Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. pagal įgyjamąją senatį siekia įgyti nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog garažai buvo pastatyti 1993 metais pagal tų pačių metų gegužės 6 d. garažų kooperatyvui „Vairas 6“ išduotą statybų leidimą Nr. 31; teigia, kad garažą, kuris po kadastrinės bylos sudarymo plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įsigijo už pajus iš vieno iš kooperatyvo narių, o nepaisant to, kad pareiškėjas buvo garažų kooperatyvo nariu ir mokėjo mokesčius bei rinkliavas, tačiau tokių įrodymų pateikti negali, nes tuo metu jokie pakvitavimai nebuvo išduodami, 2006 metais mirus bendrijos pirmininkui, kooperatyvo dokumentacija buvo prarasta, todėl pareiškėjas negali įteisinti savo nuosavybės į garažą, nors virš 30 metų garažu naudojasi kaip savu, rūpinasi ir prižiūri jį, niekas į šį garažą pareiškėjui pretenzijų neturi.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios, t. y. nuo 1993 m., garažo valdymas atitiko sąžiningo įgijimo ir valdymo bei nepertraukiamo valdymo kriterijus, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę ir nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, yra teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkinti, t. y. nustatyti, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą.

15. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo pareiškimas ir nustatyta, jog pareiškėjas A. B. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 11 punkte. CK 4.68 straipsnis pateikia įgyjamosios senaties sampratą - fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu praktikoje yra nuosekliai pasisakyta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra sekančių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisė neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Pareiškėjai turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

18. Šiuo atveju apeliantė visų pirma nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ir nevertino aplinkybių dėl garažo statybos teisėtumo, t. y. ar garažas pastatytas teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiuo apeliantės teiginiu sutikti.

19. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų - Radviliškių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. rašto bei jo priedo (1993 m. Leidimų išdavimo registracijos knygos išrašo), 1993 m. Leidimų išdavimo registracijos knygoje yra įrašas apie statybos leidimą Nr. 31, išduotą 1993 m. gegužės 6 d. Garažų kooperatyvui „Vairas 6“, (duomenys neskelbtini) r., autogaražams statyti, ir tai yra statybos leidimas garažų kooperatyvui; tuo tarpu garažų projektas archyve nebuvo rastas. Taigi, garažams, įskaitant ginčo garažą, statyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kas reiškia, jog garažas buvo statomas turint / esant statybos leidžiantį dokumentą, t. y. teisėtai.

20. Be to, realiai 1993 metais pradėtas ir užbaigtas statyti, t. y. pastatytas 100 procentų baigtumą turintis, atitinkamo ploto bei kitų identifikacinių duomenų pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir pareiškėjo siekiamas įgyti nuosavybės teise garažas, pažymėtas plane Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objektas, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. buvo ir tebėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Kaip visiškai teisingai nurodo pareiškėjas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, šie viešojo registro duomenys, kol nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikinti / pakeisti / nuginčyti, sudaro pagrindą preziumuoti, kad pastatas buvo pastatytas teisėtai. Tuo tarpu pažymėtina, kad apeliantė, nors ir kelia garažo statybos neteisėtumo klausimą, tačiau pati nepateikia teismui jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti ir nustatyti šio objekto galimą neteisėtą statybą. Remiantis nurodytais argumentais ir atsižvelgiant į teismui pateiktų minėtų rašytinių įrodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti garažus kaip savavališką statybą.

21. Kita vertus, pritartina apeliantės argumentui, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su garažo valdymu, t. y. ar pareiškėjas apskirtai valdo garažą, todėl teismas negalėjo nustatyti būtinųjų nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi sąlygų – nepertraukiamo, sąžiningo, teisėto ir atviro valdymo ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį.

22. Vertinant įgyjamosios senaties sąlygų buvimą, būtina išsamiai ištirti byloje esančius duomenis apie atitinkamo objekto valdymą. Kaip minėta, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Daikto valdymas suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjas, nors ir nėra įregistruotas kaip garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau veikia kaip teisėtas savininkas, nurodė, kad: (i) pareiškėjas garažu visą laiką naudojasi pagal paskirtį, jį prižiūri, tvarko, vykdo su tuo susijusius mokėjimus, rinkliavas; (ii) pareiškėjas inicijavo kadastrinių matavimų bylos suformavimą, siekdamas tinkamai įteisinti turtą; (iii) pareiškėjas sąžiningai įgijo teisę naudotis garažu, sumokėjęs už pajus bendrijos nariui, taip teisėtai perėmė garažo bokso valdymą; (iv) per visą daugiau kaip 30 metų laikotarpio valdymą pareiškėjas nėra gavęs jokių reikalavimų grąžinti garažą kitam asmeniui, niekada nebuvo ir ginčų dėl šio turto priklausomybės, pareiškėjas yra įsitikinęs, kad garažas priklauso jam, jis juo naudojasi viešai, atvirai, nepertraukiamai, be jokio slėpimo; (v) kaimynai ir kiti bendrijos nariai žino, kad garažas priklauso pareiškėjui ir niekas nesiekė užginčyti šios teisės.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo argumentai / motyvai nėra pakankamai pagrįsti ir pareiškėjo įrodyti. Visų pirma, nors pareiškėjas pateikė teismui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vairas“ įstatus, kuriuose be kita ko, įtvirtinta bendrijos nario teisė perduoti savo pajų kitiems asmenims, taip pat, išmokėjus pajų, įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (stovėjimo vietą) garaže, tačiau į bylą nėra pateikta absoliučiai jokių įrodymų, kad pareiškėjas sumokėjo už pajus, kad pareiškėjas buvo kooperatyvo narys ir pan. Antra, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas garažą prižiūri, naudojasi juo pagal paskirtį, tvarko, moka mokesčius, rinkliavas ir pan. Trečia, nepaisant to, jog viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų ir / ar prieštaravimų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje turėjo / galėjo būti apklausti liudytojai, tuo labiau, kad pats pareiškėjas nurodo, kad kaimynai ir kiti bendrijos nariai žino, kad garažas priklauso pareiškėjui ir niekas užginčyti šios teisės nesiekia.

