Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-09-10 · Administracinė byla Nr. A-2922-261/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
A-2922-261/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00476-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2922-261/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00476-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. spalio 26 d. raštą Nr. 96-4869, 2017 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. 96-4946, 2017 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 96-5015, 2017 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 96-5184 ir 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677, Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 62-931, 2017 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 62-928, 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 62-938, 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 62-944 ir 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 62-996, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 2S-83 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Lukiškių TI-K administracijai 2017 m. spalio 6 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. Lukiškių TI-K administracijai teikė prašymą leisti susipažinti su savo asmens byla ir gauti dokumentų kopijas per 3 darbo dienas, tačiau tokia galimybė jam buvo suteikta tik 2017 m. spalio 10 d. Be to, iš pareiškėjo buvo pakartotinai reikalaujama pateikti atskirą prašymą dėl asmens byloje esančių dokumentų kopijų. Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. 96-4869 dėl pareiškime išdėstytų argumentų iš esmės nepasisakė, pareiškimo objektyviai neišnagrinėjo bei pateikė formalų atsakymą.

2.2. Pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. Lukiškių TI-K teikė pakartotinį prašymą leisti susipažinti su asmens byla bei padaryti atitinkamų dokumentų kopijas, tačiau Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 96-4946 pateikė formalų atsakymą bei prašyme nurodytų sąlygų nesudarė.

2.3. 2017 m. spalio 29 d. po rytinio patikrinimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) pareigūnas pareiškėjui pasiūlė pasivaikščioti lauke, pareiškėjas sutiko ir laukė, kol bus išvestas į lauką, tačiau pareigūnas prie jo nepriėjo. Apimtas panikos pareiškėjas ėmė belsti į duris, tačiau niekas nepriėjo. Pradėjus belsti stipriau, sudužo kameros durų stebėjimo langelio stiklas. Tik tuomet prie pareiškėjo priėjo pareigūnas ir pasiteiravo jo, ko jis nori. Pareiškėjui paprašius naudoti vaizdo registratorių, pareigūnas tą daryti atsisakė. Dėl šių aplinkybių Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 62-944 pareiškėjui nepagrįstai buvo skirtas papeikimas.

2.4. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 62-931 pareiškėjui nepagrįstai paskirta nuobauda, kadangi jis buvo nubaustas už pažeidimą, kurio nepadarė. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 62-865 pareiškėjas jau buvo nubaustas už analogiško pobūdžio būrio viršininkės A. B. išgalvotą įvykį. Atliekant aptariamais nutarimais paskirtas nuobaudas teko patirti didelių nepatogumų, pažeminimą, buvo pažeistas privatumas. Kameros, kurioje pareiškėjas atliko nuobaudą, lange buvo įmontuotos metalinės grotos, kurios trukdė prie jo prieiti, atidaryti ar uždaryti, valyti. Kameroje Nr. 212 pareiškėjas nuolat buvo stebimas pro kameros langelį, todėl buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu. Šioje kameroje taip pat nebuvo vandens čiaupo. Be to, nebuvo sudarytos galimybės parduotuvėje įsigyti rašymo priemonių ir kitų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnyje nurodytų daiktų, vandens. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas 2017 m. spalio 10 d. Lukiškių TI-K administracijai pateikė pareiškimą, kuriame, be kita ko, prašė naudoti vaizdo registratorių, tačiau Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 6 d. raštu Nr. 96-5015 tai padaryti atsisakė, nesiėmė jokių veiksmų, pateikė formalų ir nepagrįstą atsakymą.

2.5. Pareiškėjas 2017 m. spalio 24 d. Lukiškių TI-K administracijai pateikė prašymą susitikti su atitinkamais Lukiškių TI-K pareigūnais ir darbuotojais bei paaiškinti, kodėl atliekant nuobaudą nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pokalbiai vyko neskaidriai ir pavėluotai, dalis jų iš viso neįvyko, nors tam nebuvo jokios svarios priežasties. Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 96-5184 patvirtino dalį įvykusių pokalbių, tačiau nenurodė, kodėl jie įvyko ne laiku ir nenurodė priežasčių, kodėl kai kurie pokalbiai apskritai neįvyko. Lukiškių TI-K, siekdamas išvengti atsakomybės, prašė patikslinti, kokie būtent teisės aktuose nustatyti reikalavimai nebuvo įvykdyti. Lukiškių TI-K raštas yra formalus, neteisingas, neskaidrus, todėl turi būti panaikintas.

2.6. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 62-928 pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas už tai, kad su savimi turėjo tabako ir kaitinimo spiralę, nors atlikdamas nuobaudą šiuos daiktus jis galėjo turėti. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 62-938 pareiškėjas taip pat buvo nubaustas nepagrįstai. Pareiškėjas nedalyvavo 2017 m. spalio 26 d. Drausmės komisijos posėdyje, todėl negalėjo padaryti jokio pažeidimo. Tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai A. B. ir V. D. buvo šališki.

2.7. 2017 m. liepos 19 d. pareiškėją apžiūrėjo 3 lygio gydytoja psichiatrė, kuri diagnozavo depresiją su psichozės simptomais ir paskyrė ilgalaikį gydymą. Lukiškių TI-K siekia sumenkinti pareiškėjo psichinę sveikatos būseną, prieš jį naudoja psichinį smurtą, dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

2.8. Pareiškėjui Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 62-996 buvo nepagrįstai paskirta nuobauda už tai, kad 2017 m. lapkričio 17 d. atliktos kratos metu pas jį buvo rastas pjūklas. Neleistinas turėti įrankis tiesiog turėjo būti iš jo paimtas, netaikant už tai jokios atsakomybės.

2.9. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas 2017 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Departamentą su skundu, tačiau skundas buvo išnagrinėtas formaliai ir neobjektyviai. Departamentui pareiškėjas buvo nurodęs, kad 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K jis buvo uždarytas laikino sulaikymo patalpoje, nesilaikant Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-184 patvirtintos suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos 9 ir 13 punktų reikalavimų, be to, pareiškėjas negavo pietų. Pareiškėjas taip pat nebuvo apžiūrėtas medikų, iš jo buvo atimti būtini medikamentai, kurie nebuvo grąžinti iki išvykimo iš įstaigos, o nauji medikamentai paskirti nebuvo, nebuvo reaguojama į pareiškėjo prašymus susitikti su gydytojais. Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) darbuotoja O. J. 2017 m. lapkričio 18 d. pagal įteiktą prašymą pareiškėjo neišsikvietė, nepagrįstai jį laikė 8 poste. Šie trūkumai nebuvo pašalinti. 2017 m. lapkričio 20 d. pokalbio su KŽS pareigūnu metu, jis negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjas buvo laikomas 8 poste, dėl kokių priežasčių jis laikomas vienas bei kodėl tokie prašymai nebuvo svarstomi. Kameroje Nr. 104 nebuvo įrengtas prižiūrėtojų iškvietimo mygtukas, nebuvo dieninio ir naktinio apšvietimo jungiklių, elektros lizdo, nuo lango pūtė šaltas vėjas. Kameroje nebuvo ir iki šiol nėra radijo taško. Priėmimo–paskirstymo skyriuje pareigūnai nepagrįstai iš pareiškėjo paėmė ir padėjo į sandėlį televizorių, garso grotuvą, stalinį laikrodį ir asmeninius daiktus.

2.10. Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. neužtikrino pareiškėjui galimybės patekti pas gydytojus, nors vizitai buvo suplanuoti. Pareiškėjas taip pat nebuvo supažindintas su jam atliktų tyrimų rezultatais. Dėl to 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas būrio viršininkui V. D. įteikė pareiškimą, tačiau jis nebuvo užregistruotas ir už jį nebuvo duota pasirašyti nedelsiant. Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 96-5677 pateikė neobjektyvų, formalų ir neskaidrų atsakymą (sprendimą), o Departamentas šių trūkumų nepašalino ir tik formaliai atkartojo Lukiškių TI-K pateiktus duomenis.

2.11. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasines kančias. Jam nebuvo sudarytos orumą ir garbę užtikrinančios bausmės atlikimo sąlygos, todėl jis patyrė didelių nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmą, paūmėjo ligos simptomai.

Atsiliepimas

3. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodė 2017 m. spalio 27 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-931 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų, atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. apie 14 val. 15 min. padarytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą (vedamas į mankštos kambarį, reiškė nepasitenkinimą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininke, kai pareigūnė uždraudė pareiškėjui neštis su savimi arbatą termoso puodelyje). Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies l ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.4 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 62-928 pareiškėjui nuobauda (papeikimas) skirta dėl to, kad APS pareigūnai pareiškėjo kameroje Nr. 212, kurioje pareiškėjas atliko jam paskirtą nuobaudą, atlikę kratą ir patikrinę kameroje esančius pareiškėjo daiktus, rado savadarbę kaitinimo spiralę bei polietileninį paketėlį su tabaku. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 9 punktą, Taisyklių 18 priedo reikalavimus. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 62-938 pareiškėjui nuobauda (pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės) skirta todėl, kad 2017 m. spalio 26 d. Drausmės komisijos posėdyje pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius. Vedant į kamerą Nr. 222 nesiliaudamas vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė pareigūno teisėtų reikalavimų liautis vartoti necenzūrinius žodžius. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 73.4 punktą. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 62-944 pareiškėjui nuobauda (papeikimas) skirta dėl to, kad 2017 m. lapkričio 6 d. apie 8 val. 40 min. pareiškėjas tyčia sudaužė kameros durų stebėjimo langelį. APS pareigūnams paklausus, kodėl jis gadina įstaigos turtą, pareiškėjas pradėjo garsiai šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius, pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nevartoti necenzūrinių žodžių nevykdė. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktus, Taisyklių 73.4 punktą. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, etikos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K teigimu, 2017 m. spalio 26 d. raštas Nr. 96-4869, 2017 m. lapkričio 2 d. raštas Nr. 96-4946, 2017 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 96-5015, 2017 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 96-5184 yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, patvirtinančių, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Nagrinėjamu atveju nėra žalai atsirasti būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą priteisti neturtinę žalą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Šalies argumentai

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 16 d. Lukiškių TI-K pateikė pareiškimą dėl leidimo susipažinti su asmens byla ir dokumentų kopijų pateikimo, į kurį Lukiškių TI-K atsakė 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. 96-4869. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Lukiškių TI-K administracijai prašymą susipažinti su asmens bylos medžiaga pateikė 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau galimybė susipažinti su jo asmens byla suteikta ne laiku (tik 2017 m. spalio 10 d.). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakymas į 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjo prašymą buvo parengtas 2017 m. spalio 3 d., pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjui atsakymas (apie suteiktą galimybę susipažinti su asmens byla Lukiškių TI-K administracijos darbo laiku) į 2017 m. rugsėjo 28 d. raštą buvo pateiktas laiku, t. y. per 3 darbo dienas. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl, jo nuomone, 2017 m. spalio 10 d. jam sudaryta galimybė susipažinti su jo asmens byla buvo suteikta ne laiku. Taip pat pareiškėjas nepagrindė, kodėl, jo nuomone, prašomų dokumentų kopijos pateiktos ne laiku. Pareiškėjas nenurodė jokių Lukiškių TI-K veiksmų / neveikimo, objektyviai kliudžiusių pareiškėjui pasinaudoti jo turimomis teisėmis. Todėl teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 26 d. raštas Nr. 96-4869 yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas su 2017 m. spalio 26 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K prašydamas leisti susipažinti su asmens bylos medžiaga. Į šį pareiškėjo prašymą Lukiškių TI-K atsakė 2017 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 96-4946, kuriame nurodė, jog galimybė susipažinti su asmens byla bus suteikta Lukiškių TI-K administracijos darbo laiku, o nurodytos dokumentų kopijos bus parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išskaitant pinigų sumą už kopijų parengimą. Pareiškėjas nei teismui pateiktame skunde, nei teikdamas skundus Departamentui nenurodė, kodėl negalėjo pasinaudoti savo teisėmis ir kokiais savo veiksmais / neveikimu Lukiškių TI-K nesudarė sąlygų susipažinti su jo asmens bylos medžiaga ir gauti prašomų dokumentų kopijas.

8. Pareiškėjas su 2017 m. spalio 10 d. pareiškimu Nr. 29-3189 kreipėsi į Lukiškių TI-K, reiškė nusiskundimus dėl kameros Nr. 212 lange įrengtų grotų, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu bei atsisakymo naudoti vaizdo registratorių. Dėl kameros lange įstatytų grotų teismas pažymėjo, kad tokį jų įrengimą nustato Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neneigė, jog kameroje įrengta užuolaidėlė privatumui užtikrinti, be to, pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, todėl sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina kaliniams reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su vaizdo registratoriaus naudojimu, teismas nurodė, kad vaizdo registratoriai yra naudojami vykdant gyvenamųjų, gamybinių ir kitų patalpų bei teritorijų, kuriose yra nuteistieji (suimtieji), apėjimus, apžiūras ir kratas, režimo reikalavimų laikymąsi bei fiksuojant teisės pažeidimus ir kitais prevenciniais tikslais. Pataisos įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta nuteistųjų teisė prašyti jų pageidavimu naudoti vaizdo registratorių. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 96-5015 pateiktas išsamus, objektyvus ir teisės aktais pagrįstas atsakymas į pareiškėjo pareiškimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 24 d. Lukiškių TI-K pateikė prašymą dėl galimybės susitikti su KŽS ir APS pareigūnais, Buhalterinės apsaugos skyriaus ir Psichologinės tarnybos specialistais dėl galimo Taisyklių 229 punkto ir 42 priedo reikalavimų nevykdymo. Į šį pareiškėjo prašymą Lukiškių TI-K atsakė 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 96-5184. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K atsakyme nepaaiškino, kodėl pokalbiai vyko ne nustatytu laiku, be to, nepagrįstai paprašė patikslinti, kokie Taisyklių 42 priedo reikalavimai buvo neįvykdyti. Įvertinęs Lukiškių TI-K pateikto atsakymo turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl dalis prašyme nurodytų pareigūnų jo nepriėmė asmeniniais klausimais. Skunde teismui pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad pokalbiai vyko ne laiku ir neskaidriai arba apskritai neįvyko, tačiau pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nenurodė konkrečių datų, kada pokalbiai turėjo vykti ir realiai įvyko ir kodėl tai pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai reikalavo patikslinti, kokie Taisyklių 42 priedo reikalavimai nebuvo vykdomi, kadangi šis priedas – Nuteistųjų registravimo į ambulatorinį priėmimą taisyklės, kuriose yra 11 punktų (7 punktas netekęs galios). Siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti nusiskundimo pagrįstumą, būtina tiksliai nurodyti skundo dalyką (konkretų punktą, kuris, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas).

10. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. būrio viršininkui V. D. pateikė pareiškimą, tačiau jis nebuvo užregistruotas, dėl jo nebuvo duota pasirašyti nedelsiant, o Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 96-5677, kuriuo Lukiškių TI-K atsakė neva į pareiškėjo prašymą, gali būti suklastotas, nes jame nurodyta, kad atsakyta į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 24 d. prašymą, gautą 2017 m. gruodžio 25 d. Vertindamas šiuos pareiškėjo teiginius, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė pareiškimą, kuris buvo užregistruotas Nr. 29-3573, ant jo uždėtas gavimo spaudas. Į šį pareiškėjo kreipimąsi atsakyta 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 96-5677. Įvertinęs kreipimosi turinį ir Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašto turinį, teismas darė išvadą, kad atsakymas parengtas būtent į šį pareiškėjo pareiškimą, o rašte nurodyta pareiškėjo prašymo bei jo registracijos data, yra rašymo apsirikimas. Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 96-5677 išsamiai atsakyta į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 21 d. skunde keliamus klausimus, o pareiškėjo teiginys, jog jo pareiškimas nebuvo užregistruotas, neatitinka tikrovės.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Lukiškių TI-K administracijos atsakymai (raštai) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl juos naikinti nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos savo veikloje vadovaujasi teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, o ne konkrečių asmenų individualiais norais ar pageidavimais.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su Lukiškių TI-K jam skirtomis nuobaudomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 62-931 pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Nuobauda skirta už tai, kad 2017 m. spalio 20 d. vedant pareiškėją į mankštos kambarį, jis reiškė nepasitenkinimą Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininke, kai pareigūnė uždraudė jam neštis su savimi termoso puodelį su arbata. Pareigūnei aiškinant išvedimo į mankštos kambarį tvarką, pareiškėjas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius bei žargonus. Pareiškėjui buvo liepta baigti vartoti necenzūrinius žodžius, tačiau jis reikalavimų nevykdė, o paliepus pasiaiškinti dėl elgesio, jis pradėjo šaukti. Nutarimo kopijos pareiškėjas nepasirašė. Byloje esančioje nutarimo kopijoje nurodyta, kad nuteistasis žodžiu supažindintas su jam skirta nuobauda, įteikta kopija, jis sugadino du jam duotus nutarimo egzempliorius, todėl ant trečiojo nebuvo suteikta galimybė pasirašyti. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1302-561/2018 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Departamentas) dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Šioje administracinėje byloje buvo skundžiamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 62-865, kuriuo nuobauda pareiškėjui paskirta už analogiško pobūdžio pažeidimą. Minėtoje byloje teismas nenustatė, kad įvykis buvo išgalvotas, priešingai – padarė išvadą, kad viskas įvyko būtent taip, kaip buvo nurodyta tarnybiniame pranešime, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo nenuoseklios, jis nuolat painiojosi. Šiuo atveju aplinkybė, jog nuobauda paskirta už analogiško pobūdžio pažeidimą, nėra pagrindas teigti, jog įvykis yra išgalvotas siekiant pareiškėjui pakenkti. Be to, pareiškėjas skunde nepateikė savo įvykių versijos, o tik abstrakčiai nurodė, kad nepadarė to, už ką buvo nubaustas. Taip pat pareiškėjas teismui nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių pareigūnės A. B. tikslą ir motyvą be pagrindo bausti pareiškėją.

13. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 62-928 pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, kadangi pareiškėjas, atlikdamas jam paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų, kameroje turėjo savadarbę kaitinimo spiralę bei polietileninį paketėlį su tabaku. Vadovaudamasis BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu bei Taisyklių 18 priedo 5 punktu, teismas konstatavo, kad pareiškėjo kameroje rasta savadarbė kaitinimo spiralė nėra įtraukta į leidžiamų turėti elektros prietaisų sąrašą, taigi pareiškėjas su savimi kameroje turėjo draudžiamų turėti daiktų.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 62-938 pareiškėjui paskirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijų tvarkymas be eilės, nes pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. apie 14 val. 10 min. Drausmės komisijos posėdyje informavus pareiškėją apie siūlymą direktoriui skirti nuteistajam nuobaudą – perkėlimą 10 parų į kamerų tipo patalpas, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, o vedamas į kamerą Nr. 222 be perstojo vartojo necenzūrinius žodžius ir reikalavimo liautis nevykdė. Aplinkybę, jog pareiškėjas dalyvavo posėdyje, patvirtino tiek 2017 m. spalio 26 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 31-50, tiek nutarime nurodytos aplinkybės, tiek Lukiškių TI-K atsiliepime išdėstytos aplinkybės. Be to, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundus, taip pat nenustatė, jog aptariamame nutarime nurodytos pažeidimo aplinkybės būtų buvusios išgalvotos ir pareiškėjas būtų buvęs nepagrįstai nubaustas. Teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti nurodytų aplinkybių patikimumu, todėl pareiškėjo argumentus, kad jis Drausmės komisijos posėdyje nedalyvavo, vertino kaip įrodymais nepagrįstą gynybinę poziciją.

15. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 62-944 pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, nes 2017 m. spalio 29 d. apie 8 val. 40 min. APS pareigūnas pasiūlė pareiškėjui pasivaikščioti lauke, tačiau pareiškėjas atsisakė, o apie 9 val. 10 min. APS pareigūnas kameroje Nr. 212, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, išgirdo triukšmą ir priėjęs pamatė, kad pareiškėjas sudaužė kameros durų stebėjimo langelį. Paklausus, kodėl jis taip pasielgė, šis pradėjo šaukti vartodamas necenzūrinius žodžius. Pareigūnas pareiškėjui išaiškino pasivaikščiojimo tvarką, pagal kurią nuteistajam atsisakius pasivaikščiojimo, jis į lauką neišvedamas, tačiau pareiškėjas ir toliau šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas skunde patvirtino, jog išdaužė kameros stebėjimo langelį. Pirmosios instancijos teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti nutarime nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareigūnai galėjo nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir neteisėtai veikti pareiškėjo atžvilgiu.

16. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 62-996 pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, kadangi 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėjui planiniu konvojumi atvykus iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektorių, atliekant visuminę kratą, jam priklausančiame krepšyje buvo rastos geležtės metalui pjauti. Prieš atliekant kratą pareiškėjui buvo pasiūlyta atiduoti daiktus, kurių nėra nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (toliau – Sąrašas), tačiau jis nurodė, kad tokių daiktų neturi. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, jog nuobauda paskirta nepagrįstai, nes rastas pjūklas iš jo turėjo būti paimtas ir sunaikintas, netaikant už tai jokios atsakomybės. Sąraše nurodyti maisto produktai ir būtiniausi daiktai, kuriuos nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti, o kitus, Sąraše nenurodytus daiktus, nuteistiesiems turėti draudžiama. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo su savimi neleistiną turėti daiktą, šio fakto neneigė, taigi pažeidė teisės aktų reikalavimus (BVK 12 str. 1 d., 110 str. 1 d. 1 p., Taisyklių 18 priedą) ir buvo pagrįstai nubaustas.

17. Įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą pirmosios instancijos teismas darę išvadą, kad nutarimai, kuriais pareiškėjui paskirtos nuobaudos, buvo priimti surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių padarytų pažeidimų faktą, pareiškėjo kaltę. Paskirtos nuobaudos yra proporcingos padarytų pažeidimų pobūdžiui, skirdami nuobaudas Lukiškių TI-K pareigūnai laikėsi įtvirtinto teisinio reglamentavimo, todėl nėra pagrindo jas naikinti.

18. Dėl Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Departamentui pateiktame skunde pareiškėjas išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytas skunde teismui. Pareiškėjo teigimu, Departamentas jo skundą išnagrinėjo formaliai, atkartojo Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, jų nepatikrino, nesiėmė veiksmų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kritiškai, nurodė, kad ginčijamame Departamento sprendime pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K raštų ir nutarimų nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, sprendimo palikti pareiškėjui paskirtas nuobaudas nepakeistas motyvai aiškūs ir pakankami. Departamentas iš Lukiškių TI-K išsireikalavo dokumentinę medžiagą, kuria remdamasis nustatė, kad Lukiškių TI-K administracija nepažeidė galiojančių teisės aktų. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas ėmėsi veiksmų, t. y. patikrino pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai buvo nepagrįsti. Pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti nešališkai ir objektyviai, sprendimas paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

19. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III.

20. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė formalų ir neteisingą sprendimą, bei pakartotinai dėsto skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, t. y. kad: jam pavėluotai buvo leidžiama susipažinti su pareiškėjo asmens byla bei buvo reikalaujama pakartotinai teikti prašymą; pareiškėjas teismui išsamiai nurodė, kad buvo nekaltai baudžiamas, kad pareigūnai tokiu būdu ant jo išsiliedavo ir kad pareigūnai nenaudojo vaizdo registratorių; atlikdamas nuobaudas pareiškėjas patyrė depresiją, nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu; atlikdamas nuobaudas kamerų tipo patalpose pareiškėjas negalėjo įgyvendinti BVK 145 straipsnyje įtvirtintų teisių ir nusipirkti vokų, tušinukų ir kitų priemonių; Lukiškių TI-K nesilaikė Taisyklių 229 punkto ir 42 priedo reikalavimų; pareiškėjas teikė prašymą susitikti su vadovybe, tačiau susitikimai vyko nepagrįstai pavėluotai arba iš viso nevyko; pareiškėjui atliekant nuobaudą iš jo nepagrįstai buvo paimti daiktai; Drausmės komisijos nariai liepdavo pareigūnams rašyti tarnybinius pranešimus dėl pareiškėjo; atvykdamas į Lukiškių TI-K pareiškėjas nebuvo maitinamas pietumis, jis nebuvo apžiūrimas medikų, jam nebuvo skirti ar grąžinti iš jo paimti medikamentai, pareiškėjas buvo laikomas 8 poste pažeidžiant reikalavimų; Lukiškių TI-K kameroje Nr. 104 nebuvo veikiančio pareigūnų iškvietimo mygtuko, radijo taško, elektros įjungimo / išjungimo mygtuko, nuo lango pūtė vėjas; siekiant sumenkinti orumą, iš pareiškėjo buvo paimtas televizorius, garso grotuvas, stalinis laikrodis, kiti asmeniniai daiktai; pareiškėjui laiku nebuvo teikiama medicininė pagalba. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose jis buvo stebimas pareigūnų ir kitų darbuotojų, be to, kamerose dėl grotų neatsidarydavo langai, nebuvo vandens čiaupų.

