- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- TS-80-369/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. RV-25-1575, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis, A. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2010 m. spalio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. spalio 14 d. A. S. 2/3 bausmės atliko 2020 m. vasario 14 d.; neatliktos bausmės dalis – 2024 m. gegužės 29 dienai – 4 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo (asmens bylos 3 t. 1 d. b.l.61).
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau –Komisija) 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. RV-25-1575 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. S.. Komisija sprendimą motyvavo tuo, kad A. S. nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nutarime nurodyta, jog lygtinio paleidimo svarstymui jis teikiamas septintą kartą, jis vykdė Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarime netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos nustatytas rekomendacijas dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. A. S. atžvilgiu neigiama Komisijos išvada grindžiama tuo, kad jis dar nesulaukęs pilnametystės rinkosi netinkamus savęs realizavimo būdus, anksčiau du kartus atlikinėjo realias laisvės atėmimo bausmes už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dabartinis nusikaltimas jam trečias, jam kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas. Nepaisant ankstesnės negatyvios patirties A. S. nepasimokė iš savo klaidų, ryžosi rizikuoti vykdyti pakartotines nusikalstamas veikas, siekdamas papildomos finansinės naudos. Dabartinius nusikaltimus vykdė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Dabartiniame nusikaltime linkęs save pateisinti, kad nesusivokė darantis sunkų nusikaltimą. Taip pat nutarime nurodoma, kad nors atlikdamas bausmę A. S. nepasižymėjo išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, tačiau bausmės atlikimo eigoje buvo pasireiškęs jo nepakankamai disciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas, 8 kartus buvo baustas drausmine tvarka, 7 kartus skatintas. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Nors jis įgijęs daug profesinių kvalifikacijų, laisvės atėmimo vietose savęs realizuoti darbinėse veiklose motyvacijos neišreiškia, laisvėje taip pat neįgijo pakankamai oficialios darbinės patirties. 2022 m. sausio 28 d. jam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – teikti paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims (namų projektavimo veikla). Nuo 2021 m. birželio 2 d. turi teisę vykdyti individualią veiklą meninės kūrybos, architektūros ir specializuoto projektavimo ir kt. srityse. Nuteistasis formaliai patvirtino savo galimybę dirbti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju. A. S. šiuo metu išlieka labiau susikoncentravęs į santykių su šeimos nariais palaikymą ir puoselėjimą, santykiai su kitais nuteistaisiais labiau paviršutiniški. Jo savivertė ir pasitikėjimo savimi lygis nėra labai aukštas. Tačiau išlieka save labiau teigiamai vertinantis, stokojantis poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ir asmenybės ypatumus, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Ateityje planuoja atsiriboti nuo negatyvios aplinkos (kriminalinę patirtį turinčių asmenų). Analizuojant nuteistojo kriminalinę patirtį, galima įžvelgti jo nepakankamą gebėjimą įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes bei orientavimasi į asmeninių poreikių ir asmeninės gerovės siekimą. Šiuo metu nuteistojo agresyvaus, savikontrolės stoka pasižyminčio elgesio apraiškos nėra stebimos. Vertinant nuteistojo elgesio ypatumus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, A. S. geba pakankamai save kontroliuoti, konfliktinėse situacijose nedalyvauja ir tokių aplinkybių nėra linkęs inicijuoti. Vertinant nuteistojo problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžius, galima įžvelgti tam tikrus sunkumus. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį, jis neįžvelgė jokių probleminių sričių savo gyvenime, neidentifikavo jokių problemų, kurios galimai siejasi su jo nusikalstamo elgesio raiška. A. S. įsitikinęs, kad išėjęs į laisvę nesusidurs su jokiais sunkumais, sulauks palaikymo ir pagalbos iš šeimos, be sunkumų gebės save realizuoti darbinėje veikloje. Ketina įsitvirtinti su šeima užsienyje, atsiriboti nuo negatyvios aplinkos ir kurti socialiai priimtino tolesnio gyvenimo prielaidas. Jo ateities tikslai socialūs. Visgi praeityje A. S. ne visuomet gebėjo tinkamais ir konstruktyviais būdais spręsti iškylančius sunkumus, patenkinti savo poreikius. Socialinių situacijų interpretacija yra grindžiama asmeniniais patyrimais bei subjektyviu požiūriu. Mąstymo ypatumai pasižymi tam tikromis nusistovėjusiomis ir įsitvirtinusiomis nuostatomis. Jo vertybinės nuostatos išskirtiniu asocialumu nepasižymi, tačiau elgesys laisvėje (pakartotinai įvykdyti nusikaltimai), drausmės pažeidimai pataisos įstaigose suponuoja prielaidas apie tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, priimtinų taisyklių ignoravimą. A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Jis selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą. Du komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomones dėl lygtinio paleidimo taikymo A. S. (asmens bylos I d. 3 t. b.l. 61-63).
