Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-160, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Taip pat A. Ž. Ž. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendis, nuteistas pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 307 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), ir jam paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir A. Ž. Ž. nustatyta galutinė bausmė – 9 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai (nuo 2008 m. vasario 21 d. iki 2008 m. kovo 21 d. ir nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. spalio 11 d.) bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendį iki 2017 m. sausio 11 d. atlikta bausmė.

Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, A. Ž. Ž. bausmės vykdymo pradžia 2015 m. gruodžio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 1 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės A. Ž. Ž. atliko 2020 m. balandžio 16 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. – 3 metai 2 mėnesiai ir 1 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 164 straipsnio3 dalimi, apsvarsčiusi Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateiktą 2021 m. rugsėjo 22 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-182, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 59-160 nutarė netaikyti nuteistajam A. Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pakartotinai, paskutinį kartą Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nevykdė pateiktos rekomendacijos, nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kadangi anksčiau dalyvavo ir sėkmingai pabaigė visas taikomas Vilniaus pusiaukelės namuose socialinės reabilitacijos programas. Įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas. Kadangi socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta, kad nuteistasis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos specialistus dėl pateiktos rekomendacijos įgyvendinimo, todėl šiuo atveju Komisija konstatavo, kad nuteistasis Komisijos pateiktų rekomendacijų neįvykdė. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau pažymi, kad nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių darbuotojų priežiūrą. 2020 m. rugpjūčio 28 d. padarytas bausmės atlikimo vietų režimo reikalavimų pažeidimas, neturėdamas pateisinamos priežasties neatvyko į iš anksto suplanuotą užsiėmimą, vėlavo sugrįžti į Pusiaukelės namus, turėjo sugrįžti 18.30 val., tačiau sugrįžo tik 20.00 val. ir apie tai neinformavo Pusiaukelės namų darbuotojų. Taip pat nuteistasis du kartus neatvyko į numatytas konsultacijas (2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugsėjo 18 d.), konsultacijos buvo įtrauktos į intensyvaus nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planą. Be to, nors nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus ir sutikęs dirbti administracijos pasiūlytą darbą, jo nedirbo, ieškojo galimybių įsidarbinti, bet buvo išrankus, tai rodo nuteistojo dviprasmiškas nuostatas į darbinę veiklą pataisos įstaigoje. Įvertinus visų šių aplinkybių visumą, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys stokoja nuoseklaus ir pozityvaus elgesio pokyčio, todėl nėra pagrįstų prielaidų teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ir yra motyvuotas ją išlaikyti.

Taip pat Komisija vertina neatliktos bausmės dalies dydį, kas pagal BVK nėra vertinamas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, o jei vertinama, tai tik kaip faktas, o ne aplinkybė, nulemianti lygtinio paleidimo netaikymą. Pažymi, kad lygtinio paleidimo pagrindas – minimalios reikiamos bausmės dalies atlikimas, o ją jis yra atlikęs. Komisija vertina tik jo praeitį, visiškai ignoruodama ir subjektyviai vertindama Pusiaukelės Namų darbuotojų ir jo paties atliktą darbą siekiant lygtinio paleidimo, neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, aktyviai dalyvauja Pusiaukelės namų renginiuose ir padeda juos organizuoti, aktyviai dalyvauja atliekant neatlygintinus aplinkos tvarkymo darbus.

Taip pat Komisija nenurodo BVK 158 straipsnyje reglamentuojamu aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, nes jų tiesiog nėra.

Taip pat nurodo, kad nuobaudų neturi, o Teismų praktikoje net su galiojančia nuobauda nuteistasis buvo paleistas lygtinai iš pataisos namų, nes nuobauda buvo skirta dėl nešiurkštaus pažeidimo.

Skunde nurodyta, kad nesutinka su Komisijos teiginiu nutarime, kad jis neįvykdė ankstesnės Komisijos rekomendacijos, nes jo nuomone, minėta rekomendacija visiškai absurdiška - dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nors tame pačiame Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad nevykdė pateiktos rekomendacijos, nes anksčiau dalyvavo ir sėkmingai pabaigė visas taikomas Vilniaus Pusiaukelės namuose socialinės reabilitacijos programas. Todėl Komisijos išvada, jog jis nedalyvauja socialinės reabilitacijos programose yra nepagrįsta bei prieštaringa, kas rodo, jog nebuvo realių pagrindų netaikyti jam lygtinio paleidimo. Taip pat skunde nurodė, kad Komisija nutarime pažymi, kad jis nesikreipė į Pusiaukelės namų specialistus dėl rekomendacijos lankyti socialinės reabilitacijos programas, bet jų daugiau nėra, ir Pusiaukelės namai nieko daugiau pasiūlyti negali, todėl toks Komisijos argumentas teisiškai nepagrįstas, nelogiškas, atmestinas.

Taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos nurodytą argumentą dėl jo išrankumo siūlant darbą Pravieniškių pataisos namų Pusiaukelės namuose, nurodydamas, kad siūlomo darbo atsisakė, nes turi (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumą, todėl ne kiekvienas darbas jam tinka dėl sveikatos būklės. Taip pat nepagrįsta Komisijos apie dviprasmiškas nuostatas į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, nes jis aktyviai dalyvavo atliekant neatlygintinus aplinkos ir ne tik tvarkymo darbus, kurių per 3 metus atliekant bausmę Pusiaukelės namuose galima skaičiuoti dešimtimis. Todėl Komisijos nurodyti argumentai netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra teisiškai pagrįsti, o teisinės argumentacijos nebuvimas - pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti. Skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad A. Ž. Ž. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus –½ dalies jam paskirtos 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės jis atliko 2020 m. balandžio 16 d., jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip žema.

Bylos medžiagos duomenimis, yra formalieji A. Ž. Ž. lygtinio paleidimo pagrindai, tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 59-160 netaikyti nuteistajam A. Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. Ž. Ž. Komisijai pristatomas ketvirtą kartą, bausmę atlieka nuo 2015 m. gruodžio 30 d., laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. sausio 14 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, nuo 2019 m. sausio 22 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Anksčiau teistas vieną kartą, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmą kartą, tačiau paskutinės nusikalstamos veikos buvo įvykdytos praėjus mažiau nei mėnesiui laiko po pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, jo daromiems nusikaltimams būdingas finansinio pasipelnymo modelis, be to, nusikaltimai sunkėjo. Paskutiniu nuosprendžiu A. Ž. Ž. nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymą. Padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip itin pavojingos, jomis keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę (rodo didesnį asmenybės pavojingumą) bei tai, ar jis laikysis įstatymų būdamas paleistas lygtinai.

Kaip matyti iš asmens bylos pataisos įstaiga vykdomųjų raštų neturi, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis įsipareigojimų antstoliams neturi, visą išieškomą sumą apmokėjo ir 2019 m. spalio 31 d. vykdomoji byla nutraukta. Atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose, nuo 2019 m. sausio 29 d. jis dirbo UAB „S“ vadybininku, šiuo metu dirba UAB „L“ vadybininku, darbą planuoja tęsti ir paleistas į laisvę. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, tikrinant nuteistąjį darbo vietoje 2020 metais (5 kartus) bei 2021 metais (1 kartą), jis buvo darbo vietoje, pažeidimų neužfiksuota.

Nors Komisija savo nutarime nepalankiai apibūdina nuteistąjį A. Ž. Ž., nurodydama, kad nors nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus ir sutikęs dirbti administracijos pasiūlytą darbą, jo nedirbo, ieškojo galimybių įsidarbinti, bet buvo išrankus, kas rodo nuteistojo dviprasmiškas nuostatas į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, tačiau socialinio tyrimo išvados skiltyje „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ nurodyta, kad nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą; didžiuojasi uždirbdamas pragyvenimui ir atlikdamas darbo užduotis, kiek tai leidžia jo sugebėjimai. Pažymėta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistajam yra būdingos teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, tai patvirtina jo nuoseklus savęs realizavimas darbinėje veikloje už pataisos įstaigos ribų. Nuteistojo teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje, gali būti vertinamos kaip itin reikšminga nuteistojo tolesnio integracijos į visuomenę procesą galinti palengvinti prielaida.

Taip pat Komisija nutarime pažymėjo, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau atsižvelgiant į pateiktą socialinio tyrimo išvadą (skiltis „Nuostatos“), nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių darbuotojų priežiūrą, nes 2020 m. rugpjūčio 28 d. padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas, kai nuteistasis, neturėdamas pateisinamos priežasties neatvyko į iš anksto suplanuotą užsiėmimą bei vėlavo grįžti į Pusiaukelės namus, taip pat nuteistojo 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d. neatvykimą į numatytas konsultacijas, skirtas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigas su intensyvia priežiūra. Pažymėtina, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 6 kartus pažeidė nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas (Vilniaus pusiaukelės namuose baustas 2 kartus), 3 kartus skatintas (Vilniaus pusiaukelės namuose skatintas 1 kartą), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, šios aplinkybės buvo aptartos ankstesnėse teismų nutartyse, nagrinėjant nuteistojo skundus dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Be to aprašant nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, išvadoje nurodyta, kad su Pusiaukelės namų darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai.