25. CPK 443 straipsnio 8 dalis nustato, kad nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

26. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teisinį reglamentavimą bei į kasacinio teismo praktiką, įpareigojančią teismą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad yra pagrindas pasiūlyti pirmosios instancijos teismui:

- išaiškinti pareiškėjui, siekiančiam nuosavybės teisių įgijimo, įrodinėjimo pareigą ir pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų, jog nuo 1993 m. jis faktiškai valdo, prižiūri, rūpinasi garažu, remontuoja, jį išlaiko, pvz., patirtas dėl garažo išlaidas patvirtinančius įrodymus, garažo ir jo vidaus nuotraukas, spynos nuotraukas; nurodyti ir prašyti apklausti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti nepertraukiamo valdymo, naudojimosi garažu faktus ar pajaus įsigijimo iš kito kooperatyvo nario faktą (prašyti apklausti pajaus pardavėją, iš kurio, kaip teigiama, pareiškėjas įsigijo pajų, kitus tuometinius kooperatyvo narius, kuriems galėjo būti žinoma apie pareiškėjo tapimą pajininku, nario mokesčių mokėjimą ir pan.) ir t.t.;

- svarstyti klausimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, išklausant paties pareiškėjo paaiškinimus, kurie taip pat galėtų būti vienu iš įrodymų teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. CPK 533 straipsnyje numatyta, kad jeigu įgyjamosios senaties sąlygos yra ginčijamos, teismas bylą turi nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nors pareiškėjas prašė nustatyti savo nuosavybės teisių į garažą įgijimo įgyjamąja senatimi faktą, tačiau iš pareiškimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad galimai keliamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – pastato (garažo) valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą, t. y. pareiškėjas iš esmės siekia įgyti nuosavybės teisę į garažą kitu nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu, tuo tarpu tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius ir nustatyti teisingą teisinį pagrindą (nepriklausomai nuo to, kokį nurodo pareiškėjas) privalo ir turi būtent teismas. Kaip pažymėjo pats teismas, ir kaip yra suformuota teismų praktikos, vienas iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi įgyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime buvo nurodęs, jog įsigijęs pajų iš kito (buvusio) kooperatyvo nario ir tapęs pajininku, mokėjęs nario mokesčius ir kitus mokėjimus, įgijo nuosavybės teisę į jam kooperatyvo perduotą garažą būtent jo paties narystės kooperatyve pagrindu, vadovaujantis Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vairas“ įstatų nuostata, jog išmokėjus pajų, kooperatyvo narys turi teisę įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (stovėjimo vietą) garaže, tačiau nėra išlikę šiuos santykius įforminančių ir patvirtinančių įrodymų, dėl ko būtinas nuosavybės įgijimo fakto nustatymas teismine tvarka. Teismų praktikoje pažymima, kad įgyjamosios senaties institutas sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą. Jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Taigi, įgyjamosios senaties institutas nėra skirtas pakeisti tikrąjį nuosavybės teisės įgijimo pagrindą kitu.

28. Atsižvelgiant į visas byloje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, privalėdamas būti aktyvus ypatingosios teises tvarka nagrinėjamose bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis), išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, padarė išvadas remdamasis vien pareiškėjo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kurie nagrinėjamu atveju negalėjo būti pakankami nei pareiškimui patenkinti, nei jam atmesti, t. y. nepakankamai ištyrė pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių pareiškėjo bei suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodomos faktinėms aplinkybėms ir abejonėms pašalinti, teisiškai reikšmingoms tokio pobūdžio bylose aplinkybėms nustatyti bei įvertinti. Siekiant atskleisti bylos esmę ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo turėjo būti sprendžiama dėl bylos nagrinėjimo žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka, taip pat pasiūlyta dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, galinčius patvirtinti reikšmingas aplinkybes, paties teismo turėjo būti išreikalauti reikalingi duomenys, kad būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės.

29. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką, neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį, neatskleidus bylos esmės, panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi kitaip būtų nepagrįstai užkirstas kelias šalims į apeliacinę instanciją.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų Joniškyje 2025 m. birželio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.