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje nustatytus kriterijus, jau yra atlikęs 2/3 bausmės, neatlikta bausmės dalis tik 4 mėnesiai 4 dienos, yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, visas ankstesnių lygtinio paleidimo klausimo svarstymų metu teiktas Komisijos rekomendacijas, todėl lygtinis paleidimas yra jo teisėtas lūkestis. Skunde teigiama, kad priimdama neigiamą sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, Komisija nepateikė jokių tokio sprendimo motyvų, jame tiesiog pateiktas teiginių kratinys, kurių didelė dalis kaip tik pagrindžia lygtinio paleidimo taikymą. Skunde akcentuojama, kad jo ankstesnių teistumų ir nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, vertinimas, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą bendrąjį teisės principą non bis in idem, be to du pirmieji jo teistumai jau yra išnykę ir negali lemti sprendimo dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tai yra jo praeities faktai, kurių jis negali pakeisti, jie nėra nustatyti įstatymo kaip kriterijai lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo taikymui svarbios nuteistojo asmenybės charakteristikos, stebimos bausmės atlikimo metu, jo ateities elgesio perspektyvos vertinimas. Visose šešiose Komisijos rekomendacijose jam nustatoma ta pati šabloninė rekomendacija – dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, kurią jis nuosekliai kiekvieną kartą įvykdydavo. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamame nutarime nėra tinkamai įvertinta jo asmenybė, akivaizdi jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija nenurodė jokių argumentų, dėl kurių jo asmenybė laikytina iki šiol išliekančia pavojinga visuomenei. Skundžiamas nutarimas nepasižymi nei aiškia argumentacija, nei įrodymais, kad jis neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų, kuriems esant pagal Europos Tarybos rekomendacijas Rec(2002)22 lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams. Kalinimo metu buvo nuolat nustatinėjama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo, buvo sumažėjusi 14 balų, jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jį pervežus iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į „(duomenys neskelbtini) kalėjimą, pakartotinio elgesio rizikos vertinimas buvo dirbtinai pakeltas nuo 54 iki 83 balų, pasiteisinus, kad „(duomenys neskelbtini) kalėjimas šią riziką vertina pagal kitokią metodiką Oasys2. Pagal naują įvertinimo metodiką jis neturi galimybės sumažinti dinaminių balų, o riziką iki vidutinės pakelia statiniai balai, siejami su jau išnykusiais jo teistumais. Skunde pažymima, kad nepagrįstas nutarimo teiginys dėl nepasižymėjimo teigiamu elgesiu, nes jis jau ketverius metus neturi jokių drausminių nuobaudų. Tiek pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų, tiek pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo vertinimus jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir ne trumpalaikė. Jis dalyvavo ne tik tose priemonėse, kurios įtrauktos į jo individualų socialinės reabilitacijos planą, bet ir daugybę tokių, kurios neįtrauktos. A. S. teigimu, Komisija, vertindama jo lygtinio paleidimo galimybę, kėlė jam aukštesnius reikalavimus, nei numatyti įstatyme lygtinio paleidimo kriterijai. Bausmės atlikimo metu jis nevengė savęs realizuoti mokymosi procese: įgijo ir pagrindinį, ir vidurinį išsilavinimą, elektros įrenginių remontininko, suvirintojo elektra rankiniu būdu, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, mūrininko padėjėjo, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas, jam suteiktas leidimas vykdyti individualią veiklą, kas nuo 2024 m. vasario 26 d. prilyginta darbinei veiklai. Taigi jis turi iniciatyvą dirbti ir rodo iniciatyvą būti naudingu visuomenei nariu. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose „Relaksacija“, „Kitoks“, „Elgesys pokalbis ir pasikeitimas“ ir kt., psichologinėse programose, užsiėmimuose, mokosi anglų kalbos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą dėl jo elgesio nuoseklaus gerėjimo, rodo jo pastangas keistis teisinga linkme, gebėjimą analizuoti ankstesnį jo netinkamą elgesį ir daryti teigiamas išvadas, pataisos įstaigoje elgtis pavyzdingai. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad būdamas paleistas lygtinai jis sugebės visuomenėje elgtis dorai ir teisingai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Skunde nurodoma, kad nekorektiški nutarimo teiginiai, esą jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nes jis atlikdamas bausmę bendrauja tik su šeimos nariai, taip pat teiginys, esą jis neišreiškia motyvacijos dalyvauti darbinėje veikoje. (duomenys neskelbtini) kalėjimo teritorijoje nėra jokių gamybinių patalpų, nei sąlygų įsidarbinti pagal turimas specialybes, jis kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, prašydamas įdarbinti, tačiau gavo atsakymą, kad nėra laivų darbo vietų. Jis užsiima individualia veikla, 2022 m. savo noru atliko gerbūvio darbus – klijavo bibliotekoje knygas. Išleistas į laisvę taip pat turės darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš individualios veiklos gaunamų lėšų neleidžia sau, o moka mokesčius VMI, nustatytą mokestį į (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų fondą, padeda sutuoktinei. Šiai dienai nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad išėjęs į laisvę jis grįžtų prie senų pažiūrų, kurias senai įsisąmonino kaip klaidingas, bei lengvo gyvenimo būdo. A. S. pažymi, kad jis atliko jau beveik 13 metų 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, jam jau tuoj sueis 52 metai, jis jau seniai nėra apie savo elgesio pasekmes nemąstantis jaunuolis. Nors jis padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau jis nebuvo smurtinis, jo veiksmai galėjo sukelti sunkias pasekmes, tačiau buvo užkardyti, todėl realiai nebuvo padaryta žala viešajam interesui ar kokiam asmeniui. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, užtikrina, kad pakeitė savo mąstymo būdą, turi gyvenamąją vietą jo laukiančią šeimą, prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, kad praeitais metais pasireiškė progresuojančios ligos, kurias laisvėje turėtų didesnes galimybes stabdyti. Per bausmės atlikimo laiką jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė kardinaliai, jis tikrai sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių (b.l. 1-4).
Atsiliepimų į šį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-247-926/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-1053/2023). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo A. S. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
A. S. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. A. S. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 mėnesiai 9 dienos laisvės atėmimo. Nuteistasis 2020 m. vasario 14 d. atliko 2/3 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo vietų įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 83 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. A. S. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas svarstomas septintą kartą. 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. gegužės 11 d., 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. gruodžio 18 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimais jam netaikytas lygtinis paleidimas, paskutiniu nutarimu Nr. RV-25-4147 pateiktos rekomendacijos - dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą.
Formuojant įsitikinimą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės, įvertintina aplinkybių visuma. Nors nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.
Socialinio tyrimo išvadoje A. S. charakterizuojamas patenkinamai: jis anksčiau buvo teistas 2 kartus, tačiau šie jo teistumai yra išnykę tiek šiuo metu, tiek buvo išnykę nusikalstamų veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu. Vis dėlto atsižvelgtina į aplinkybę, kad jis priešingas teisei veikas pradėjo daryti labai jauno amžiaus – 17 metų, veikos buvo pakankamai pavojingos, nes už jas jam buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, anksčiau lygtinis paleidimas jam taikytas, jo metu lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimų nefiksuota. Nusikalstamų veikų pobūdis akivaizdžiai sunkėjo, šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir už labai sunkių nusikaltimų padarymą –dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo, veikoje, disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių/ psichotropinių medžiagų, ir sunkaus nusikaltimo padarymą – šių medžiagų kontrabandą. Minėtos aplinkybės neabejotinai liudija didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, rodo, kad nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka bausmę, nebuvo atsitiktiniai, tai sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas, siekiant materialinės gerovės ir pripažinimo kriminalinėje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, kad šios veikos buvo įvykdytos A. S. esant brandaus amžiaus, esant susiformavusioms gyvenimo vertybėms, sąmoningai pasirinkus veikimo būdą. Nors nuteistasis skunde teigia, kad Komisija negalėjo ir neturėjo vertinti šių veikų sunkumo ir pobūdžio spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga tame kontekste, koks yra jį padariusio asmens psichinis santykis su šiomis veikomis.
A. S. skunde kategoriškai nesutinka, kad nėra BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pabrėžia, kad jis visiškai pakeitė savo požiūrį į gyvenimo vertybes, dabartinis jo gyvenimo būdas atitinka socialines visuomenės normas: jis vykdo individualią veiklą, turės užtikrintą darbo vietą, išėjęs į laisvę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, įgijo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimus, keturias profesines kvalifikacijas, lankė ir baigė visas siūlomas reabilitacines ir prevencines programas. Jo asmens bylos duomenys patvirtina, kad A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 15/324-33 numatytas priemones: dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, socialinės reabilitacijos programose „Relaksacija“, „Kitoks“, „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programos užsiėmimuose, programos „Elgesys – Pokalbis- Pasikeitimas“ užsiėmimuose, „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo programoje“, „Viešojo kalbėjimo mokymuose“, „Finansinio raštingumo mokymuose“, VĮ „Gebu“ grupinės psichologijos terapijos užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėje - Prison SMART programos užsiėmimuose - buvo apmokytas „Gydomojo kvėpavimo“ technikos, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, elektros įrenginių remontininko kvalifikaciją, suvirintojo elektra rankiniu būdu, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, mūrininko padėjėjo, betonuotojo padėjėjo kvalifikacijas, mokosi anglų kalbos. Kita vertus bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimus yra pažeidęs aštuonis kartus: keturis kartus iš jų jo naudojamuose informacinių technologijų įrenginiuose rastos uždraustos nuteistiesiems turėti elektroninės programos ar draudžiamas elektroninis įrenginys. Paskutinė drausminė nuobauda gauta 2020 m. sausio 22 d., tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų nėra, skatintas 7 kartus. Teismas vertina šias aplinkybes teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kita vertus, pastebima, kad nuteistasis A. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę, asmuo, tačiau šiuo atveju to nepakanka taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad po perkėlimo atlikti bausmę į „(duomenys neskelbtini) kalėjimą, nuteistasis nei karto nebuvo skatintas už gerą elgesį ar sėkmingą dalyvavimą nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose priemonėse, kas taip pat leidžia pritarti Komisijos išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kokią ją nori matyti nuteistasis.
Nuteistasis skunde deklaruoja siekį dirbti ir būti naudingu visuomenei nariu, kategoriškai nesutinka su Nutarimo teiginiu, esą neišreiškė motyvacijos savęs realizuoti darbinėje veikloje, pažymėdamas, kad jau nuo 2022 m. sausio 28 d. „(duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu jam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla - teikti paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims (namų projektavimo veikla) bei turėti šiai veiklai reikalingą priemonę - asmeninį kompiuterį, 2022 m. rugsėjo 16 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią yra įsipareigojęs konsultuoti ir pateikti medžiagą apie specializuotą projektavimo veiklą, architektūros veiklą, kitą informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų ir programavimo veiklą, nuo 2024 m. vasario 26 d. jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, 2022 m. kovo 24 d. atliko gerbūvio darbą - įstaigos bibliotekoje klijavo knygas. Visų pirma pažymėtina, kad jo silpna darbinė motyvacija stebima būtent laisvės atėmimo vietoje ir joje siūlomų darbų atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvada tai patvirtina. A. S. skunde nurodo, kad „(duomenys neskelbtini) kalėjimas jam objektyviai negali pasiūlyti darbo, nes neturi tam sąlygų. Pažymėtina, kad asmens byloje nėra duomenų, kad jis būtų dirbęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose iki perkėlimo į „(duomenys neskelbtini) kalėjimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose sutiktų dirbti tik tam tikrą darbą, ir tik tuo atveju, jei jį tenkintų atlyginimo dydis, dirbti tvarkiniu ar valytoju nesutinka. Perkeltas į „(duomenys neskelbtini) pataisos namus atsisakė laisvų tvarkinio darbo vietų. Galiausiai darbinę motyvaciją išreiškia ne tik atlygintino darbo buvimas, tačiau ir požiūris į neatlygintinus gerbūvio darbus, kurių tikslas sukurti malonią, komfortišką ir saugią aplinką ne tik kitiems kartu atliekantiems bausmę nuteistiesiems, bet ir pačiam A. S.. Pagal socialinio tyrimo išvadą, buvo fiksuotas atsisakymo atlikti tokius darbus atvejis, esą bendrojo naudojimo patalpų tvarkymas yra nepopuliarus ir žeminantis darbas. Minėtos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad Komisijos nutarime teiginys apie mažai išreikštą darbinę motyvaciją laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra teisingas. Tai leidžia įtarti, kad nuteistajam yra būdingos ir tam tikros kriminalinės subkultūros palaikymo išraiškos. Matyti, kad A. S. teikia prioritetą tik tai veiklai, kuri teikia jam asmeninę materialinę naudą, tačiau ne tai, kuri tenkina visuomenės poreikius. Krinta į akis ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Nutarime minima nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu teigiama dinamika prasidėjo tik 2021 m., t.y, tuo periodu, kai atsirado galimybė pradėti taikyti lygtinio paleidimo institutą. Teismo vertinimu minėta aplinkybė rodo ne tiek teigiamą darbinę motyvaciją, o kryptingą planavimą priemonių pasiekti lygtinio paleidimo rezultatą. Nors A. S., jo teigimu užsiėmė įvairiomis darbinėmis veiklomis būdamas laisvėje, tačiau tai netapo prevenciniu veiksniu, apsaugančiu nuo nusikalstamų veikų vykdymo. Pažymėtina, kad ir paskutines nusikalstamas veikas jis padarė ne todėl, kad buvo neaprūpintas finansiškai, neturėjo pajamų šaltinio, kaip nurodė pats finansinio stygiaus nepatyrė, o todėl, kad siekė greitai ir ženkliai praturtėti iš nusikalstamų veikų. Todėl teismo vertinimu, legalaus darbo faktas nėra absoliutus garantas, kad būdamas laisvėje A. S. materialinę gerovę kurs tik legaliais būdais. Tokiu garantu gali tapti tik vidinės nuostatos atsiriboti nuo kriminalinės aplinkos, savo padarytų veikų pasekmių suvokimas ir numatymas.
Nuteistojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, teigiamus pokyčius jo mąstyme geriausiai atskleidžia veiksmai, kurie parodo, kiek jis prisiima atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą ir juo sukeltas pasekmes. A. S. bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Šiuo metu nelinkęs neigti kaltės dėl savo nusikalstamų veiksmų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad A. S. stokoja poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar asmenybės ypatumus, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, analizuodamas kriminalinę patirtį vengia prisiimti atsakomybę už savo destruktyvius poelgius. Dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikoje analizuoja pateikdamas subjektyvius situacijos aiškinimus ir minimizuodamas savo vaidmenį nusikaltimuose. Nuteistajam bendraujant su psichologinės tarnybos darbuotojais buvo pastebėta, kad jis nematė poreikio valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką, manė turintis pakankamai savo įgūdžių, buvo stebima ribota savivoka, nenoras įsitraukti, todėl buvo konstatuota, kad korekcinės galimybės yra menkos. Pakartotinės konsultacijos metu jis nesugebėjo išsikelti terapinių tikslų, vengė tai daryti neigdamas problemas, nukreipiant kalbą, buvo įsitikinęs neturintis problemų ir nesiekiantis pagalbos jų sprendime. Tokios tendencijos verčia teismą abejoti, ar ateityje siekdamas materialinės gerovės nuteistasis neiškels asmeninių interesų aukščiau kitų visuomenės narių interesų, kad jo mąstyme įvyko teigiami ir tvirti pokyčiai nusikalstamų veikų darymo atžvilgiu. Kartu teismas vertindamas tai, kad A. S. vengia identifikuoti nusikalstamą elgesį lėmusius kriminogeninius veiksnius, neigia jų buvimą, abejoja, ar jis gali sėkmingai ir ženkliai mažinti jų įtaką savo veiksmams.
Komisija, spręsdama klausimą dėl A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi kriminogeninių poreikių ar savybių, kurie turėtų būti koreguotini: nusikalstamas elgesys, siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus elgesio bei asmenybės ypatumų analizės ir vertinimo stoka, nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai. Kaip minėta anksčiau, tai matyti iš skundo turinio, kaltinamasis vis dar didelę reikšmę teikia veiksmams, kurie išimtinai atneša finansinę naudą (neatlygintinų darbų vengimas). Nededant pastangų analizuoti savo praeities poelgius, identifikuoti problemas, kriminogeninių veiksnių įtaką savo veiksmams, jo teiginys, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, yra tik deklaratyvus, neparemtas savęs pažinimu. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai – galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu, kaupiama darbo patirtis laisvėje, palaikomi ryšiai su šeimos nariais, nuteistojo gyvenime buvo visuomet, bet nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė ir netapo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo A. S. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog atliekant A. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką, laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. kaskart buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo sritį, emocinės gerovės stiprinimą, tam tikrų mąstymo ir elgesio nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrime, lėšų valdyme (neturi skolų), tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o nuteistasis selektyviai įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą. Nepaisant to, kad A. S. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nebedaro drausmės pažeidimų, dirba, to nepakako, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pasikeistų iš vidutinės į žemą. Įvertinęs visą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad negalima daryti išvados, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo šeima (broliai, žmona ir vaikais), turi gyvenamąją vietą, išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgijo keturias naujas specialybes, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei jo indėlio į nusikalstamų struktūrų kūrimą ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Nusikaltimai, už kuriuos nuteistas A. S., yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Nuteistojo bei jo šeimos narių interesai neatsveria žalos padarytos jo nusikalstamomis veikomis visuomenei. Įvertinus, kad nuteistasis nepriima pilnos atsakomybės už savo veiksmus, jo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. RV-25-1575yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo A. S. skundo dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. RV-25-1575 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.