Atsiliepimas

22. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Lukiškių TI-K nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė visapusišku, objektyviu ir išsamiu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Ginčas byloje kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 26 d. rašto Nr. 96-4869, 2017 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. 96-4946, 2017 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 96-5015, 2017 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 96-5184 ir 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 96-5677, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skundus, taip pat dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 62-931, 2017 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 62-928, 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 62-938, 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 62-944 ir 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 62-996, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos, bei dėl Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83, kuriuo Lukiškių TI-K raštai bei sprendimai dėl nuobaudų skyrimo palikti nepakeisti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo taip pat prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

26. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartotinai dėsto aplinkybes ir nusiskundimus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas visose Lukiškių TI-K kamerose, taip pat kad visose kamerose dėl grotų neatsidarydavo langai, nebuvo vandens čiaupų.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio savo prašymo motyvų. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Aplinkybių, dėl kurių administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nenustatė, todėl pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

29. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016 ir kt.).

31. Kaip minėta, apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, teigia, jog pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas visose Lukiškių TI-K kamerose, taip pat kad visose kamerose dėl grotų neatsidarydavo langai ir nebuvo vandens čiaupų, nors skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad šie pažeidimai buvo tik Lukiškių TI-K kameroje Nr. 212. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, su šiomis aplinkybėmis sieja Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumą ir prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas šių argumentų ir su tuo siejamų reikalavimų nebuvo nurodęs, šiuo aspektu jo skundas nebuvo nagrinėjamas. Todėl minėti nauji (platesni) pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir su jais siejami reikalavimai apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėtini.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik išdėstyti faktines aplinkybes ir abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu teisinių motyvų, o tik abstrakčiai reiškia nesutikimą su jo skundo nagrinėjimo rezultatu (neturtinės žalos nepriteisimu) bei pakartotinai dėsto skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, kurias mano esant išsamias bei pagrindžiančias jo reikalavimus. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

34. Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas skundžia Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 26 d. raštą Nr. 96-4869, 2017 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. 96-4946, 2017 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 96-5015, 2017 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 96-5184 ir 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skundus, taip pat Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 62-931, 2017 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 62-928, 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 62-938, 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 62-944 ir 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 62-996, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos, bei Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 2S-83, kuriuo Lukiškių TI-K raštai bei sprendimai dėl nuobaudų skyrimo palikti nepakeisti.

35. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 26 d. rašto Nr. 96-4869, 2017 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. 96-4946 ir 2017 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 96-5184, Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 62-931, 2017 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 62-928, 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 62-938, 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 62-944 ir 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 62-996, taip pat Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 dalies, kuria minėti Lukiškių TI-K raštai bei sprendimai dėl nuobaudų pareiškėjui skyrimo palikti nepakeisti, priėmimu, bei įvertino visus surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė pagrįstas išvadas.

36. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

37. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Vertindamas įrodymus teismas taip pat turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 26 d. rašto Nr. 96-4869, 2017 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. 96-4946 ir 2017 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 96-5184, dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 62-931, 2017 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 62-928, 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 62-938, 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 62-944 ir 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 62-996, taip pat dėl Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 dalies, kuria minėti Lukiškių TI-K raštai bei sprendimai dėl nuobaudų pareiškėjui skyrimo palikti nepakeisti, pagrįstai vertino visus įrodymus, neišskirdamas jokių įrodymų, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

39. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime dėl Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 26 d. rašto Nr. 96-4869, 2017 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. 96-4946 ir 2017 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 96-5184, dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 62-931, 2017 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 62-928, 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 62-938, 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 62-944 ir 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 62-996, taip pat dėl Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 dalies, kuria minėti Lukiškių TI-K raštai bei sprendimai dėl nuobaudų pareiškėjui skyrimo palikti nepakeisti, yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjo Lukiškių TI-K teikti skundai buvo tinkamai išnagrinėti, į juos atsakyta teisėtais ir pagrįstais Lukiškių TI-K raštais. Šie raštai bei Lukiškių TI-K pareiškėjui paskirtos nuobaudos dar kartą buvo įvertinti Departamento, kuris neturėjo pagrindo jų naikinti. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių su minėtais Lukiškių TI-K raštais bei sprendimais dėl nuobaudų skyrimo susijusių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, juos pakankamai detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ar ją keisti, nenustatė, todėl sutikdama su šia pirmosios instancijos teismo pozicijos dalimi jos motyvų nekartoja.

40. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su nuobaudų atlikimo aplinkybėmis ir sąlygomis Lukiškių TI-K kamerose Nr. 212 ir Nr. 104, 2017 m. lapkričio 17 d. atvykimu į Lukiškių TI-K, nepatekimu pas gydytojus, kurios turi esminės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjo skundžiamų Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 96-5015 ir 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 96-5677, su jais susijusios Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 dalies teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

41. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, jog pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodęs, jog Lukiškių TI-K kameroje Nr. 212 nebuvo vandens čiaupo, be to, pareiškėjui atliekant nuobaudą šioje kameroje, jam nebuvo sudaryta galimybė parduotuvėje įsigyti rašymo priemonių ir kitų BVK 145 straipsnyje nurodytų daiktų, vandens. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog dalis šių pareiškėjo nusiskundimų buvo vertinti Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 96-5015 (I t., b. l. 12), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. spalio 10 d. pareiškimą. Pažymėtina, jog šio pareiškimo byloje nėra, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar jame (pareiškime) pareiškėjas buvo nurodęs visus skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus nusiskundimus dėl kalinimo kameroje Nr. 212 sąlygų ir ar Lukiškių TI-K, nagrinėdamas pareiškėjo 2017 m. spalio 10 d. pareiškimą, visus juos įvertino. Pirmosios instancijos teismas minėtų pareiškėjo nusiskundimų dėl buvimo Lukiškių TI-K kameroje Nr. 212 aplinkybių (vandens čiaupų nebuvimo bei galimybės apsipirkti nesudarymo) nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors pareiškėjas skundo patikslinime buvo nurodęs, kad su šiomis aplinkybėmis sieja prašomą atlyginti neturtinę žalą.

42. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir skundžiamame sprendime nieko nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kad: 2017 m. lapkričio 17 d. atvykęs į Lukiškių TI-K negavo pietų, buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpą, nesilaikant Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-184 patvirtintos suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos, nebuvo apžiūrėtas medikų, iš jo buvo atimti būtini medikamentai, kurie nebuvo grąžinti iki išvykimo iš įstaigos, o nauji medikamentai paskirti nebuvo, taip pat nebuvo reaguojama į pareiškėjo prašymus susitikti su gydytojais; priėmimo–paskirstymo skyriuje pareigūnai nepagrįstai iš pareiškėjo paėmė ir padėjo į sandėlį televizorių, garso grotuvą, stalinį laikrodį ir asmeninius daiktus; Lukiškių TI-K kameroje Nr. 104 nebuvo įrengtas prižiūrėtojų iškvietimo mygtukas, nebuvo dieninio ir naktinio apšvietimo jungiklių, elektros lizdo, nuo lango pūtė šaltas vėjas, kameroje nebuvo radijo taško; Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. neužtikrino pareiškėjui galimybės patekti pas gydytojus, nors vizitai buvo suplanuoti; pareiškėjas nebuvo supažindintas su jam atliktų tyrimų rezultatais. Pažymėtina, jog su šiais nusiskundimais pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai siejo patirtą neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašė priteisti. Aptariamus nusiskundimus pareiškėjas buvo išdėstęs ir Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 21 d. teiktame pareiškime, į kurį Lukiškių TI-K atsakė 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 96-5677 (II t., b. l. 17–18, 19–24). Todėl siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą bei įvertinti skundžiamo Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 96-5677, su šiuo Lukiškių TI-K raštu susijusios Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 dalies, taip pat pareiškėjo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ir pasisakyti dėl minėtų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, tačiau to nepadarė.

43. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų ir nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą dėl Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 96-5015 ir 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 96-5677, su jais susijusios Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 dalies teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat spręsti, ar pareiškėjas dėl galbūt neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų (nuobaudų atlikimo aplinkybių ir sąlygų kamerose Nr. 212 ir Nr. 104, elgesiu su pareiškėju 2017 m. lapkričio 17 d. jam atvykus į Lukiškių TI-K, nesudarant sąlygų apsilankyti pas gydytojus) patyrė kokią nors žalą bei nustatyti jos dydį.

44. Pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, o surinktų neištyrė ir neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 96-5015 ir 2017 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 96-5677, su jais susijusios Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 dalies teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str.). Tai yra kliūtis apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

45. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visi nagrinėjamos bylos faktai, neatskleista dalies bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 96-5015 ir 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 96-5677, su jais susijusi Departamento 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 dalis, pripažinti teisėtais ir pagrįstais, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti palikta galioti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir dėl ankščiau nurodytų priežasčių ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 96-5015 ir 2017 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 96-5677, su šiais raštais susijusią Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-83 dalį, taip pat iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRytis KrasauskasGintaras Kryževičius