- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2-2158/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dersus“
- Ieškovas
- AS „Reverta“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dersus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties, kuria iškelta nurodytos įmonės bankroto byla pagal ieškovo AS „Reverta“ ieškinį civilinėje byloje Nr. B2-4530-781/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AS „Reverta“ 2013 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovo UAB „Dersus“ bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 4 straipsnio 1 dalis 2 punkto pagrindu, o įmonės bankroto administratoriumi skirti UAB ,,Bankrotų administravimo grupė“ (1-3 b. l.). Nurodė, kad atsakovas laiku nevykdo ieškovui prisiimtų turtinių įsipareigojimų (bendra suma sudaro 266 840 Lt), nereaguoja į raginimus atsiskaityti.
Ieškovo teigimu, pagal AB Parex banko ir V. Ž. 2007-01-17 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. KSV/133 su vėlesniais pakeitimais, V. Ž. suteiktas 238 466,68 Lt kreditas (toliau – Kreditavimo sutartis); o siekiant užtikrinti šių prievolių įvykdymą, skolininkas V. Ž. įkeitė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Širvintų raj., Kernavės mstl.; be to, atsakovas 2007-01-17 pasirašė Laidavimo sutartį Nr. LS/133 bei 2008-02-13 Susitarimą Nr.1/1 dėl 2007-01-17 Laidavimo sutarties Nr. LS/133 sąlygų pakeitimo, pagal kuriuos atsakovas (laiduotojas) už minėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsako bankui visu savo turtu (Laidavimo sutarties 3.3 p., 15 b. l.). Pasak ieškovo, pradinis kreditorius Lietuvos AB Parex bankas reikalavimo teises pagal Kredito ir Laidavimo sutartis perleido naujajam kreditoriui AS Parex banka Latvijoje, kuris nuo 2012-05-10 pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“. Ieškovas nurodė, jog Kreditavimo sutartis 2012-08-02 buvo jo vienašališkai nutraukta; V. Ž. įkeistas turtas nėra realizuotas, o įsiskolinimas pagal Kreditavimo sutartį sudaro 266 840,91 Lt; kadangi laiduotojas (atsakovas) ir skolininkas V. Ž. yra solidariai atsakingi, o atsakovas nevykdė savo finansinių įsipareigojimų ieškovui, todėl atsakovui turėtų būti iškelta bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė atsakovo UAB „Dersus“ bankroto bylą, paskyrė bankroto administratorių ir nutarė atlikti kitus veiksmus, susijusius su bankroto bylos iškėlimu (77-79 b. l.).
Nurodė, kad iš byloje esančio atsakovo 2003 m. gegužės 31 d. balanso matyti, jog atsakovas turi ilgalaikio turto už 155 525 Lt, trumpalaikio turto – 121 877 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 358 282 Lt, t. y. 2013-05-31 per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kelis kartus viršija visą įmonės turtą; be to, į balansą neįtrauktas 266 840 Lt įsiskolinimas ieškovui.
Teismo teigimu, atsakovo mokėtinos sumos ženkliai viršija bendrovės turimą turtą, jo nepakanka susidariusioms skoloms kompensuoti, o įmonė dirba nuostolingai, minėtų aplinkybių nepaneigia ir atsakovas, nepateikęs teismui atsiliepimo, tačiau pateikęs įmonės balansą bei kreditorių sąrašą.
Teismas sprendė, kad atsakovas yra nemokus ir negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų (ĮBĮ 2 str. 8 p.), dėl ko keltina šios įmonės bankroto byla, pažymėdamas, jog nenustatyta pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., ĮBĮ 10 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Dersus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį ir atmesti ieškovo pareiškimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo (83-84 b. l.).
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai pritaikė ĮBĮ nuostatas, neįvertino atsakovo finansinės padėties, apsiribodamas tik formaliu pateikto balanso vertinimu ir neišsiaiškindamas apie priimtos nutarties sukeliamas pasekmes. Teismas neįvertino aplinkybės, jog V. Ž. priklausantis nekilnojamas turtas parduodamas varžytynėse (2013-08-05 – 2013-08-12), o parduodamo nekilnojamojo turto pradinė kaina yra 347 200 Lt. Kadangi ieškovo reikalavimą sudaro 266 840 Lt, todėl jo reikalavimas bus patenkintas, pardavus V. Ž. įkeistą nekilnojamąjį turtą. Be to, V. Ž. veda derybas su ieškovu dėl taikos sutarties ir pastaruosius tris mėnesius moka ieškovui kiekvieną mėnesį po 1000 Lt. Atsakovo teigimu, įmonė neturi įsiskolinimų nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai; be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vertinti pradelstus atsakovo įsipareigojimus (kurie nesudaro pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės), o ne visus įsipareigojimus (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2,3 d., 338 str.).
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodyti 3 bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta dėl atsakovo UAB „Dersus“ nemokumo.
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nustatant įmonės (ne)mokumą, esminės reikšmės turi įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykis, o nustatydamas minėtus rodiklius, teismas privalo būti aktyvus ex officio ir išnaudoti visas įmanomas galimybes jiems kuo tiksliau nustatyti. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję; tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės rodiklius ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2135/2013).
Bylos duomenimis, apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi, priėmęs ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, įpareigojo atsakovo vadovą pateikti teismui dokumentus, numatytus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje (60-61 b. l.).
ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas, teismui pareikalavus, pateikia jam įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.
Atsakovas pateikė teismui 2013 m. sausio 1 d. - gegužės 31 d. preliminarų balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, 2013-05-31 įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus (71-76 b. l.), tačiau pateiktas skolininkų sąrašas neišsamus, jame net nėra nurodyti atsiskaitymo su skolininkais terminai, pradelsti įsipareigojimai, be to, nepateikta duomenų apie atsakovo turto realią vertę.
Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas, nustatydamas atsakovo UAB „Dersus“ nemokumą pagal byloje esančius atsakovo finansinius duomenis, vertino atsakovo visų įsipareigojimų, įrašytų į jo balansą, ir šiame balanse nurodytą turto vertės santykį. Tačiau vien tokių duomenų ir jų santykio įvertinimas – nepakankamas, sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo, nes pagal įstatymą turi būti įvertinamas įmonės pradelstų įsipareigojimų (pradelstų skolų, neįvykdytų darbų) santykis su jos turto, įrašyto į įmonės balansą, realia verte pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d.). Tik teisingai nustačius atsakovo turto ir jo pradelstų įsipareigojimų santykį, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo mokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.; CPK 185 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2665/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011).
Be to, bylos duomenimis, ieškovo skolininko V. Ž. prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui ne tik tarp ieškovo su atsakovu pasirašyta Laidavimo sutartis, bet ir įkeistas minėtam skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, be to, ieškovui yra išduotas 2013 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas dėl išieškojimo iš skolininko, o įkeistas skolininko nekilnojamasis turtas realizuojamas priverstine tvarka - parduodamas iš varžytynių (27 b. l., l5-21 b. l.; e-varžytynių sistemos duomenimis, antrosios varžytynės paskelbtos 2013-10-14 – 2013-10-21). Dėl nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse sumažėtų atsakovo įsipareigojimų ieškovui dydis, todėl nurodytų faktinių aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas taip pat turi esminės reikšmės teisingam sprendimo priėmimui. Juolab kad atsakovo UAB „Dersus“ pateiktais duomenimis, jo pradelsti įsipareigojimai yra 84 869,98 Lt (74 b. l.).
Dėl pasakyto, apygardos teismas neišsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes, reikšmingas ieškinio dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo teisingam išnagrinėjimui, neatskleisdamas nagrinėjamo klausimo esmės, dėl ko skundžiama apygardos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 338 str.).
Iš naujo nagrinėjant bylą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, pasirengdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui, gali įpareigoti pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus (tarp jų apie atsiskaitymo terminu, pradelstus įsipareigojimus) ne tik atsakovo įmonės vadovą (kuriam, nepateikus reikalaujamų duomenų, gali būti skiriama bauda), bet ir kitus įstatyme nurodytus asmenis, be to, esant reikalui, įpareigoti juos teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą (ĮBĮ 9 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą pagal ieškovo AS „Reverta“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Dersus“, į. k. 225946220, nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.