- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-08
- Bylos Nr.
- e2-414-267/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00258-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- AB Šiaulių bankas, L. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė-Gavorskienė, Vitalija Mataitė, Simona Vaičiulytė Gavorskienė
dalyvaujant ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovėms N. B., R. K.,
atsakovės AB Šiaulių bankas atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, atsakovo L. J. atstovei advokato padėjėjai Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui L. J., AB Šiaulių bankas, antstolei V. Š., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei N. M. dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai
Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 579,24 Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“; nustatyti Kelių direkcijos atsiskaitymo sąlygas su hipotekos kreditoriumi akcine bendrove Šiaulių banku ar žemės savininku L. J. sąlygas; panaikinti visuomenės poreikiams paimto atsakovo L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įkeisto akcinei bendrovei Šiaulių bankas, hipoteką (sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)); panaikinti antstolės V. Š. areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), su vėlesniais pakeitimais, visuomenės poreikiams paimto atsakovo L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Ieškinyje nurodoma, kad pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalį, jeigu žemės savininkas nesusitarė su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir jame pagal vertinimo ataskaitą nustato paimamo žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius, apskaičiuotus Žemės įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo atlyginimo būdą – kompensaciją pinigais. Šiuo atveju atsakovo L. J. žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu paimtas visuomenės poreikiams, o šiame sprendime nurodytas bendras atlyginimo dydis 579,24 Eur, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, sumokėtas į notaro įstaigos depozitinę sąskaitą. Ieškovė nurodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti svarbą, argumentuodama, kad šio pėsčiųjų ir dviračių tako, kuris kartu tarnaus ir kaip piligrimų trasa tarp Šiluvos ir Tytuvėnų, tiesimas numatytas pagal Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007-2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 842 (su vėlesniais pakeitimais). Piligrimų eitynėms nuo Kryžių kalno iki Šiluvos (per Tytuvėnus) vykstant krašto kelio važiuojamąja dalimi, nuolat sukeliamos avarinės situacijos ir ribojamas eismas. Taip pat nurodoma, kad atskiras pėsčiųjų ir dviračių takas leistų atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo dalyvių srautus nuo transporto priemonių srautų, dėl ko kelyje pagerėtų eismo sąlygos visiems eismo dalyviams. Nurodoma, kad pagal 2011-2014 m. įskaitinių eismo įvykių magistraliniuose ir krašto keliuose suvestinę, šiame kelio ruože, prie kurio turi būti nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, yra įvykę du įskaitiniai eismo įvykiai su dviratininkais, kurių metu 1 žmogus žuvo, o 1 buvo sužeistas. Ieškovės teigimu, šiam tikslui nepaėmus privačios žemės (taip pat ir iš atsakovo), nėra jokių techninių ir juridinių galimybių įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką palei krašto kelią ir taip jį rekonstruoti pagal eismo saugumo reikalavimus. Pėsčiųjų ir dviračių takas, kuris pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, yra sudėtinė krašto kelio, kuris savo ruožtu pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01 06:2002 „Ypatingi statiniai“ yra sudėtingos konstrukcijos ir technologijos statinys, dalis, vienu metu turi būti įrengiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių). Nurodo, kad atsakovo L. J. sklypas taip pat konkrečiai reikalingas takui įrengti. Ieškovė teigia, kad įgyvendinus projektą, krašto kelyje visiems eismo dalyviams būtų pagerintos eismo sąlygos, būtų sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos, o aplinkinių teritorijų gyventojams ir / ar žemės savininkams ir kitiems naudotojams būtų užtikrintas saugesnis patekimas į aplinkines teritorijas įrengtomis (rekonstruotomis) nuovažomis (taip pat ir pačiam atsakovui L. J.). Dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę ieškovė nurodo, kad kadangi atsakovo žemės sklypas, kurio dalis yra paimama visuomenės poreikiams, buvo ir yra žemės ūkio paskirties, jį įvertinti kitaip nebuvo galimybių, vertinamos atsakovo žemės sklypo dalies paskirtis pagrįstai nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Todėl vertinimo ataskaitoje pateiktomis vertintojo prielaidomis dėl geriausio galimo žemės sklypo panaudojimo kitai veiklai vadovautis vertinant paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą juridinių galimybių vertintojui nebuvo. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 str. ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis, VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje visuomenės poreikiams paimamos atsakovo L. J. žemės sklypo (dalies) įvertinimo ataskaitoje ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamos 0,2505 ha dydžio dalies rinkos vertė 2013-05-15 buvo 579,24 Eur (2000,00 Lt). Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neskundė teismui nei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus, nei šios tarnybos Raseinių rajono skyriaus vedėjo įsakymų (sprendimų).
