- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- B2-523-267/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00017-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Initium Verum“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Initium Verum“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSDFV Mažeikių skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Initium Verum“. Nurodo, kad atsakovė nuo 2007 m. pažeidinėja draudimo įmokų mokėjimo tvarką, 2013–2014 m. socialinio draudimo įmokos nebuvo mokamos, tik 2015-07-07 ir 2015-10-26 atsakovė sumokėjo atitinkamai 1600 Eur bei 1000 Eur, įmonės skola VSD Fondo biudžetui 2015-12-14 buvo 20592,98 Eur, be to VSDFV Mažeikių skyrius atsakovės atžvilgiu taikė turto priverstinį įkeitimą, pagal 2014 m. sausio mėn. balansą įmonės turtą sudaro 481215,54 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 326248,84 Eur. Atsakovei 2015-09-23 buvo išsiųstas įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Pareiškėjas mano, kad atsakovė nėra pajėgi vykdyti ir plėtoti ūkinės veiklos, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Initium Verum“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, su kuriuo nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė yra moki, įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro tik ketvirtadalį turimo turto vertės, bendras skolų dydis kreditoriams sudaro 127002 Eur, o turtas – 496535 Eur. Taip pat nurodo, kad įmonė ūkinę – komercinę veiklą vykdo pelningai, o įmonės situaciją apsunkino 2012–2015 metais vykdytas bendras su Darbo birža investicinis projektas, kurio metu buvo sukurta 12 naujų darbo vietų, tačiau nebuvo pasiektas reikiamas pelningumas. Taip pat nurodo, kad sumokėjo pareiškėjui 4000 Eur.
Atsisakytina kelti bankroto bylą.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki, pagal 2 punktą – įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 str. 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstos skolos turi viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Sisteminė bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia spręsti, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Minėtos teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Vadovaujantis teismų praktika bankroto bylose, pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-599/2014).
Atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, pateikė teismui duomenis apie UAB „Initium Verum“ finansinę padėtį. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2015 m. balansą įmonės viso turto vertė 2015 m. pabaigoje sudarė 355818 Eur, iš jo 204706 Eur ilgalaikis turtas ir 151112 Eur trumpalaikis turtas. Pagal minėtą balansą, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 212177 Eur, tačiau iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 73542 Eur, pagal 2015 metų pelno (nuostolių) atskaitą įmonė 2015 metais turėjo 41953 Eur grynojo pelno. Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie pradelstus mokėjimus kreditoriams, kurie 2015-12-31 sudarė 37122,21 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal IBĮ 2 straipsnio 8 dalį, turi būti įvertinamas įmonės pradelstų įsipareigojimų (pradelstų skolų, neįvykdytų darbų) santykis su jos turto, įrašyto į įmonės balansą, realia verte pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d.). Tik teisingai nustačius atsakovo turto ir jo pradelstų įsipareigojimų santykį, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo mokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.; CPK 185 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2665/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2158/2013 ir kt.). Kaip matyti iš įmonės pateiktų dokumentų, akivaizdu, kad UAB „Initium Verum“ pradelsti įsipareigojimai (37122,21 Eur) neviršija 50 procentų įmonės turto (355818 Eur). Atsakovė taip pat nurodo, kad per paskutinį mėnesį (2016 m. sausio mėn.) pareiškėjui sumokėjo 4000 Eur, teismas išsiuntė VSDFV Mažeikių skyriui atsakovės atsiliepimą, tačiau paaiškinimų ar prieštaravimų dėl tokių atsakovės teiginių negauta, iš viešai teikiamų duomenų apie įmonės skolą VSDF biudžetui (http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_initium_verum/skolos-sodrai/) matyti, kad 2016-01-26 įmonės skola Sodrai buvo sumažėjusi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, kad prievolę mokėti pareiškėjui socialinio draudimo įmokas iš dalies vykdo. Iš šių nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė yra moki įmonė, galinti vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, tačiau šiuo metu galimai yra susidūrusi su finansiniais sunkumais.
Pažymėtina, kad bankroto procesas skirtas ne pavienių kreditorių interesų patenkinimui, nes bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą. Šia procesine teise kreditorius turėtų naudotis atsakingai, kuomet įvertinus visą faktinę situaciją, kreditorius nustatytų, jog skolininkas nesiruošia tęsti ūkinės-komercinės veiklos bei nėra įmanoma iš skolininko turto jokiais protingais ir racionaliais būdais išsiieškoti skolos, išskyrus bankroto bylos iškėlimą. Tai, kad atsakovė šiuo metu neatsiskaitė su pareiškėju, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei. Bankroto byla keliama kai egzistuoja bent vienas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas, kurių nenustačius, aplinkybė, jog atsakovė nesumoka skolos, negali būti pagrindu bankroto bylai iškelti. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Initium Verum“ pateikė teismui pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškimo argumentus, susijusius su įmonės nemokumu, todėl, nenustačius pagrindų, numatytų IBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, bankroto bylai iškelti, ir atsižvelgus į tai, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsisakytina kelti bankroto bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 290–291 str.,
nutaria:
Atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Initium Verum“.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.