- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 2-505/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Bildunga“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bildunga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. L2-1305-260/2009. Teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Fortesta Invest“ kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 99 995,74 Lt skolos, 2 792,00 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo iš skolininko UAB ,,Bildunga“. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino, tai yra areštavo skolininkui priklausantį 102 787,74 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant turtu disponuoti, o jei tokio turto nebūtų pakankamai – pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose, pas skolininką arba trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti mokėjimus kreditoriui. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ginčas yra turtinio pobūdžio, o prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė (CPK 144, 145 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Bildunga“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad nėra realios grėsmės, jog nepritaikius minėtų priemonių, pasunkėtų ar tarptų negalimas kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Šiuos teiginius atsakovas grindžia nurodydamas, jog visada elgėsi sąžiningai, stengėsi rasti galimybių mažinti įsiskolinimą kreditoriui, ką, apelianto nuomone, patvirtina jo ieškovui 2008 m. gruodžio 16 d. pateiktas mokėjimo grafikas, kurio apeliantas nurodo negalėjęs pilnai įvykdyti dėl laikinų finansinių sunkumų. Taip pat teigia, kad ginčo priemones nėra pagrindo taikyti, nes apelianto 2008 m. pelno-nuostolių ataskaita patvirtinta, jog jis yra pelningai dirbanti įmonė. Apelianto teigimu, laiku sumokėti visos skolos kreditoriui jis negalėjo tik dėl laikinų ekonominių sunkumų. Apeliantas taip pat nurodo, kad piniginių lėšų areštas turėtų neigiamą įtaką jo veiklai.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė nagrinėjamam klausimui svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kaip teisingai nurodė teismas, pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamoje byloje kreditorius reikalauja priteisti iš skolininko 102 787,74 Lt skolą bei delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į bendrą gyvenimo lygį, nurodyta suma yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad reikalavimo patenkinimo atveju palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.).
Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, nurodo, kad jis dirba pelningai, visada elgėsi sąžiningai ir stengėsi rasti galimybių mažinti įsiskolinimą kreditoriui. Grįsdamas šiuos teiginius, apeliantas pateikė 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2008 m. skolos mokėjimo grafiką (b. l. 12, 13). Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie argumentai bei apelianto pateikti įrodymai neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos ir naikinti ar keisti teismo pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones (CPK 178 str.). Kaip minėta, vien didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas taikyti minėtas priemones. Apeliantas, siekdamas paneigti šią prezumpciją, turėtų įrodyti, jog jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad reikalavimo suma jam negali būti laikoma didele. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas to neįrodė (CPK 185 str.). Pats apeliantas skunde pripažįsta, kad nėra atsiskaitęs su kreditoriumi ir kad to negalėjo padaryti dėl ekonominių sunkumų. Taigi, apelianto finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis be vargo galėtų atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, nors apeliantas nurodė, kad ekonominiai sunkumai yra laikini, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Šios išvados nepaneigia apelianto pateikta pelno (nuostolių) ataskaita, nes, esant anksčiau aptartom aplinkybėm, vien pelno turėjimas negali paneigti grėsmės realiam teismo sprendimo įvykdymui reikalavimo patenkinimo atveju. Pateiktas skolos mokėjimo grafikas taip pat nepatvirtina skolininko galimybių atiskaityti su kreditoriumi, tuo labiau, kai pats apeliantas pripažino, kad šio grafiko neįvykdė.
Apelianto nurodyti argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi neigiamą poveikį jo veiklai, neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.). Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo, kad jis pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. O pagal minėto straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, kaip žinoma, bylos nagrinėjimo eigoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos (CPK 146 str.). Pažymėtina ir tai, kad skundžiama teismo nutartimi areštuotas pirmiausia apelianto nekilnojamasis, kilnojamasis ir tik šio turto nesant ar nepakankant, areštuotos piniginės lėšos.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.