Atsiliepimas
Atsakovas L. J. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti ir sudaryti galimybes atsakovui ir ieškovei ginčą išspręsti taikiai – atsakovui L. J. nuosavybės teise įgyjant lygiavertį nusavintajam žemės sklypui, o nepavykus pasiekti abiems šalims priimtino kompromiso, įpareigoti ieškovę Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos iš naujo įvertinti L. J. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (0,2025 ha), greta valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis, pagal rinkos kainas ir nustatyti teisingą išmokėtiną kompensaciją. Atsakovas nurodo, kad nors vertinamas turtas buvo lyginamas su keturiais objektais, tačiau buvo surasti tik per šešis mėnesius, t. y. 2012 m. lapkričio ir 2013 m. balandį sudaryti sandoriai. Atsakovo manymu, bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2015 m. spalio mėnesį, negali būti sprendžiamas iš atsakovo nusavinamos žemės sklypo dalies atlyginimo pagal 2012 m. lapkritį – 2013 m. pradžioje buvusias žemės sklypų kainas klausimas, nes per trejus metus žemės sklypu rinka gerokai keitėsi – augo vidutinis darbo užmokestis, asmenų pajamos, gerėjo bendra šalies ekonominė situacija, todėl atsakovui nustatant atlyginimą pagal trejų metų senumo kainas, būtų iš esmės pažeistas Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas imperatyvas atsakovui už paimamą žemę atlyginti teisingai. Teigia, kad toje pačioje vietovėje, kurioje yra ir atsakovo žemės sklypas, žemės sklypų kainos yra gerokai didesnės nei nustatyta VĮ Valstybės žemės fondo. Atsakovas remiasi www.aruodas.lt internetiniame tinklalapyje pateikiamais skelbimais, kurių visų (kiekvieno atskirai) pardavimo kaina už vieną arą svyruoja nuo 111,34 Lt iki 1062,40 Lt, o VĮ Valstybės žemės fondo nustatyta atsakovo žemės sklypo (paimamo visuomenės poreikiams) vertė yra atitinkamai tik 98,76 Lt už vieną arą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitoje vertintas kaip žemės ūkio paskirties sklypas, nors pačiame aiškinamajame turto vertinimo ataskaitos rašte pažymėta, kad „<...> nurodytoje teritorijoje <...> dauguma pirkėjų pirko žemės sklypus su tikslu ateityje panaudoti juos gyvenamųjų namų arba prekybinės paslaugų sferos objektų statybai <...>“. Atsakovas akcentuoja ir tai, kad siekiamame nusavinti plote kaip tik ir yra planuojama užsiimti ne žemės ūkio, bet komercine veikla, todėl akivaizdu, jog sklypas turi būti vertinamas kaip komercinės, o ne kaip žemės ūkio paskirties. Atsakovo manymu, iš tiesų realizavus valstybės planus, o atsakovui sumokėjus tik 579,24 Eur kompensaciją, tokia situacija prieštaraus žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslams bei paskirčiai, bus pažeistos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos, taip pat bus pažeistos atsakovo, kaip savininko, nuosavybės teisės, kurios yra ginamos ne tik nacionalinių, bet ir tarptautinių dokumentų. Atsakovas taip pat pažymi, kad savo nuosavybės teise valdomame sklype planavo statyti saulės jėgainę, todėl jam reikalingas visas turimas sklypas, o ne jo dalis, nes sklype galimų statyti jėgainių skaičius (taigi ir gautinos pajamos) tiesiogiai priklauso nuo turimo žemės sklypo ploto. Atsakovas pažymi ir tai, kad nusavinama žemės sklypo dalis yra prie pat važiuojamosios kelio dalies, todėl ją nusavinus, atsakovui privažiavimas prie jo sklypo bus labai apribotas, t. y. privažiavimas bus galimas tik iš vienos žemės sklypo pusės dalies. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovui niekuomet nebuvo siūlomas lygiavertis sklypas, išsidėstęs panašiai kaip turimas šiuo metu.
Atsakovė AB Šiaulių bankas 2015-09-24 pateikė eismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinį tenkinti teismo nuožiūra, o nusprendus atsakovui L. J. priklausantį žemės sklypą, įkeistą AB Šiaulių bankas, paimti visuomenės poreikiams ir įregistruoti valstybės vardu, lėšas už paimtą žemės sklypą pervesti į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškiniu sutinka. Nurodo, kad kadangi sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją tarp Kelių direkcijos ir L. J. nebuvo sudaryta, Kelių direkcija, kaip institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, teisėtai kreipėsi į teismą, prašydama išduoti leidimą paimti visuomenės poreikiams L. J. žemę.
Trečiasis asmuo antstolė V. Š. prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo notarė N. M. pateikė teismui prašymą nelaikyti jos trečiuoju asmeniu, kadangi ji kaip notarė tik atlieka jai valstybės pavestas funkcijas ir neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovė R. K. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo L. J. atstovė advokato padėjėja Simona Vaičiulytė Gavorskienė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Atsakovės AB Šiaulių bankas atstovė advokatė Vitalija Mataitė teismo posėdyje neprieštaravo, kad ieškinys būtų patenkintas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-62 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta rašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) procedūros pradžios“ ši procedūra buvo pradėta atsakovo L. J. asmeninės nuosavybės teise tuomet valdyto 1,47 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,21 ha dydžio dalies atžvilgiu. Taip pat vadovaujantis šiuo įsakymu, žemės sklypas buvo įtrauktas į rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Projekto rengėja – UAB „Kelprojektas“ (kartu su valstybės įmone Valstybės žemės fondu).
Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, atsakovas L. J. minėtą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymą ginčijo teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-28 nutartimi pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, kuriuo L. J. reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takų greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,9 iki 26,56 km tiesti) procedūros pradžios netenkintas, atmetė (administracinės bylos Nr. A-261-564-14).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių rajono skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 11SK-422-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ atsakovo L. J. 1,4692 ha dydžio žemės sklypas buvo padalintas į du nekilnojamuosius daiktus: 1,2667 ha savininkui liekantis sklypas, kuriam nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2025 ha visuomenės poreikiams paimtiną sklypą, kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas 2015-05-25 įregistruotas Valstybės įmonė registrų centras nekilnojamojo turto duomenų bazėje. Atsakovas L. J. minėto sprendimo, kuris jam buvo įteiktas tinkamai, neskundė.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“ nusprendė iš žemės savininko L. J. paimti visuomenės poreikiams 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir už jį nustatė 579,24 Eur atlyginimo dydį. Šis įsakymas L. J. taip pat buvo įteiktas ir atsakovas minėtų sprendimų neskundė.
Šiaulių apygardos teismas 2015-09-28 nutartimi leido Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“ iš atsakovo L. J. paimtą 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti. Nutartį atsakovas apskundė, nutartis nėra įsiteisėjusi (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑225-/2016).
Be to, vykdomosios bylos Nr. 0071/14/02635 duomenimis nustatyta, kad vykdant vykdomuosius dokumentus Nr. NM-5688, Nr. NM-5690, kuriuos išdavė Šiaulių miesto 4-asis notarų biuras 2014-08-20 dėl priverstinio L. J. priklausančio turto pardavimo iš varžytinių išieškotojo AB Šiaulių banko naudai, antstolės V. Š. 2015-03-18 Patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0071/14/02634, Nr. 0071/14/02635 paskelbtos L. J. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytinės.
Motyvuojamoji dalis
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4116-580/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-564/2014 išspręstas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-62 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta rašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruožo nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) procedūros pradžios“, teisėtumo klausimas.
Šioje nutartyje minėtų 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 11SK-422-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2015 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“ įstatymo nustatyta tvarka atsakovas L. J. neginčijo.
2015-09-28 nutartimi nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismas leido Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“ iš atsakovo L. J. paimtą 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti.
Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju teismas byloje sprendžia ginčą dėl atsakovui L. J. priklausančio atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir daiktinių teisių bei arešto panaikinimo.
Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos LR CK 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, jog paimant daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, turto savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to turto rinkos kaina, o šalių susitarimu – perduodant kitą daiktą. LR Žemės įstatymo 47 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu) taip pat įtvirtinta nuostata, kad, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina ar šalių susitarimu suteikiant lygiavertį žemės sklypą tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų į žemės ūkio produkciją ir miško auginimui, vertė. Vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalį nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Konstitucija ir kiti teisės aktai (inter alia Žemės įstatymas) taip pat įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymo klausimą, pažymėjo, kad teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. <..> kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais. <..> Teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siūlymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2015 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“ nurodyta visuomenės poreikiams paimamos 0,2505 ha dydžio sklypo dalies rinkos vertė 2000 Lt / 579,24 Eur apskaičiuota, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“ nustatytus kriterijus.
