosios apsaugos priemonės analizuojamuoju atveju neturi būti taikomos. Priešingu atveju būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo, protingumo bei teisingumo principai, nes nesant pakankamo teisinio pagrindo būtų suvaržytos atsakovės teisės ir nepagrįstai pažeisti jos teisėti interesai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo 2009-04-27 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui palikti nepakeistą.

Ieškovė nurodo, kad 2009-04-27 nutartis buvo priimta įvertinus pareikšto ieškinio didelę sumą (60 835,82 Lt). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2008, 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505/2009 ir kt.). Pažymėtina, jog CPK nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų įvertintas reikalavimo pagrįstumas. Be to, atsakovė pateikė savo finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtina, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovė yra nemoki įmonė: atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (32 345 584 Lt) yra beveik keturis kartus didesni už trumpalaikį turtą (8 649 768 Lt). Atsakovė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (32 260 733 Lt) sudaro didžiąją dalį visų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš kurių 20 632 814 Lt yra skolos tiekėjams ir 1 381 532 Lt yra su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Atsakovės turtą sudaro iš viso 56 152 674 Lt, tačiau viso turto didžiąją dalį (76,63 %, t. y. 43 027 718 Lt) sudaro nematerialusis turtas - prestižas, t. y. suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytosios įmonės grynojo turto dalies vertę ar įsigyto verslo grynojo turto vertę ir iš kurios įgijėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje. Atsakovė atskirajame skunde melagingai išdėstė, kad atsakovė „...yra klestinti, pelningai dirbanti bendrovė...“ ir „...metinis grynasis bendrovės pelnas praėjusiais finansiniais metais sudarė 56 152 674 Lt...“, nes teismui pateiktuose atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti duomenys, kad atsakovė kelis finansinius metus iš eilės patiria didelius nuostolius (2 203 910 Lt) ir yra neklestinti, nepelninga ir nemoki bendrovė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kuri objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-08-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Kolegijos nuomone, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia, kuri nekeltų grėsmės, jog šioje byloje priimtinas galimai ieškovei palankus sprendimas gali likti neįvykdytas. Priešingai, išnagrinėjusi apeliantės pateiktus jos turtinę padėtį apibūdinančius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės turtinė padėtis yra tokia, kad yra pagrindas taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones. Iš 2009-05-14 atsakovės balanso (b. l. 51-52) matyti, kad įmonė turi turto, kurio vertė yra 56 152 674 Lt, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 32 345 584 Lt. Apeliantė kitiems kreditoriams yra skolinga 20 632 814 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai siekia net 1 381 532 Lt. Iš atsakovės pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 53) matyti, kad tiek praėjusiais finansiniais metais, tiek finansiniais metais įmonė veikė nepelningai, abejais metais patyrė virš 1 mln. litų nuostolio. Visos šios nustatytos aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje vykstantis ginčas dėl 60 835,82 Lt yra ginčas dėl atsakovei didelės pinigų sumos, kas objektyviai padidina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą. Pažymėtina, jog atsakovės padėtis bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali pasikeisti ir dėl pačios atsakovės valios, ir dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių (valstybėje nesibaigiančios finansinės krizės), todėl atsakovės argumentai, kad nėra grėsmės, kad jai priklausantį turtą ji gali perleisti kitiems asmenims, kolegijos nuomone, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį bei neužtikrinti būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo pagal ieškovės pareikštus reikalavimus.

Be to, pažymėtina, jog atsakovė jokiais duomenimis nepaneigė ieškovės argumentų, kad ji vengia su ieškove atsiskaityti

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba keisti (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 334-339 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas