Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams L. J., akcinei bendrovei Šiaulių bankas, antstolei Vaivai Šimkienei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei Neringai Matulionienei dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau ir – Kelių direkcija) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo L. J. 0,2025 ha dydžio žemės sklypą, esantį Roglaičių k., Šiluvos sen., Raseinių r. sav. (toliau ir – Sklypas), 579,24 Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 1P-216-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis ruože nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) Raseinių rajono savivaldybėje“; nustatyti Kelių direkcijos atsiskaitymo sąlygas su hipotekos kreditoriumi AB Šiaulių banku ar žemės savininku L. J.; panaikinti visuomenės poreikiams paimto Sklypo, įkeisto AB Šiaulių bankui, hipoteką; panaikinti antstolės Vaivos Šimkienės areštą, su vėlesniais pakeitimais, visuomenės poreikiams paimto Sklypo atžvilgiu.Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nepavyko susitarti su atsakovu dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio. Atsakovui buvo siūlomas lygiavertis žemės sklypas, tačiau atsakovas iki pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto viešo svarstymo pabaigos nepasirinko tokio atlyginimo būdo, todėl jam už paimamą Sklypą galėjo būti atlyginama tik pinigais rinkos verte. Atlikus turto vertinimą, nustatyta, kad atsakovo Sklypo rinkos vertė 2013 m. gegužės 15 d. buvo 2 000 Lt, t. y. 579,24 Eur. Atsakovas per Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą į pasiūlymą sudaryti sutartį neatsakė.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime prašė ieškinį atmesti; sudaryti galimybes atsakovui ir ieškovei ginčą išspręsti taikiai – atsakovui nuosavybės teise įgyjant lygiavertį žemės sklypą nusavintajam Sklypui; nepavykus pasiekti abiems šalims priimtino kompromiso, įpareigoti ieškovę iš naujo įvertinti Sklypą pagal rinkos kainas ir nustatyti teisingą išmokėtiną kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – nustatė už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo Sklypą atlyginimo dydį – 579,24 Eur; leido ieškovei sumokėti šį atlyginimą AB Šiaulių bankui; panaikino Sklypo įkeitimą ir areštą.Teismas nustatė, kad NŽT direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakyme nurodyta visuomenės poreikiams paimamos 0,2505 ha dydžio sklypo dalies rinkos vertė 2 000 Lt / 579,24 Eur apskaičiuota vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“ nustatytus kriterijus.Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl neteisingai nustatytos sklypo paskirties. Aplinkybė, kad sklypas yra žemės ūkio paskirties, nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, o atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad ginčo sklypo paskirtis kita ir jo vertė yra žymiai didesnė. Iš vykdomosios bylos Nr. 0071/14/02635 teismas nustatė, kad 2015 vasario 12 d., 2015 m. balandžio 13 d. prašymuose dėl sklypų pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui (UAB „Hestona“) atsakovas nurodė, kad Roglaičių k., Raseinių r. esančio 1,47 ha žemės sklypo vertė 15 000 Lt / 4 344 Eur. Atlikus skaičiavimus ((4344,30 Eur / 1,4692 ha) × 0,2025 ha = 598,78 Eur), akivaizdu, kad atsakovas pripažįsta, jog NŽT direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakyme nustatyta 0,2025 ha sklypo vertė (579,24 Eur) beveik sutampa su atsakovo antstoliui nurodyta kaina (598,78 Eur).Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis 1,47 ha žemės sklypas, esantis Roglaičių k., Šiluvos sen., Raseinių r., kurio dalis paimta visuomenės poreikiams, sutartinės hipotekos lakštu buvo įkeistas AB Šiaulių bankui, užtikrinant skolininko L. J. įsipareigojimus pagal 2011 m. balandžio 12 d. kreditavimo sutartį. Atsakovui nevykdant šių įsipareigojimų, bankas nutraukė sutartį ir pradėjo skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras. Vykdant skolos išieškojimą buvo paskelbtos atsakovo žemės sklypo varžytynės, kurios neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis. Antstolė 2015 m. balandžio 24 d. pasiūlė kreditoriui AB Šiaulių bankui perimti iš varžytinių neparduotą turtą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, susijusius su jo „planais statyti ginčo sklype saulės jėgainę, „realia galimybe šią sklypo dalį parduoti gyvenamajai / komercinei paskirčiai“, ir reikalavimą sudaryti galimybę atsakovui ir ieškovei ginčą išspręsti taikiai – atsakovui nuosavybės teise įgyjant lygiavertį nusavintajam žemės sklypą.Teismas atkreipė dėmesį, kad daiktinių teisių turėtojas AB Šiaulių bankas jokių prieštaravimų dėl daiktinių teisių ar antstolės vykdymo procese taikyto turto arešto panaikinimo nereiškė, tokiu būdu iš esmės pripažindamas ieškovės žemės savininko L. J. kreditoriui pareikštus reikalavimus (CPK 140 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas L. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; esant poreikiui, šią civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-535-569/2016 pagal atsakovo L. J. ieškinį ieškovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino, kad ieškovė nesudarė atsakovui tinkamų sąlygų pasirinkti už nusavinamą žemės sklypą būdo. Atsakovui nebuvo pateikti formuojamą sklypą apibūdinantys požymiai – tiksli vieta, dydis, vertė ir pan., taigi sklypas oficialiai nebuvo pasiūlytas. Šios aplinkybės lėmė iki šiol besitęsiantį ginčą tarp šalių, todėl galima žala dėl pakitusios rinkos situacijos negali būti perkeliama vien atsakovui.Teismas, nustatydamas žemės sklypo vertę, neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, kad šiam sklypui nėra nustatytas paskirties keitimo ribojimas. Teismas netyrė, ar atsakovo žemės sklypo paskirtis gali būti pakeista į kitą.Teismas vadovavosi turto verte, nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas jo vertės nustatymo metu dar nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.Teismas negalėjo vadovautis 2013 m. gegužės 15 d. vertinimo ataskaita, kuri pagrįsta 3 metų senumo duomenimis. Nusavinama žemės sklypo dalies kaina turi būti skaičiuojama nuo realios turto pardavimo metu rinkoje esančios turto kainos. Teismas pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnį, pagal kurį turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais. Siekiant įgyvendinti teisingo turto įvertinimo principą, turtas turi būti perkainojamas.Už teismo nustatytą atlyginimo dydį jau vertės nustatymo momentu nebuvo galimybės įsigyti lygiavertį žemės sklypą, nes jų kainos buvo didesnės.Teismas neįvertino ir infliacijos, kuri susidarė nuo 2013 m. gegužės 15 d., kai buvo nustatyta nusavinto žemės sklypo vertė – 2 000 Lt (579,24 Eur).Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo naštą dėl nusavinamos žemės sklypo dalies vertės nustatymo. To nenumato ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis.Antstoliui teikiamame prašyme nurodytoji vertė negali būti tapatinama su realia turto rinkos verte.Teismas be pagrindo nesivadovavo CPK 681 straipsnyje įtvirtintos teisės normos analogija. Vien tai, kad ieškovė yra valstybės institucija, nereiškia, kad jai turėtų būti taikomi kokie nors kiti pakitusios turto vertės nustatymo standartai.Atsiliepime ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:Laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame būtų galima suprojektuoti žemės sklypą, suteiktiną už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės sklypo dalį, buvo nurodytas NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymo 3.3 punktu patvirtintame laisvos valstybinės žemės, įtrauktos į žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takui greta krašto kelio Nr. 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis ruožo nuo 19,90 iki 26,56 km tiesti) projekto teritoriją, plotų sąraše (0,22 ha, 1 eilutė). Šis laisvos valstybinės žemės plotas atsakovui asmeniškai buvo parodytas ir vietovėje visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies apžiūros metu. Atsakovo netenkino šalia jo žemės sklypo buvusi laisva valstybinė žemė, kuri buvo lygiavertė (buvo toje pačioje verčių zonoje), ją sudarė tokios pat žemės naudmenos (ariama žemė ir pelkės). Pagal tuo metu galiojusių Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 19 punktą, jeigu žemės savininkas nesutinka, kad jam būtų suteiktas nuosavybėn siūlomas žemės sklypas, arba nesutinka su formuojamo suteikiamo nuosavybėn žemės sklypo dydžiu ir (ar) ribomis, suteikiamo nuosavybėn žemės sklypo formavimo procedūra nutraukiama. NŽT Raseinių skyrius laisvą valstybinę žemę išnuomojo trečiajam asmeniui, todėl šiuo metu atsakovui suteikti lygiavertį žemės sklypą nėra galimybių.Atsakovo žemės sklypas buvo ir yra žemės ūkio paskirties. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 17.5 punkte nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas privalo būti vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, numatytus iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neatsižvelgiant į teritorijų planavimo ar plėtros dokumentuose, koncepcijose, planuose ar kituose dokumentuose nustatytas ar jų nulemtas vertinamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio keitimo galimybes.Esant nustatyta tvarka parengtai atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylai, turto vertintojas galėjo nustatyti pagrindines kadastrines charakteristikas ir identifikuoti vertinamą turtą, vadinasi, vertintojas turėjo galimybę atlikti kadastriniais matavimais pamatuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, vertinimą.Atsakovas pats visaip vilkino žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – laiku neatsakinėjo į pateiktus pasiūlymus, skundė kiekvieną šios procedūros metu atliktą veiksmą, trukdė antstolei parduoti žemės sklypą iš varžytynių.Atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad žemės sklypo vertė žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu buvo didesnė, negu jos vertinimo metu. Keli skelbimai apie parduodamus žemės sklypus nėra tinkami įrodymai, kad atsakovo žemės sklypas yra didesnės vertės. Pagal šiuo atveju galiojusių Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 14.8 punktą, projekto rengėjas vertinimo ataskaitą turėjo parengti šio projekto rengimo metu, iki projekto viešo svarstymo dienos. Galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys žemės paėmimą visuomenės poreikiams, daugiau prievolės žemės paėmimu suinteresuotai institucijai rengti vertinimo ataskaitų nenumato.Atsakovas 2015 m. vasario – 2015 m. balandžio mėn. prašymuose antstolei nurodė, kad teisinga savo žemės kaina laiko tokią vertę, kuri faktiškai atitinka vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamos žemės rinkos vertę, ir tvirtino, kad susirado pirkėją, kuris už tokią sumą ją nupirks.Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktą, vertintojas turi surinkti informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėn. įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Kadangi vertinimo ataskaitoje lyginamieji sandoriai buvo įvykę 2012 m. lapkričio – 2013 m. balandžio mėn., atsakovui nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad sandorių duomenys yra per seni.Hipotekos kreditorius AB Šiaulių bankas sutiko su atlyginimo, numatyto jo reikalavimui patenkinti, dydžiu ir (ar) atsiskaitymo sąlygomis.Atsakovo naujai pradėta civilinė byla Nr. e2-535-569/2016 yra tapati šiai bylai. Atsakovo ieškinys minėtoje byloje yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kuriais atsakovas remiasi šioje byloje. Pagal atsakovo pareikštus reikalavimus negali būti priimti du teismų sprendimai, kadangi tokiu atveju savininkui būtų nustatyta dviguba kompensacija už tą patį netektą turtą dėl jo paėmimo visuomenės poreikiams.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-535-569/2016; netenkinus šio prašymo, apeliantas prašo sujungti abi bylas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl civilinės bylos sustabdymo

Apeliantas prašo sustabdyti šią civilinę bylą, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-535-569/2016 pagal jo pareikštą ieškinį Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įpareigojimo iš naujo atlikti nusavinamos žemės sklypo vertinimą ir kompensacijos sumokėjimo natūra. Apeliantas nurodo, kad nesustabdžius šios bylos, Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas taptų prejudiciniu Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-535-569/2016. Tai reiškia, kad atmetus apeliacinį skundą šioje byloje, apeliantui būtų užkirsta galimybė apginti savo teises jam priimtu būdu. Kita vertus, jeigu teismas minėtoje byloje įpareigotų Susisiekimo ministeriją atlikti pakartotinį L. J. turto vertinimą, byloje gali paaiškėti naujos aplinkybės (pvz., kitokia žemės sklypo vertė), todėl Lietuvos apeliacinis teismas neturėtų nagrinėti šios bylos, kol Šiaulių apygardos teismas neišsprendė klausimo dėl pakartotinio turto vertinimo bei dėl kompensacijos už nusavinamą žemės sklypą suteikimo natūra.Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.). Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma minėtu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kai reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009).Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo Sklypą nustatymo. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu, atsiliepime į ieškinį išdėstė savo argumentus dėl, jo nuomone, neteisingai nustatytos Sklypo vertės. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovo priešieškinį, atsakovas Šiaulių apygardos teisme iniciavo kitą civilinę bylą Nr. 2-535-569/2016, kurioje pareikštame ieškinyje prašo įpareigoti ieškovę savo lėšomis atlikti pakartotinį Sklypo vertinimą, teisingai nustatant visuomenės poreikiams paimamo Sklypo vertę; įpareigoti Kelių direkciją už nusavinamą Sklypą L. J. atlyginti natūra – teisės aktų nustatyta tvarka suteikti jam lygiavertį žemės sklypą.Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje byloje tos pačios šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia tais pačiais pagrindais bei iš esmės ginčas yra dėl to paties dalyko, kaip ir šioje byloje, t. y. dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio. Apeliantas nagrinėjamoje byloje nesutiko su ieškovės reikalavimu būtent tuo pagrindu, kad, jo manymu, nustatyta neteisinga Sklypo vertė. Jeigu pirmosios instancijos teismas šioje byloje būtų atmetęs ieškovės pareikštą ieškinį, tokiu atveju turėtų būti pakartotinai sprendžiamas Sklypo vertės nustatymo klausimas, ko apeliantas ir prašo naujai inicijuotoje byloje. Dėl apelianto reikalavimo atlyginti natūra už visuomenės poreikiams paimamą Sklypą, suteikiant lygiavertį žemės sklypą, ieškovė šioje byloje jau nurodė, kad toks reikalavimams nebegali būti tenkinamas, nes atsakovas laiku nepasirinko tokio atlyginimo būdo ir gretimas valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas kitam asmeniui. Taigi, apelianto kitoje byloje pareikštas ieškinys yra dėl to paties ginčo dalyko ir yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir apelianto atsikirtimai šioje byloje, todėl konstatavus šių bylų tapatumą, nėra pagrindo teigti, kad tarp jų yra prejudicinis ryšys, lemiantis būtinybę sustabdyti nagrinėjamą bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Juolab, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-535-569/2016 jau yra sustabdyta iki bus išnagrinėta ši Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla (ši nutartis buvo apskųsta, tačiau skundas apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą sustabdyti bylą.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015 m. lapkričio 18 d. atsakymą į nenurodyto asmens 2015 m. spalio 26 d. paklausimą. Nors apeliantas neprašo apeliacinės instancijos teismo priimti šį naują įrodymą, tačiau apeliaciniame skunde remiasi juo kaip patvirtinančiu poziciją, kad turto vertintojai neturi teisės nustatyti neatskirtos žemės sklypo dalies vertės tol, kol tokio sklypo dalis kaip atskiras objektas neįregistruotas VĮ Registrų centre. Apeliantas nenurodo, kodėl būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įrodymas neturi esminės įtakos šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį naują įrodymą.

Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą būdo

Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę tvarka reglamentuota Žemės įstatymo 47 straipsnyje. Pagal šios straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį. <…> Atlyginimo būdas – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimas – žemės savininkui siūlomas tik tuo atveju, jeigu laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame numatoma formuoti žemės sklypą, yra įtrauktas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. <…> Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas per 30 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo raštu informuoti žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotą instituciją apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti sutartį. <…> Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas per nurodytą terminą nepateikia atsakymo dėl pasiūlymo, laikoma, kad jis nesutinka su sutarties sąlygomis. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Šios įstatymo nuostatos galiojo ir tuo metu, kai 2013 m. vasario 4 d. NŽT direktoriaus įsakymu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vadovaujantis tuo metu galiojusių Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 19 punktu, jeigu žemės savininkas nesutinka, kad jam būtų suteiktas nuosavybėn siūlomas žemės sklypas, arba nesutinka su formuojamo suteikiamo nuosavybėn žemės sklypo dydžiu ir (ar) ribomis, suteikiamo nuosavybėn žemės sklypo formavimo procedūra nutraukiama (atitinkama nuostata įtvirtinta dabar galiojančios taisyklių redakcijos 14 punkte).Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėja UAB „Kelprojektas“ 2013 m. gegužės 22 d. raštu kreipėsi į apeliantą, informuodama apie jo pareigą raštu pranešti apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Sklypą (1 t., b. l. 32). Šiame rašte apeliantui taip pat išaiškinta jo teisė vietoj kompensacijos pinigais pasirinkti kitą atlyginimo būdą – lygiavertį sklypą. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto dalies dėl apeliantui priklausančio Sklypo rengimas buvo sustabdytas, kadangi apeliantas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. vasario 4 d. NŽT direktoriaus įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė apelianto skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-564/2014 šį sprendimą paliko nepakeistą. UAB „Kelprojektas“ 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu informavo apeliantą apie atnaujinamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto (dalies) rengimą apeliantui priklausančio Sklypo atžvilgiu, pakartotinai primindama apie galimus du atlyginimo būdus – kompensaciją pinigais arba kito žemės sklypo suteikimą (1 t., b. l. 38). Apeliantas 2014 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į UAB „Kelprojektas“, kuriame išdėstė savo argumentus dėl neteisingai nustatytos Sklypo vertės bei nurodė, kad jam nėra pateikti formuojamą sklypą apibūdinantys požymiai – tiksli lokacijos vieta, sklypo dydis, vertė ir pan. Dėl šių priežasčių apeliantas nurodė negalįs pateikti atsakymo apie pasirinktą atlyginimo būdą (1 t., b. l. 43–47). Atsakydama į šį raštą, UAB „Kelprojektas“ 2014 m. gruodžio 19 d. rašte pažymėjo, kad per nustatytą terminą apeliantas nepateikė jokio prašymo ar sutikimo dėl lygiaverčio valstybinės žemės sklypo formavimo, ir toks žemės sklypas šiuo metu jau negali būti suformuotas (1 t., b. l. 53–55).Atsižvelgiant į šios nutarties 21 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinus šios nutarties 22 punkte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas per įstatymo nustatytą terminą aiškiai neišreiškė savo valios dėl pasirinkto atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdo. Laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame buvo galima suprojektuoti žemės sklypą, suteiktiną atsakovui už visuomenės poreikiams paimamą jam priklausančio žemės sklypo dalį, buvo nurodytas NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymo 3.3 punktu patvirtintame laisvos valstybinės žemės, įtrauktos į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją, plotų sąraše (1 eilutė, 0,22 ha) (1 t., b. l. 16). Byloje pateiktas UAB „Kelprojektas“ Tyrinėjimų skyriaus projekto dalies vadovės Z. B. 2015 m. lapkričio 9 d. rašytinis paaiškinimas patvirtina, kad 2013 m. gegužės 8 d. atsakovui vietoje buvo parodyta laisva valstybinė žemė, kurioje būtų galima projektuoti lygiavertį sklypą, ir kad jo sklypas tokiu atveju praktiškai išliktų tokio pat dydžio ir tokios pat formos kaip ir prieš dalies sklypo paėmimo procedūrą (2 t., b. l. 19). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasirinkti atlyginimo už nusavinamą žemės sklypą būdą, nes jam nebuvo aišku, koks valstybinės žemės sklypas yra siūlomas už visuomenės poreikiams paimamą jo žemės sklypo dalį.

Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio

Pagal Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 46 straipsnio 7 dalį, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, <…> šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus (Žemės įstatymo 47 str. 1 d.). Šie kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. vasario 4 d. NŽT direktoriaus įsakymu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (1 t., b. l. 13–14). Šis įsakymas pagal tuo metu galiojusio Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnį per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos galėjo būti skundžiamas administraciniam teismui. Liteko duomenimis, apeliantas skundą dėl minėto įsakymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 2013 m. kovo 15 d. Ieškovė 2014 m. gruodžio 19 d. rašte nurodo, kad apie paduotą skundą sužinojo tik iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. pranešimo Nacionalinei žemės tarnybai (1 t., b. l. 53–55), t. y. jau po to, kai 2013 m. gegužės 15 d. buvo parengta vertinimo ataskaita (1 t., b. l. 18–29), kuria remdamasis NŽT direktorius 2015 m. liepos 14 d. priimtame įsakyme dėl apeliantui nuosavybės teise priklausančio Sklypo paėmimo visuomenės poreikiams nustatė nuostolių, kuriuos sudaro Sklypo vertė, dydį – 579,24 Eur / 2 000 Lt (1 t., b. l. 74–75). Viena vertus, vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalimi, visuomenės poreikiams planuojamo paimti Sklypo vertinimas turėjo būti atliktas tik po 2014 m. gegužės 28 d., kai buvo priimtas galutinis administracinio teismo procesinis sprendimas atmesti apelianto skundą. Kita vertus, toks vertinimas šiuo atveju buvo atliktas pasibaigus 2013 m. vasario 4 d. NŽT direktoriaus įsakymo apskundimo terminui ir neturint duomenų apie inicijuotą administracinę bylą.Sprendžiant, ar 2013 m. gegužės 15 d. vertinimo ataskaitos pagrindu nustatyta Sklypo vertė pinigais gali būti laikoma teisingu atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamą žemę, pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, jog iki NŽT direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymo priėmimo Sklypo vertė pasikeitė arba atsirado kitos sprendžiamam ginčui svarbios aplinkybės. Todėl ginčijama Sklypo vertė, nustatyta pagal šios nutarties 24 punkte nurodytus kriterijus, laikytina teisinga. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo naštą dėl nusavinamos žemės sklypo dalies vertės nustatymo, tačiau pažymėtina, kad teismas paimamo žemės sklypo vertę nustato įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą. Šiuo atveju paties apelianto inicijuoti teisminiai ginčai lėmė tai, kad atlikus turto vertinimą sprendimo dėl Sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimas užsitęsė dar kelis metus. Nors pakartotinis vertinimas nebuvo atliktas, kiti byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad toks vertinimas šiuo atveju nebuvo tikslingas (CPK 185 str.). Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdant priverstinį išieškojimą iš apeliantui priklausančių žemės sklypų hipotekos kreditoriui AB Šiaulių banko naudai, atsakovas 2015 vasario 12 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. prašė antstolės leisti parduoti Roglaičių k., Raseinių r. esantį 1,47 ha žemės sklypą skolininko nurodytam pirkėjui UAB „Hestona“ už 15 000 Lt (4 344 Eur). Proporcingai apskaičiavus šio sklypo dalies, kuri paimta visuomenės poreikiams, kainą, akivaizdu, kad NŽT direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakyme nustatyta 0,2025 ha sklypo vertė (579,24 Eur) beveik sutampa su atsakovo antstolei nurodyta kaina (598,78 Eur). Tokiu būdu apeliantas vykdomojoje byloje pats pripažino, kad 2013 m. gegužės 15 d. atliktas Sklypo vertinimas iš esmės yra teisingas. Apeliacinio skundo argumentas, kad antstolei teiktame prašyme nurodytoji vertė negali būti tapatinama su realia turto rinkos verte, prieštarauja apelianto pozicijai dėl šio turto vertės. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. balandžio 24 d. antstolės patvarkymu varžytinės dėl apeliantui priklausančio 1,47 ha žemės sklypo (kuris apima ir ginčo Sklypą), kurio pradinė pardavimo kaina buvo 3 476 Eur (12 001,93 Lt) paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (2 t., b. l. 73–74). Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat rodo, kad sprendimo paimti Sklypą visuomenės poreikiams metu šio turto vertė iš esmės nebuvo padidėjusi, todėl ją nustatant pagrįstai buvo vadovautasi 2013 m. gegužės 15 d. vertinimo ataskaita.Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia teismo išvadų dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio. Apeliantas akcentuoja, kad Sklypui nėra nustatytas paskirties keitimo ribojimas. Ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas privalo būti vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, numatytus, iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neatsižvelgiant į teritorijų planavimo ar plėtros dokumentuose, koncepcijose, planuose ar kituose dokumentuose nustatytas ar jų nulemtas vertinamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio keitimo galimybes (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 17.5 p.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantui priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio ir ji nebuvo pakeista iki šio sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios (1 t., b. l. 30–31, 64–69).Dėl apelianto argumento, kad turto vertė buvo nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes Sklypas tuo metu dar nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, pirmiausia pažymėtina, kad pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 14.8 punktą, turto vertinimo ataskaita turi būti parengta prieš parengiant projekto sprendinius. Pagal šių taisyklių 39 punktą, sprendimas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą, jeigu tai numatyta projekte, priimamas vadovaujantis projekte patvirtintais sprendiniais. Taigi, visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas suformuojamas projekto įgyvendinimo etape, prieš tai jau atlikus turto vertinimą. Antra, kaip teisingai nurodė ieškovė, turto vertintojas iš parengtos Sklypo kadastrinių matavimų bylos galėjo nustatyti pagrindines kadastrines charakteristikas ir identifikuoti vertinamą turtą. Vien ta aplinkybė, kad visuomenės poreikiams paimamas Sklypas jo vertės nustatymo momentu dar nebuvo įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, šiuo atveju nesudaro pagrindo abejoti šio turto vertinimo teisingumu.Apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad infliacija per laikotarpį nuo Sklypo vertės nustatymo (2013 m. gegužės 15 d.) iki sprendimo paimti šį Sklypą visuomenės poreikiams priėmimo (2015 m. liepos 14 d.) galėjo turėti esminės reikšmės nustatant apeliantui priklausančio atlyginimo dydį (CPK 178 str.). Apeliantui nepateikus jokių svarių argumentų bei įrodymų, kad turto vertė minėtu laikotarpiu pasikeitė, nėra pagrindo perkainoti šį turtą, todėl atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl CPK 681 straipsnio taikymo pagal analogiją.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir nustatydamas ieškovės nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį, iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymą, bei įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 1 dalies ar 330 straipsnio pažeidimo, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.