Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-913-267/2015 pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui L. J., Akcinei bendrovei Šiaulių bankas, antstolei V. Š., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei N. M. dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo, leista įregistruoti valstybės vardu ir naudoti visuomenės poreikiams iš L. J. visuomenės poreikiams paimamą sklypą, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ieškiniu prašė:

1) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 579,24 Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“;

2) nustatyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsiskaitymo sąlygas su hipotekos kreditoriumi AB Šiaulių bankas ar žemės savininku L. J. sąlygas;

3) panaikinti visuomenės poreikiams paimto atsakovo L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įkeisto AB Šiaulių bankui, hipoteką (sutartinės hipotekos kodas 02120110008760);

4) panaikinti antstolės V. Š. areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas 2014-058895), su vėlesniais pakeitimais, visuomenės poreikiams paimto atsakovo L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

5) Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytais terminais, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, išspręsti klausimą, ar leidžiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“ iš atsakovo L. J. paimtą 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti.

Atsakovė AB Šiaulių bankas prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra, o nusprendus atsakovui L. J. priklausantį žemės sklypą, įkeistą AB Šiaulių bankas, paimti visuomenės poreikiams ir įregistruoti valstybės vardu, lėšas už paimtą žemės sklypą pervesti į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių bankas.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius su ieškiniu sutiko.

Atsakovas L. J. atsiliepimo į ieškinį pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu dar nebuvo pateikęs, nors teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo jam buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 12 d. (CPK 123 str. 3 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi leido Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai – Tytuvėnai – Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“ iš atsakovo L. J. paimtą 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai – Tytuvėnai – Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje išvardintų aplinkybių, kurioms esant turėtų būti atsisakyta leisti įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus valstybės vardu ir pradėti šiuos žemės sklypus naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nagrinėjamu atveju nėra Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti leisti įregistruoti iš L. J. paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

Byloje nustatyta, kad atsakovo L. J. žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu paimtas visuomenės poreikiams pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti, sprendime nurodytas bendras atlyginimo dydis 579,24 Eur. Ieškovė įrodė paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti svarbą, nurodydama, kad šio pėsčiųjų ir dviračių tako, kuris kartu tarnaus ir kaip piligrimų trasa tarp Šiluvos ir Tytuvėnų, tiesimas numatytas pagal Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007-2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 842 (su vėlesniais pakeitimais). Piligrimų eitynėms nuo Kryžių kalno iki Šiluvos (per Tytuvėnus) vykstant krašto kelio važiuojamąja dalimi, nuolat sukeliamos avarinės situacijos ir ribojamas eismas. Be to, atskiras pėsčiųjų ir dviračių takas leistų atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo dalyvių srautus nuo transporto priemonių srautų, dėl ko kelyje pagerėtų eismo sąlygos visiems eismo dalyviams. Pagal 2011-2014 m. įskaitinių eismo įvykių magistraliniuose ir krašto keliuose suvestinę, šiame kelio ruože, prie kurio turi būti nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, yra įvykę du įskaitiniai eismo įvykiai su dviratininkais, kurių metu 1 žmogus žuvo, o 1 buvo sužeistas. Nepaėmus visuomenės poreikiams privačios žemės (taip pat ir iš atsakovo L. J.), nėra galimybių įrengti saugų pėsčiųjų ir dviračių taką palei kelią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi atmetė L. J. apeliacinį skundą byloje, kurioje L. J. reikalavo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takų greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,9 iki 26,56 km tiesti) procedūros pradžios ir konstatavo, kad nepaneigti žemės paėmimu suinteresuotos institucijos – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, 2012 m. lapkričio 30 d. aiškinamojo rašto Nr. (6.1) 2-6450 argumentai dėl žemės paėmimo išimtinumo.

Šių ieškovės nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, esant būtina leisti iš atsakovo L. J. visuomenės poreikiams paimti žemės sklypą, jį Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti neatidėliotinai naudoti pėsčiųjų ir dviračių takui tiesti. Ieškovė yra pateikusi paimamo visuomenės poreikiams atsakovo L. J. turto vertinimo ataskaitą ir yra įmokėjusi į notarės depozitinę sąskaitą atlygį už paimamą žemę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas L. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iki bylos išnagrinėjimo neleisti registruoti valstybės vardu ir naudoti pėsčiųjų ir dviračių takui tiesti iš L. J. visuomenės poreikiams paimamo sklypo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. L. J. buvo kreipęsis į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto (specialiojo plano) rengėją UAB „Kelprojektas“ ir nurodė, kad yra pasirengęs svarstyti galimybę už paimamą sklypą gauti lygiavertį sklypą, tačiau buvo atsakyta, kad nesutikus su atlyginimo dydžiu, turi teisę dėl jo nustatymo kreiptis į teismą. L. J. ir dabar ginčą norėtų užbaigti jam pasiūlius lygiavertį analogiškų charakteristikų sklypą kitoje vietoje.

2. Pati ieškovė, siekdama, kad būtų įvertinta iš L. J. paimamo sklypo vertė, inicijavo civilinę bylą dėl sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.

3. L. J. ieškinys buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 12 d., taigi terminas atsiliepimui pateikti baigėsi skundžiamos nutarties priėmimo dieną – rugsėjo 28. Tą dieną L. J. atsiliepimą išsiuntė teismui registruotu paštu. Darytina išvada, kad skundžiama nutartis priimta per anksti, neįvertinus L. J. atsiliepimo ir jame išdėstyto prašymo iki bylos išnagrinėjimo neleisti registruoti visuomenės poreikiams paimamą sklypą valstybės vardu bei pradėti naudoti visuomenės poreikiams. Kadangi skundžiama nutartis priimta neįvertinus L. J. atsiliepimo, šiuo aspektu ji yra be motyvų ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

4. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2015 m. spalio mėnesį, paimant L. J. sklypą visuomenės poreikiams, atlyginimo už jį dydis negali būti vertinamas pagal 2012 m. lapkritį - 2013 m. pradžioje buvusias ir tik iš vos keturių sandorių apskaičiuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainas. Toks atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę nebūtų teisingas. Per trejus metus žemės sklypų rinka gerokai keitėsi - augo vidutinis darbo užmokestis, asmenų pajamos, gerėjo bendra šalies ekonominė situacija.

5. L. J. paimamas sklypas buvo vertintas pagal jo paskirtį (žemės ūkio paskirties sklypas), nors toje teritorijoje žmonės pirko sklypus tikslu juos ateityje panaudoti gyvenamųjų namų arba prekybinės/paslaugų sferos objektų statybai. Dėl perspektyvos keisti sklypo paskirtį jo vertė L. J. sklypą parduodant būtų didesnė nei nustatyta vertinimo ataskaitoje. Be to, sklypas yra šalia strateginės reikšmės kelio, netoli Šiluvos miestelio, todėl pirkėjai dėl galimybės sklype pastatyti reklamą L. J. už sklypą sumokėtų daugiau nei ieškovo siūloma 2000 Lt suma (atitikmuo 579,24 Eur).

6. Tai, kad iš L. J. visuomenės poreikiams paimamo sklypo vertinimo ataskaita yra parengta prieš keletą metų, reiškia, kad egzistuoja Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytas atsisakymo leisti registruoti visuomenės poreikiams paimamą žemę valstybės vardu pagrindas – nėra parengta paimamo turto vertinimo ataskaita.

Atsakovas AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Kartu nurodo, kad jeigu sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams, atlyginimas už jį turėtų būti pervedamas AB „Šiaulių bankas“ kaip L. J. hipotekos kreditoriui ir išieškotojui.

Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Neegzistuoja (nebuvo teismo nustatytos) Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas gali atsisakyti leisti registruoti visuomenės poreikiams paimamą sklypą (CK 4.100 str. 1 d.) valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-564/2014 jau konstatavo, kad L. J. nepaneigė poreikio paimti jo sklypą visuomenės poreikiams. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuota aplinkybė yra prejudicinis faktas šioje byloje ir nebeturi būti įrodinėjama (CPK 182 str. 2 d.).

3. Skundžiamos nutarties priėmimas 2015 m. rugsėjo 28 d. yra tik formalus procesinis pažeidimas, nelėmęs neteisingo bylos išnagrinėjimo.

4. Ginčas dėl kainos už visuomenės poreikiams paimamą sklypą nagrinėjamas iš esmės tik po to, kai teismas išsprendžia leidimo registruoti paimamą sklypą valstybės vardu klausimą (Žemės įstatymo 47 str. 6 d.).

5. L. J. paimamas visuomenės poreikiams sklypas buvo tinkamai įvertintas, atsižvelgiant į 2012 m. lapkritį – 2013 m. kovą buvusius žemės sklypų perleidimo sandorius. Šie duomenys nėra per seni (pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, 58.1 punktą, vertintojas turi surinkti informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas).

6. Pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 17.5 punktą visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas privalo būti vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, numatytus, iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neatsižvelgiant į teritorijų planavimo ar plėtros dokumentuose, koncepcijose, planuose ar kituose dokumentuose nustatytas ar jų nulemtas vertinamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio keitimo galimybes. Todėl nereikšmingi apelianto argumentai apie paimamo sklypo paskirties pakeitimo perspektyvas.