Teismas atmeta atsakovo L. J. atsikirtimus, susijusius su tariamai neteisingai nustatyta sklypo paskirtimi, nes aplinkybė, kad sklypas yra žemės ūkio paskirties nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, o atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad ginčo sklypo paskirtis kita ir jo vertė yra ženkliai didesnė, nors įstatymas įpareigoja ginčo šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus (CPK 178 str.). Negalima sutikti ir su atsakovo teiginiais, kad sklypo kaina 2015 metais ženkliai pakilo, lyginant su 2013 metais, kai buvo nustatyta sklypo vertė, nes 2015 vasario 12 d., 2015 m. balandžio 13 d. prašymuose dėl sklypų pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui (UAB „Hestona“) atsakovas L. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esančio 1,47 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 15000 Lt / 4344 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0071/14/02635 duomenys). Atlikus paskaičiavimus ((4344,30 Eur / 1,4692 ha) x 0,2025 ha = 598,78 Eur) akivaizdu, kad atsakovas pripažįsta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. 1P-216-(1.3.) nustatyta 0,2025 ha sklypo vertė (579,24 Eur) beveik sutampa su atsakovo antstoliui nurodyta kaina (598,78 Eur). Teismo vertinimu 20 Eur nesiekiantis įvertinimo skirtumas yra ne tik nereikšmingas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, bet ir neįrodytas.
Šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad atsakovui L. J. nuosavybės teise priklausantis 1,47 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis paimta visuomenės poreikiams, sutartinės hipotekos lakštu įkeistas akcinei bendrovei Šiaulių bankas sutartinės hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolininko L. J. įsipareigojimus pagal 2011-04-12 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 143000 Lt / 41415,66 Eur kredito užtikrinimui. Atsakovui L. J. nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį bankas nutraukė sutartį ir pradėjo skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras: 2014-08-20 notarė N. M. išdavė vykdomąjį raštą (reg. Nr. 5690) dėl 121288,52 Lt/ 35127,58 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir 246,58 Lt / 71,41 Eur notaro išlaidų išieškojimo. Skolos išieškojimą vykdanti antstolė V. Š. 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu areštavo visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį (turto arešto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) ir, kaip jau minėta šioje nutartyje, 2015-03-18 Patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0071/14/02634, Nr. 0071/14/02635 paskelbė L. J. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytines, 2015-04-24 antstolės patvarkymu Nr. NM-5688, Nr. NM5690 varžytinės Nr. 96116 paskelbtos neįvykusiomis. Paskelbimo neįvykusiomis pagrindas: varžytinėse nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis. Antstolė V. Š. 2015 m. balandžio 24 pasiūlymu Nr. NM-5688, Nr. NM-5690 vykdomosiose bylose Nr. 0071/14/02634, Nr. 0071/14/02635 pasiūlė kreditoriui AB Šiaulių bankas perimti iš varžytinių neparduotą turtą (vykdomosios bylos Nr. 0071/14/02635, Nr. 0071/14/02634 duomenys). Atsakovo kreditorius AB Šiaulių bankas, dalyvaujantis nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu, dar 2013 m. liepos 1 d. raštu Nr. ŠTK-4797 išreiškė sutikimą, kad bankui įkeisto sklypo dalis būtų paimta visuomenės poreikiams. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo L. J. atsikirtimus, susijusius su jo „planais statyti ginčo sklype saulės jėgainę, „realia galimybe šią sklypo dalį parduoti gyvenamajai / komercinei paskirčiai“, ir reikalavimą sudaryti galimybę atsakovui ir ieškovei ginčą išspręsti taikiai – atsakovui L. J. nuosavybės teise įgyjant lygiavertį nusavintajam žemės sklypui teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir byloje pareikštą ieškinį tenkina visiškai (CK 4.93 str. 4 d., 4.193 str. 3 d., 4.197 str. 2 d. 2 p., Žemės įstatymo 47 str.).
Tenkindamas ieškinį, teismas įvertina ir tai, kad teisingo atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę aktualus ne tik žemės savininkui, Kelių direkcijai, bet ir valstybei, nes už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų. Todėl paimant žemę visuomenės poreikiams, tokios žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkas ir kiti daiktinių teisių turėtojai negali nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita. Teismas atkreipia dėmesį, kad daiktinių teisių turėtoja AB Šiaulių bankas jokių prieštaravimų dėl daiktinių teisių ar antstolės vykdymo procese taikyto turto arešto panaikinimo nereiškė, tokiu būdu iš esmės pripažindama ieškovės žemės savininko L. J. kreditoriui pareikštus reikalavimus (CPK 140 str.).
Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo L. J., nesutikusio su pateiktu ieškiniu, priteistinos 8,14 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti už pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimtą L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydį – 579,24 Eur.
Leisti ieškovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai sumokėti teismo sprendimu nustatytą 579,24 Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei Šiaulių bankas (buveinės adresas: Tilžės g. 149, Šiauliai, įmonės kodas 112025254) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Panaikinti viešajame registre įregistruotas visuomenės poreikiams paimto atsakovo L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), daiktines teises – įkeitimą akcinei bendrovei Šiaulių bankas (sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini)).
Panaikinti antstolės V. Š. areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), su vėlesniais pakeitimais, visuomenės poreikiams paimto atsakovo L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,14 Eur (aštuonių eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.