Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant advokatui Bronislovui Sandarui teismo posėdyje išnagrinėjo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios UAB „LTP TEXDAN“, neteistos, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. P., 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 13 val. 15 min., Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini). 23, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. A., dėl to buvo apgadintas automobilis AUDI A6, žmonės nenukentėjo. Automobilio vairuotoja I. P. iš eismo įvykio vietos su kuriuo ji susijusi pasišalino nepranešusi policijai. Tokiais veiksmais I. P. pažeidė KET 5; 9; 33, 106, 234 p. (KET redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) reikalavimus.

I. P. kalta dėl padarytų pažeidimų neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 13 val. 15 min., savo automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš savo namo kiemo, esančio Šilalės m., (duomenys neskelbtini). Užsuko į parduotuvę „Norfa“, iš kurios išėjo 13.26 val., nes tokį laiką rodė ant parduotuvės apsipirkimo čekio. Po to nuvažiavo į kapines ir į darbą. Išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena, kiemo ji atsistūmė atbula. Stumdama atbula ji žiūrėjo per dešinį petį. Jai išvažinėjant, į kiemą buvo įvažiavęs krovininis automobilis, o metalo trenksmas buvo ne nuo jos automobilio. Už jos automobilio galo buvo automobilių, tačiau kokie jie buvo neatsimena. Policijoje matė fotonuotraukas, ten automobilis Audi stovėjo neleistinoje vietoje prieš garažus. Kad ji būtų kur nors atsitrenkusi nejuto. Kieme buvo daug žmonių, bet jos niekas nestabdė, neperspėjo. Jeigu būtų atsitrenkusi, tai kas nors būtų sustabdęs.

Motyvuojamoji dalis

Nors I. P. kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2014-09-12 per pietus ji buvo (duomenys neskelbtini) name Telegito patalpoje prie lango, išgirdo trenksmą, pažiūrėjusi pro langą pamatė sukibusias automašinas, jos automobilio Audi A6 v. n. (duomenys neskelbtini), blyksėjo avarinės signalizacijos lemputės. Į jos automobilį atsitrenkė žalios spalvos Ford automobilis, kurį vairavo moteris ir kuri buvo kelis kartus atsisukusi. Pamačiusi, kad į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotoja nesustojo greit išbėgusi ant laiptų užsirašė nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį. Smūgį I. P. turėjo pajusti, nes buvo trenksmas. Po įvykio prie jos automobilio priėjo B. B. ir V. Š., kurie sakė, kad matė nuvažiuojantį į jos automobilį atsitrenkusį automobilį.

I. P. išvykimo iš kiemo laiką nurodė apie 13.15 val. Iš nukentėjusiosios L. A. parodymų matosi, kad ji į bendrosios pagalbos liniją pranešti apie įvykį skambino po įvykio praėjus maždaug 8 minutėms. Iš Tauragės VPK pateiktos informacijos matosi, kad L. A. pranešimas apie įvykį vyriausiajame policijos komisariate gautas 2014-09-12 13.28 val. Pranešėja nurodė, kad prieš 10 minučių į jos automobilį atsitrenkė žalios spalvos Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64). Kaltinamosios nurodytas išvažiavimo iš kiemo laikas apie 13.15 val. iš esmės atitinka nukentėjusiosios nurodytą ir bendrosios pagalbos pranešime fiksuotam laikui. Nukentėjusioji iškart nurodė į jos automobilį atsitrenkusio automobilio markę ir valstybinį numerį, kurį spėjo užsirašyti ant žalios spalvos lapelio ir kurį pateikė teismui apklausos metu. Liudytoja S. P. patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji į jos automobilį atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį užsirašė ant žalios spalvos nedidelio lapelio, matė lapelį atvykusi į įvykio vietą, atpažino jį teismo posėdžio metu.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 12 d., apie pietus jis buvo garaže maždaug už 10-15 metrų nuo įvykio vietos. Būdamas viduje jis išgirdo trakštelėjimą, pagalvojo, kad kas nors atsitiko ir išėjo į laiką pažiūrėti. Išėjęs pamatė nuvažiuojantį žalios spalvos automobilį Ford Focus.