7. pagal Taisyklių 14.8 punktą turto vertinimo ataskaita turėjo būti parengta prieš parengiant projekto sprendinius. Kitu metu nei žemės paėmimo projekto rengimo metu vertinti visuomenės poreikiams paimamą žemę ieškovei nėra juridinių galimybių.

8. Atsakovui buvo siūlomas ir asmeniškai parodytas lygiavertis žemės sklypas (Žemės įstatymo 47 str. 1 ir 2, 4 d., Taisyklių 18.1.5 p.), tačiau jis L. J. netenkino, todėl L. J. nepasirinko atlyginimo būdo gaunant lygiavertį sklypą, todėl už paimamą sklypą jam atlygintina pinigais (Taisyklių 19 p.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skundžiamos nutarties, kuria leista įregistruoti valstybės vardu ir visuomenės poreikiams pradėti naudoti iš L. J. paimamą 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinama – visuomenės poreikiams paimamas sklypas).

Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu (Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Kai tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, dėl ko nesudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, o prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Teismas, gavęs žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiškimą, nustato terminą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam atsiliepimui į institucijos pareiškimą. Per 7 dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos teismas nutartimi turi išspręsti klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (Žemės įstatymo 47 str. 6 d.) ir tik vėliau nagrinėja iš esmės ginčą dėl atlyginimo už paimtą žemę dydžio (Žemės įstatymo 47 str. 8 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 str. 7 d.).

Pagrindai teismui atsisakyti leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams yra numatyti Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje. Tai bent vieną iš šių aplinkybių:

1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos;

2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita;

3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nė vieno Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo atsisakyti leisti iš L. J. paimamą žemės sklypą leisti įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimui).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ir L. J. ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslingumo ir procedūros (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-02-04 įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams) teisėtumo (CK 4.100 str.) jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-564/2014 ), kuria įsiteisėjusiu teismo sprendimo konstatuotas L. J. sklypo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumas, todėl ši aplinkybė nebeturi būti įrodinėjama pakartotinai (CPK 182 str. 2 p.), be to, ja iš esmės ir nėra grindžiamas atskirasis skundas, todėl sutiktina, kad neegzistuoja Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas atsisakyti leisti registruoti sklypą vardu – neįrodyta svarba neatidėliotinai paimti sklypą visuomenės poreikiams.

Nėra ginčo ir dėl trečiosios sąlygos, t.y. žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą, atliktu paimamo sklypo vertinimu pagrįstą, pinigų sumą yra pervedusi į notarės depozitinę sąskaitą.

Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl antrojo Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatyto atvejo, kada teismas atsisako leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą sklypą, egzistavimo, t.y. apelianto vertinimu, nėra parengta paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita. Nėra ginčo, kad L. J. paimamo sklypo vertė buvo nustatyta būtent individualaus vertinimo būdu, įvertinus sandorius 2012-2013 metais. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad šis vertinimas nelaikytinas tinkamu dėl iki sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pasikeitusių aplinkybių (kainų) ir dėl neatsižvelgimo į sklypo buvimo vietoje numatomą perspektyvą keisti sklypo paskirtį. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo (Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014) pripažįstama, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Kad kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną, pripažįstama ir Žmogaus teisių teismo praktikoje (2009-12-22 sprendimas byloje Guiso-Gallisay v. Italy). Tačiau šalių ginčas dėl galimo sklypo vertės pokyčio nėra pagrindas atsisakyti leisti įregistruoti sklypą visuomenės poreikiams ir tolimesnis ginčas tarp L. J. ir ieškovės dėl visuomenės poreikiams paimamo sklypo vertės turėtų būti nagrinėjamas iš esmės jau po teismo nutarties, kuria išspręstas leidimo registruoti paimamą sklypą valstybės vardu ir pradėti naudoti klausimas (Žemės įstatymo 47 str. 8 d.). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-414-267/2016 ieškinį tenkino pilnai - nustatė už pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimtą L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydį – 579,24 Eur. Šis sprendimas dar galės būti peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Apelianto nurodyti procesiniai pažeidimai, t.y. kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį, kuria leido visuomenės poreikiams paimamą sklypą registruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams, priėmė nesulaukęs L. J. atsiliepimo (neįvertinęs, kad atsiliepimas gali būti siunčiamas paštu ir tuomet teisme gaunamas po keleto dienų nuo įteikimo paštui CPK 74 str. 7 d.), nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad L. J. atsiliepime nurodyti prieštaravimai ir argumentai nesudarė pagrindo atsisakyti leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą sklypą valstybės vardu, vertintinas kaip proceso teisės normų pažeidimas, kuris nelėmė neteisėtos nutarties priėmimo, todėl nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.