Kaip matyti iš ankstesnių socialinio tyrimo išvadų, pagal OASys vertinimo metodiką A. Ž. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, 2016 m. sausio 21 d. 37 balai (statiniai- 5, dinaminiai -32), 2018 m. lapkričio 15 d. – 26 balai (statiniai- 5, dinaminiai -21), 2020 m. kovo 9 d. – 26 balai (statiniai- 5, dinaminiai – 21), 2020 m. liepos 23 d. -26 balai (statiniai- 5, dinaminiai – 21), 2021 m. vasario 24 d. – 28 balai (statiniai -5, dinaminiai – 23, 2 balai padidėjo srityje „Nuostatos“). Minėtose socialinio tyrimo išvadose tarp kriminogeninių veiksnių – kintančių (dinaminių), buvo nurodytos sritys „Mąstymas ir elgesys“, tačiau 2021 m. rugsėjo 22 d. išvadoje srityje „Mąstymas ir elgesys“ pažymėta, kad remiantis įvertinimo metu (2021 m. liepos 23 d.) turima informacija, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu nepastebimos nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos, kurios galimai turėtų įtakos pakartinai nusikalstamai veikai. Nuteistajam pasirinkus socialiai priimtiną gyvenimo būdą, turėjimas ateities tikslų ir kryptingas jų siekimas gali tapti reikšmingu apsauginiu veiksniu, galinčiu padėti valdyti nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje tarp kriminogeninių kintančių veiksnių nurodyta sritis „Gyvenimo stilius ir draugai“, tačiau pačioje taip pat pažymėta, kad nuteistais nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, su bendrininkais ryšių nepalaiko, vengia destruktyvių grupių, kad stebimi akivaizdūs nuteistojo pokyčiai į teigiamą pusę, nuteistais dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, ir tai gali būti vertinama, kaip svarbiu veiksniu, galinčiu palengvinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo suteikta išvyka į namus kasmetinių atostogų metu (pažeidimų nefiksuota, taip pat tai, kad nuteistajam reguliariai suteikiamos 2 parų trumpalaikės išvykos į namus (kas savaitę), visų išvykų į namus metu pažeidimų fiksuota nebuvo, nuteistasis į Pusiaukelės namus grįžta laiku, kas patvirtina, kad jis laikosi nustatytos tvarkos, buvus disciplinuotą nuteistąjį, pasižymintį nepriekaištingu elgesiu.

Komisija savo sprendimą nepaleisti lygtinai grindė tuo, kad A. Ž. Ž. neįvykdė ankstesnės Komisijos pateiktos rekomendacijos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados (Skiltyje „Kiti reikšmingi duomenys“), joje nurodyta, kad nuteistasis nevykdė pateiktos rekomendacijos: nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kadangi anksčiau dalyvavo ir sėkmingai pabaigė visas taikomas Vilniaus pusiaukelės namuose socialinės reabilitacijos programas. Atlikdamas bausmę nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse (Dalyvavo ekskursijoje „Botanikos sodas Vilniaus pilyse“, dalyvavo dokumentinio filmo „Terapija“ peržiūroje, taip pat filmo „Olegas“ peržiūroje, paskaitoje „Smurtas artimoje aplinkoje“. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje (III skyrius „Išvada“), joje nurodyta, kad Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose nuteistasis vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos ir elgesio korekcijos programose, tęsia dalyvavimą renginiuose, atlieka savanoriškus nemokamus aplinkotvarkos darbus, dirba ir turi stabilias pajamas, ir jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su motina, sugyventine, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, reiškia pagarbų požiūrį bendruomeninėms bei visuomeninėms pažiūroms, vertybėms, kitų asmenų teisėms, asmeninėms nuomonėms, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nestebimos, emocijos stabilios, turi ilgalaikių tikslų, dirba ir išėjęs į laisvę planuoja tęsti darbą. Minėtos aplinkybės yra svarbios vertinant nuteistojo pastangas resocializuotis visuomenėje. Taip pat šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime, būdamas vyresnis, labiau subrendęs, nuosekliai laikydamasis tokios vertybinės pozicijos, palaikydamas ryšius su šeimos nariais, atsiribodamas nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų, A. Ž. Ž. būdamas laisvėje gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami resocializuotis.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo atžvilgiu vykdoma probacija, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taip pat jam teikiama pagalba, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, o tai ypač svarbu ilgalaikio laisvės atėmimo atveju. Tikėtina, kad A. Ž. Ž. laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kuris padės A. Ž. Ž. laikytis resocializacijos krypties.

Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad visuma aplinkybių, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu, žema nusikalstamo elgesio rizika, sudaro pagrindą manyti, kad A. Ž. Ž. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 59-6160 naikintinas ir A. Ž. Ž. taikytinas lygtinis paleidimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 dalimi, teismas,

nutaria:

Tenkinti nuteistojo A. Ž. Ž. skundą.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 59-160, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir A. Ž. Ž., a.k.(duomenys neskelbtini) lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.