Aukščiau aptarti duomenys atitinka nukentėjusiosios L. A. parodymus, todėl jos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Iš liudytojų S. P., A. K., E. A. parodymų automobilių apžiūrų protokolų, foto vaizdų nustatyta, kad automobiliui Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini), padarytas priekinio kairiojo sparno įspaustinis sugadinimas. Nors automobilio Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini), kablio aukščio išmatavimai daryti vyr. patrulio A. K. (b. l. 14-15) ir vyr. patrulio E. A. 2014-09-25 (b. l. 36-38) skiriasi, tačiau kaip matosi iš liudytojų A. K., E. A. ir nukentėjusiosios L. A. parodymų šis automobilis buvo matuojamas skirtingose vietose, esant nevienodam jo pastatymo vietos nuolydžiui. Iš 2014-09-25 apžiūros metu sugretintų automobilių Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini), vaizdo nuotraukų matosi, kad automobilio Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini), kablio galvutės aukštis atitinka automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini), įlenkimo vietos kontakto paliktai žymei (b. l. 36-38). Todėl ir šios aplinkybės patvirtina, kad sugadinimą ant L. A. automobilio priekinio bamperio padarė I. P. automobiliu Ford Focus važiuodama atbula ir kabliu atsitrenkdama į L. A. automobilio Audi A6, priekinį kairįjį sparną.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Iš nukentėjusiosios L. A., liudytojo V. Š. parodymų, vaizdo lentelių matosi, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, I. P. tuo metu žiūrėjo atsisukusi į savo automobilio galą, todėl negalėjo nepajusti atsitrenkimo į nukentėjusiosios automobilį. Šios aplinkybės atskleidžia, kad I. P. suvokė padariusi eismo įvykį, jog pasišalindama iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai, neatliko KET 232 punkte (KET redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11), numatytų vairuotojo pareigų. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apie 13.15 val. Todėl kaltinimas tikslinamas nurodant įvykio laiką apie 13.15 val.

Aptartais įrodymais įrodytą, kad I. P., 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 13 val. 15 min., Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į už jos stovėjusį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. A., bei jį apgadino. I. P. iš eismo įvykio vietos su kuriuo ji susijusi pasišalino nepranešusi policijai. Todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Taip pat skiriant nuobaudas atsižvelgiama į sukelto eismo įvykio mažareikšmiškumą, jo metu padarytą žalą, žmogaus amžių ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36-2013; 2AT-4-2011).

Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad I. P. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu nežymiai buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, jokių kitų pasekmių nesukelta.

Lietuvos Respublikos administraciniame teisės pažeidimų kodeksas skirtingai nuo baudžiamojo kodekso, nenumato atleidimo nuo atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. ATPK 31 str. 2 d. numatyta, kad LR įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. BK 59 str. 2 d. numato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 d. nenurodytas aplinkybes. Administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens padėtis negali būti sunkesnė nei nusikalstamą veiką padariusios asmens, todėl teismas remdamasis ATPK 31 str. 2 d., BK 59 str. 2 d., I. P. nežymų L. A. automobilio apgadinimą pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. I. P. anksčiau išvis nebuvo bausta administracine tvarka, kitokių teisės ar darbo drausmės pažeidimų nėra padariusi, vairavo apdraustą transporto priemonę. Nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. I. P. yra dirbanti (b. l. 39-42), seniūnijos ir darbdavio charakterizuojama gerai (b. l. 43, 48). Visa tai rodo jos tinkamą elgesį visuomenėje. Be to ji rūpinasi, padeda tėvams gyvenantiems kaime. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais I. P. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Todėl nuobaudos tikslai jai pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. bus pasiekti paskiriant minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu terminui mažesniam už jo vidurkį. Pagal ATPK 127 str. 2 d. I. P. skirtina minimalaus dydžio bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTAR IA:

pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimtų litų)/ 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) baudą; baudą;

pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., 3000 Lt (trijų tūkstančių litų)/869 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirtas nuobaudas subendrinti, apėmimo būdu ir galutinai I. P. skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų)/869 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.